„Senjorai nešvaisto“: D. Jančevska iš sulūžusių skėčių siuva pirkinių krepšius

Ar kada pagalvojote, kad sulūžusį skėtį galima prikelti antram gyvenimui? Konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvė Danuta Jančevska iš Vilniaus dalijasi originalia idėja ir tikisi, jog ją išbandys ir kiti šio straipsnio skaitytojai. Moteris iš nebenaudojamų skėčių siuva pirkinių krepšius.

„Ši idėja gimė atsitiktinai. Tiesiog sulūžo keli skėčiai. Svarsčiau, kur juos dabar dėti, o ir medžiaga tokia gera. Gaila buvo išmesti. Einant į parduotuvę visada reikalingas krepšys produktams, tai ir sumąsčiau iš neperšlampančios skėčio medžiagos pasisiūti pirkinių krepšį. Juos siuvau tik per karantiną, todėl dalinuosi idėja ir tikiuosi, kad mano pavyzdžiu paseks ir kiti žmonės“, – apie idėją papasakojo D. Jančevska.

Biure, kuriame dirba D. Jančevska, buvo gausu įvairiausių nenaudojamų skėčių. Moteris atskleidė, kad anksčiau skėčius buvo populiaru dovanoti, todėl jų prisikaupę tiek, kad nebuvo net kur dėti. Kiti jos turimi skėčiai nėra aukščiausios kokybės, todėl lietus juos greitai sulaužė ir jie iškeliavo į konteinerį.

„Skėčių prisikaupė labai daug. Ne visi naudojami, dalis sulūžta. Tai likusius parsinešiau namo ir iš jų siuvau krepšius. Jie yra labai patogūs naudojimui. Maišelį pasiuvau taip, kad jis susidėtų į mažą piniginę. Tai rankinėje tikrai neužima daug vietos“, – nupasakojo konkurso dalyvė, kuri siuvo krepšius produktams ne tik sau, bet ir visiems, kurie to prašė. Susidomėjusių, anot D. Jančevskos, buvo nemažai. Kolegos ar kaimynai senjorei nešė įvairius jau nebenaudojamus skėčius, o ji juos siuvo, mainais už auką gyvūnų prieglaudai.

„Visus krepšius, kuriuos pasiuvau, jau išdalinau. Kiti patys nešė savo skėčius ir prašė, kad pasiūčiau tokius pat krepšius. Aišku, už darbą visada žmonės mėgsta atsidėkoti. Kas pasiūlo šokolado ar pinigų. Man jų nereikia, nes žinau, kam jų reikia labiau. Įdėjau skelbimą, kad siuvu krepšius ir prašiau, kad už tai žmonės paskambintų į gyvūnėlių prieglaudą ir paaukotų kelis eurus“, – apie gražų sumanymą pasakojo D. Jančevska, kuri prisipažino labai mylinti gyvūnus.

Ši moters idėja sulaukė įvairių reakcijų. Daugelis žmonių, anot pašnekovės, buvo nustebę, kodėl to prašoma, tačiau galiausiai susiprato. D. Jančevska ir pati aukoja kelioms gyvūnų prieglaudoms.

„Žinau, kad prieglaudoms reikia finansinės pagalbos. Jeigu žmonės aukos po kelis eurus, tai susidarys nemaža suma. Tiesa, užsakymų nebuvo tūkstančiai, bet vienas ar keli žmonės tikrai kreipėsi, kad pasiūčiau krepšelį pirkiniams, todėl ir tai jau labai gerai“, – teigė konkurso dalyvė.

Iš senų užuolaidų pasiuvo ir namelį vaikams

Anksčiau D. Jančevska gyveno dideliame trijų kambarių bute, kuriame buvo gausu užuolaidų. Persikėlusi gyventi į naujus namus, ji susirinko ir senas užuolaidas. Jas saugojo dėl medžiagos, iš kurios planavo kitus siuvinius.

