Raskite banką arčiausiai jūsų
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pristatė interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį – www.piniguzemelapis.lt. Šalyje šiuo metu veikia 9 bankai ir kelios dešimtys kredito unijų. Bazinių bankų paslaugų tinklas kol kas padengia visą Lietuvą: yra tik kelios vietos, kur 10 km spinduliu nėra prieigos prie grynųjų pinigų. Tačiau demografinė padėtis, vis labiau tuštėjantys regionai ir technologijų plėtra koreguoja finansinių paslaugų teikėjų veiklą.
Šiuo metu Lietuvoje finansines paslaugas teikia 302 bankų ir kredito unijų padaliniai, veikia 903 bankomatai bei 2238 „Perlo“ terminalai, kur galima išsigryninti pinigų. Tokia paslauga teikiama ir bankų partnerių: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose. Iš viso šalyje yra arti 5000 vietų, kur galima pasiimti grynųjų pinigų. Ši operacija yra dažniausia žmonių ieškoma bankinė paslauga.
LBA atlikta apklausa rodo, kad trečdalis bankų klientų per metus nė karto neužsuka į banko skyrių, pusė apklaustųjų teigė, kad paslaugų padaliniuose prireikia iki trijų kartų per metus, dažniausiai – iškilus kokiai nors problemai.
Tuo tarpu internetiniame banke, kurį turi tiesiog savo telefone, žmonės lankosi kone kasdien. Internetinės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai: interneto banku naudojasi 65 proc. klientų, jaunesni nei 45-erių – praktiškai visi.
Bankų veiklą koreguoja ne tik technologinės naujovės, bet ir demografinė situacija šalyje.
„Šis bankinių paslaugų žemėlapis yra savotiškas demografinės padėties ir gyvenimo regionuose atspindys. Žmonės migruoja į didžiuosius miestų ir jų žiedines savivaldybes, kur yra daugiau veiklų. Ten, kur mažėja žmonių – natūraliai mažėja ir paslaugų. Skirtumas tik tas, kad viešosios paslaugos nyksta, o finansinės keliasi į internetą arba jungiasi su kitais partneriais. Demografinės tendencijos neramina, tačiau bankų padalinių tinklas peržiūrimas nuodugniai, įvertinant daugelį veiksnių, ir skubotų sprendimų imtasi nebus “, – pabrėžė LBA prezidentas.
Pasak socialinės geografijos ir demografijos eksperto, Vilniaus universiteto doc. dr. Rolando Tučo, Lietuvoje regioniniai demografiniai skirtumai ir toliau tik didės. Kaimiškose savivaldybėse dėl mažėjančio gimstamumo bei neigiamo gyventojų migracijos balanso, vaikų bei darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažės – vis didesnę kaimiškų savivaldybių gyventojų dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės.
Tyrimų duomenimis, per pastaruosius metus regionuose vyksta spartūs demografiniai pokyčiai – visose savivaldybėse gyventojų skaičius pastebimai mažėja. Pavyzdžiui, per 2018 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 38 tūkst. gyventojų, o Akmenėje, prognozuojama, per dešimtmetį gyventojų skaičius gali sumažėti net 17 proc.
Apskritai šalyje liko tik 29 miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Rečiausiai apgyventa savivaldybė – Švenčionių: čia kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui. Prognozuojama, kad ir dėl žemo gimstamumo, populiacijos senėjimo ir žmonių migracijos į didžiuosius miestus ir žiedines savivaldybes per 15–20 metų retai apgyvendintomis taps beveik visos Lietuvos kaimiškos teritorijos.
Traukiantis gyventojų skaičiui, regionuose mažėja mokyklų, policijos nuovadų, medicinos punktų, maršrutinių autobusų reisų – visų valstybės garantuojamų viešųjų paslaugų. Nors fizinių bankų padalinių skaičius regionuose taip pat sumažėjo, tačiau tai mažiau skausminga – jas žmonės gali rasti internetiniame banke arba artimiausioje parduotuvėje veikiančiame „Perlo“ terminale.
Be to, taikydamiesi prie gyvenimo realijų, didieji bankai įkūrė ir mobilias konsultantų komandas, kurios esant poreikiui gali atvykti į nutolusias vietoves padėti žmonėms susitvarkyti bankinių reikalų.
Taip pat šalies viešosiose bibliotekose jau organizuojami internetinės bankininkystės mokymai kompiuterinių įgūdžių neturintiems šalies gyventojams.
