Dirbtinis intelektas jūsų klausos aparatuose
Įsivaizduokite situaciją: žmogus yra garsiame kambaryje ir nori išgirsti pašnekovą. Pasigarsinti aparatą netinkama išeitis, nes tuomet pastiprėja visi garsai – tiek triukšmas, tiek balsai, o suvokimas pablogėja. Kas gali padėti su tuo susitvarkyti? Dirbtinis intelektas. Ir nors tai skamba kaip iš fantastikos srities, iš tiesų dirbtinis intelektas yra klausos aparato pagalbininkas, kuris padeda susitvarkyti su triukšmu – sukurdamas kontrastą tarp balso ir triukšmo, jis padeda žmogui suprasti informaciją, įdedant kur kas mažiau pastangų.
Kaip keitėsi klausos aparatai?
Klausos aparatai per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Visų pirma anksčiau buvę išties dideli ir nepatogūs, dabar šie aparatai pasislepia ausyje arba už ausies ir yra nepastebimi. Taip pat anksčiau klausos aparatai buvo gaminami su vienkartiniais elementais, o dabar su pakraunamais akumuliatoriais. Technologiniu požiūriu klausos aparatai anksčiau buvo gana paprasti – priimdavo visą informaciją visiškai neanalizuodami garso ir neatskirdami garso nuo triukšmo. Vėliau jie pradėjo suprasti ir atskirti garsus, kurie yra naudingi, o kurie ne. Kai buvo pristatyta technologija, vadinama plataus dinaminio diapazono suspaudimu (WDRC), prietaisai iš tikrųjų pradėjo priimti keletą sprendimų, atsižvelgdami į tai, ką girdėjo: „Senesnės technologijos neleisdavo į aparatą ir ausį patekti labai stipriems garsams, juos aparatas tiesiog pašalindavo ir žmogus prarasdavo dalį informacijos. Dabartiniai aparatai leidžia, kad būtų kuo didesnis diapazonas – silpnus garsus pagarsina, o stiprius garsus įleidžia į ausį ir padaro, kad jie nebūtų per stiprūs. Taigi, taip imituoja sveiką ausį – nieko neatmeta, leidžia pačioms smegenims rinktis, kuri informacija naudinga, o kurios reikia nepriimti“, – sako „Audiomedika” klausos centro klausos protezavimo specialistas Andrius.
Išmaniojo telefono programėlė
Visgi klausos aparatai dabar dar labiau patobulėjo – padedami dirbtinio intelekto, jie veikia itin efektyviai bei sugeba prisitaikyti prie individualių asmens klausos poreikių, taip pat prie įvairiausių foninio triukšmo aplinkų: „Dabar aparatai daugiau individualizuoti, pritaikyti pagal žmogaus gyvenimo būdą, amžių, pagal klausą. To lankstumo anksčiau nebuvo įmanoma išgauti, tokių technologijų nebūdavo, o dabar aparatai kur kas lankstesni“, – sako specialistas. Egzistuoja net ir išmaniojo telefono programėlė, kuri yra tiesiogiai susijusi su klausos aparatu. Su naująja programėle galima valdyti garsą, sužinoti, kokia yra klausos aparato elementų įkrova arba netgi surasti pamestą aparatą.
Dirbtinis intelektas ir klausos aparatai?
Kalbėsime tikrai ne apie fantastinio Holivudo filmo scenarijų. Rinkodaros profesoriai Andreas Kaplan ir Michael Haenlein dirbtinį intelektą apibrėžė kaip „sistemos sugebėjimą teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti tokias žinias, kad būtų įgyvendinti konkretūs tikslai ir uždaviniai, lanksčiai juos pritaikant“, taigi, dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali pasimokyti ir, atlikdamas tą patį veiksmą pakartotinai, gali elgtis kitaip, priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų. Skamba išties sudėtingai?
Paprasčiau tariant, dirbtinis intelektas apibrėžiamas kaip mašinos sugebėjimas imituoti žmogaus intelektą, vykdant užduočių rinkinį, kuriam reikalingi „protingi“ sprendimai, laikantis iš anksto nustatytų taisyklių. Iš tikrųjų, dirbtinis intelektas naudojamas daugelyje situacijų mūsų buityje, tereikia apsižvalgyti. Pavyzdžiui, teikiant suasmenintas rekomendacijas: jūsų elektroninio pašto dėžutė rūšiuoja jūsų laiškus į svarbius, reklaminius ir kitokias kategorijas; internetiniame sraute gaunate rekomendacijas pagal tai, kuo domėjotės prieš tai, ką pirkote ir ką vedėte į paiešką. Dirbtinis intelektas buvo naudojamas net COVID-19 atveju, terminio vaizdo įrangose oro uostuose ir kitur.
Kai kurios dirbtinio intelekto technologijos egzistuoja jau daugiau nei 50 metų ir daro įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui, tačiau pastaraisiais metais pažanga šioje srityje padarė didžiulį šuolį. Ne išimtis ir klausos sritis – mokslininkai atranda vis daugiau būdų, kaip panaudoti šią technologiją ir patobulinti klausos aparatus. Dirbtinis intelektas padeda jūsų klausos aparatams veikti kur kas geriau. Įsivaizduokite situaciją – esate triukšmingame kambaryje ir bandote išgirsti pašnekovą. Išties sudėtinga, nes pasigarsinti klausos aparatą nėra tinkama išeitis. Būtent dirbtinis intelektas jūsų klausos aparatuose padeda išgryninti pašnekovo balsą ir išskirti jį iš foninio triukšmo. Dirbtinio intelekto forma yra sukurta imituoti smegenų nervinius įpročius ir siekia reaguoti taip pat, kaip elgtųsi ir jūsų smegenys, be aiškaus programavimo, kaip reaguoti tam tikroje situacijoje.
Klausos aparatų ateitis
Dirbtinio intelekto tikslas padaryti, jog žmogus girdėtų taip, lyg jo klausa visai nebūtų pažeista ir reikėtų panaudoti kuo mažiau pastangų norint suprasti, kas yra kalbama. Būtent tai ir akcentuoja klausos specialistas, kalbėdamas apie inovacijas klausos srityje: „Dėmesys labiau telkiamas ne į naujas technologijas, o į tai, kaip žmogus jaučiasi su klausos aparatu, kad smegenys kuo natūraliau priimtų klausos aparatą ir su juo funkcionuotų, nejausdamas jokio diskomforto“, – komentuoja specialistas.
„Visų pirma, klausos aparato tikslas yra toks, kad klausos centrai smegenyse būtų kuo mažiau apkrauti darbu, nes kuo daugiau tenka darbo išskirti triukšmą nuo balso, suprasti, kurioje pusėje yra balsas, o kurioje triukšmas, tuo labiau apkraunamos smegenys. Užsiimdamos šiuo darbu, smegenys nebeturi energijos skirti dėmesio pačiai temai ir galvoti apie ką yra kalbama, atsiminti visą informaciją, kurią pateikia pašnekovas“, – pasakoja Andrius. Kitaip tariant – nebereikia įdėti didelių pastangų klausantis, o kuo klausymo pastangos yra natūralesnės, tuo daugiau dėmesio žmogus gali skirti pokalbiui ir visiems perteikiamiems niuansams.
