,

Konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvis Alfonsas Paulikas: „Laimė, kai galiu kurti ir dovanoti žaislus vaikams“

Alfonsas Paulikas, konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvis, jau dešimt metų dienas leidžia kurdamas žaislus iš siūlų, kailių, medžiagų, sagų. Origami technika iš popieriaus yra išlankstęs šimtus, o gal ir tūkstančius, gulbių. Po kojos traumos A. Paulikui šie užsiėmimai tapo pagrindine jo veikla, kuri suteikia džiaugsmo. Laimė, anot konkurso dalyvio, kai jo kurti ir padovanoti žaislai ir kiti dirbiniai pradžiugina vaikus ir artimuosius.

Origami technika išlankstė daugybę gulbių

Didžiąją gyvenimo dalį A. Paulikas praleido už vilkiko vairo – keliavo po pasaulį, todėl pomėgiams vis nerasdavo laiko. Apie rankdarbių kūrimą vyras galbūt niekada net nebūtų susimąstęs, jei ne lūžusi koja.

„Kai prieš dešimt metų susilaužiau koją, atsiguliau į ligoninę, tuomet turėjau daug laisvo laiko. Aš be darbo negalėjau sėdėti, todėl ieškojau veiklos. Draugas pamokė, kaip išlankstyti gulbes iš popieriaus. Taip ir prasidėjo užsiėmimas, kuris tęsiasi iki šiol“, – apie pradžią pasakojo A. Paulikas, kuris rankdarbiais užsiima Gargždų Suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų dienos socialinės globos centre.

Gulbių lankstymas iš popieriaus, anot konkurso dalyvio, nelengvas užsiėmimas, kurio jam teko mokytis pusę metų.

„Vargau kol išmokau. Džiaugiuosi, nes išsiugdžiau kantrybę, kuri šiandien labai praverčia kuriant kitus dirbinius. Turėjau popieriaus, nieko pirkti nereikėjo. Gulbių tikriausiai prigaminau kokį tūkstantį… Visas padovanojau“,  – sakė A. Paulikas, kurio draugai ne kartą prašė, kad jis pamokytų, kaip lankstyti gulbes.

„Daug prašiusių buvo, kad pamokyčiau. Tik ne visi turi tiek kantrybės, kiek aš. Neišėjo. Būna ir man nepavyksta, supykstu ant savęs, bet padarau pertraukėlę ir vėl dirbu. Nepastebiu, kaip laikas pralekia. Norisi man daug ką išbandyti, bet juk visko neaprėpsiu“, – kalbėjo senjoras.

Kuria žaisliukus ir juos dovanoja

Ilgainiui vyras pradėjo mokytis kurti žaislus. Jie, anot konkurso dalyvio, patys įvairiausi ir iš skirtingų medžiagų: iš kailių, popieriaus, medžiagų skiaučių…

„Žaisliukus kuriu iš moteriškų kailinių. Tai atiduodavo pažįstami kokius senus kailinius arba pats nusipirkdavau iš padėvėtų drabužių parduotuvės. Zuikį esu padaręs, krokodilą dariau, bet nelabai nepavyko. Norėjau net išmesti. Paskui pridėjau dantis, kepurę. Dariau dar nykštukus. Senį besmegenį dariau kamuoliukų, kai ant pripūsto baliono klijuoji siūlus. Tai nelengva juos buvo padaryti. Iš sagų mėginau dirbinius, bet buvo ne prie širdies. Neišeina, bet laiko turiu, galiu krapštytis“, – apie savo dirbinius pasakojo A. Paulikas.

Rankdarbių kūrimui reikalingų dėžių, medžiagų ar kitų priemonių jam atneša pažįstami, dalį tenka ir pačiam įsigyti. „Draugai juokaudami vis klausia, ar kada nors atsisėsiu, kaip žmogus. Visada turiu ką nors rankose. Tai man reikia kirpti, klijuoti… Tikriausiai, šimtais visko esu padaręs. Kantrybės turiu, jau įgudęs ir rankos pripratusios. Jau žinau, kur paspausti, ką patempti, padaryti…“, – sakė pašnekovas.