„Užuolaidų buvo kiekviename kambaryje, tačiau, kai atsivežiau į naujus namus, kurie gerokai mažesni, užuolaidų nebeprireikė. Audinys labai geras, todėl išmesti nesinorėjo. Tai sugalvojau pasiūti užtiesalus terasos suoliukui. Dar iš jų pasiuvau sėdmaišį. Liko ir baltų užuolaidų, iš kurių pasiuvau daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius su raišteliais. Į juos galima susidėti pomidorus, agurkus“, – sakė konkurso dalyvė iš Vilniaus. Ji atskleidė, kad iš užuolaidos medžiagos artimųjų vaikams yra pasiuvusi žaidimų namelį.

„Visada stebiuosi, kiek daug parduotuvėse yra plastiko. Jis toks nepatvarus, vienkartinis. Vaikų žaislai iš nekokybiško plastiko, todėl nupirkus greitai sulūžta. Žmonės perka net negalvodami. Kai žaislai sulūžta, juos lengva ranka išmeta. Šis mano namelis – mėgstamas vaikų žaislas. Jis ir žaidimams, ir apsauga nuo saulės. Jame yra langai ir tos pačios užuolaidos…“, – nupasakojo D. Jančevska.

Šios idėjos jai gimė karantino metu, nes turėjo daugiau laisvo laiko negu įprastai. Moteris pasidžiaugė, kad darbas prie siuvinių jai buvo smagus, o dienos neprailgo.

„Aš džiaugiuosi, kad žmonės patenkinti. Manau, jie mane prisimena. Visada pažiūri į rankinuką, kuriame mano siūtas maišelis ir pagalvoja… Aišku, tai vienkartinis užsiėmimas. Ne visada turiu laiko. Tikiu, kad kažkas irgi išbandys šią idėją“, – sakė pašnekovė.

Nebenaudojamus daiktus išmeta atsakingai

„Visada galvoju, ką galiu padaryti, kad kuo mažiau išmesčiau daiktų. Stengiuosi apgalvoti ir pirkinius. Svarstau, ar man to reikia. Esu atsakinga ir man labai svarbus gamtos išsaugojimas“, – prisipažino konkurso dalyvė.

Moteris tęsė, kad rūšiuoti ji pradėjo dar tada, kai tik atsirado pirmieji rūšiavimo konteineriai. Iki šiol ji tai daro atsakingai. Pavyzdžiui, prieš išmetant jogurto ar grietinės indelį, juos išplauna.

„Namuose ir stiklainiukus išsiplaunu, vėliau juos panaudoju biriems produktams. Prieš išmetant, visada pagalvoju, kur dar galiu panaudoti daiktą. Tam, kad kuo mažiau pirkčiau. Man skauda širdį dėl gamtos. Dabar aplink labai daug vienkartinių indų, šiukšlių… Labai dėl to nesmagu“, – sakė D. Jančevska, kuriai tenka ir vaikus ar pažįstamus pamokyti atsakingo vartojimo ir rūšiavimo. Kiek jos pamokymai veiksmingi, moteris gali tik spėti, tačiau supranta, kad žmogus turi pats norėti elgtis atsakingai.

Pašnekovė pasidalino prisiminimais, kad anksčiau nebuvo tokio daiktų pertekliaus, koks yra dabar. Visų prekių kiekis, anot jos, buvo ribotas arba daugumos net nebuvo. Pavyzdžiui, anksčiau prekės buvo vyniojamos į popierių, vėliau į maišelį, kuriuos tekę plauti, nes jų daug nebuvo. „1990-ieji atnešė labai daug visokių daiktų, kurių mes nematėme, todėl žmonės ėmė viską pirkti. Nesvarbu, ar to reikia ar ne. Jeigu, kas blizgėjo, buvo spalvota ir pirko… Pažiūrėkime, ko pasiekėme. Dabar tai jau problema. Gyvenome nieko neturėdami, o dabar visko per daug“, – mintimis pasidalijo D. Jančevska.

Konkursas „Senjorai nešvaisto“ yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ ir pirmosios bei didžiausios licencijuotos pakuočių tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ iniciatyva, skirta ne tik skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

Viktorija Skutulienė