Dar vyras papasakojo apie jo kurtus ežiukus, kurie gaminami iš storesnių siūlų. „Iš siūlų susukau kamuoliuką, perkirpau. Siūlai turi būti kietesni, kad atrodytų kaip spygliukai. Pridėjau dar akytes ir nosytę, mažas kojytes ir gavosi ežiukas. Jie tokie juokingi. Kai juos pamatau net pats juokiuosi…“, – pasakojo A. Paulikas, kuris yra pagaminęs apie 80 avinėlių, o kamuoliukų iš siūlų – apie 300.

Visus žaislus A. Paulikas išdalina ar padovanoja. Jis atskleidė, kad jo žaislai yra iškeliavę į Angliją, Turkiją, Leningradą.  „Centre vyksta virtuali mugė. Tai žmonės užsisako ir nusiperka, bet dažniausiai padovanoju draugams, darbuotojai pasiima. Jie savo vaikams padovanoja. Taip ir keliauja mano žaislai. Savo artimiesiems padovanoju. Kai gimtadienis vyksta tai vis, kas ateina paprašyti, gal turiu kokį žaislą ar popierinių gėlių“, – sakė A. Paulikas.

Pokalbio metu vyras pasidžiaugė savo mėgstama veikla, kuri įkvepia jį išbandyti vis naujų dirbinių. Idėjų rankdarbiams A. Paulikas susiranda internete. Šis užsiėmimas jį taip įtraukia, kad retkarčiais net nepastebi, kaip greitai pralekia diena.

„Turiu visko, galiu dirbti. Kai karantinas, daugiau nėra ką veikti. Džiaugiuosi, kad turiu, kuo užsiimti. Kitiems sunkiau ištverti karantiną. Man patinka ši veikla, norisi ką nors naujo išbandyti. Tik gaila neturiu vaizduotės. Pirmiausia, turiu pamatyti daiktą, kad galėčiau jį sukurti. Aišku, kartais pats ką nors sumąstau, bet ne visada išeina“, – atviravo pašnekovas.

Kiekvienas žaislas, kurį sukuria A. Paulikas, gamintas su užsidegimu ir meile. Jeigu noro nėra, tuomet, anot jo, nepavyksta sukurti taip, kaip buvo įsivaizdavęs. Todėl ir kitiems pašnekovas pataria kurti tik turint tam norą.

Jis atskleidė, kad šiuo metu kuria apvalią dėžutę išpuoštą rožėmis. Gėles jis gamina iš popieriaus, kurios labai patinka moterims. Vis tik didžiausias džiaugsmas A. Paulikui – vaikų šypsena, kai žaidžia su jo kurtais žaislais.

„Buvau padaręs didelį paveikslą. Ant jo priklijavau 80 rožių. Gražus gavosi ir yra įvertintas padėkos raštu… Šios gėlės visiems labai patinka. Tai padovanoju. Smagiausia man, kai galiu padovanoti žaislus vaikams. Vaikus labai myliu, turiu aštuonis anūkus. Gera širdy, kai žinau, kad mano kurtais žaislais žaidžia vaikai“, – kalbėjo konkurso dalyvis.

„Esu super taupus žmogus“

Taip save apibūdino A. Paulikas, kuris be priežasties neišmeta nė vieno daikto. Ir dabar jo kambaryje stovi daugybė dėžių, popieriaus ir siūlų, kuriuos jis panaudos dirbiniams. „Kiti sako, kad esu prikaupęs per daug daiktų ir šiukšlių, bet visada paaiškinu, kad, pavyzdžiui, juostelė ar koks popierėlis bus dar reikalingas. Gal kokį žaislą kursiu ir prireiks. Be reikalo nieko neišmetu“, – atviravo A. Paulikas ir prisiminė, kad taupumo savybę jis išsiugdė dar vaikystėje. Taupumo jį išmokė tėvas.

Konkursas „Senjorai nešvaisto“ yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ ir pirmosios bei didžiausios licencijuotos pakuočių tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ iniciatyva, skirta ne tik skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

Viktorija Skutulienė

Taip pat skaitykite: