,

Konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvis A. Vizbaras ne tik mūrija originalius židinius, bet ir tobulina neįgaliųjų vežimėlius

Efektyviausias būdas taupyti gamtos išteklius, saugoti aplinką ir tuo pačiu išleisti mažiau pinigų – atsakingas vartojimas. Kiekvienas iš mūsų savo namuose rastume seniai nebenaudojamų prietaisų, kurie reikalauja remonto. Dažniausiai tokios senienos iškeliauja į sąvartyną, tačiau viena gudrybių, prisidedant prie tvarios aplinkos kūrimo – senų daiktų remontas ir jų perdirbimas į naujus.

To pavyzdys – 64-erių konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvis Albertas Vizbaras iš Vilniaus, kurį galima vadinti tvarumo kultūros puoselėtoju – jis ne tik tvarko senus daiktus, bet ir iš įvairių medžiagų, kurias randa namuose, mūrija židinius bei remontuoja ir tobulina neįgaliųjų vežimėlius, panaudodamas seną dviratį, riedį, kartingą ar kitą. Jo sprendimai pagerina įvairias negalias turinčių žmonių gyvenimo kokybę ar iš esmės pakeičia jų kasdienybę.

Neįgaliųjų vežimėlius pritaiko važiavimui dviese

Albertas remontuoja ir tobulina neįgaliųjų vežimėlius, panaudodamas seną dviratį, riedį, kartingą ar kitokius įrenginius.

Ilgametė draugystė vilnietį A. Vizbarą sieja su Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro tautinių šokių kolektyvo „Šimtažiedis“ šokėjais, tarp kurių nemažai ir negalią turinčių asmenų. Jiems A. Vizbaras yra ir draugas, ir patarėjas, ir pagalbininkas.

Šalyje įsigaliojus karantino režimui, daugiausiai laiko jis skyrė būtent neįgaliųjų vežimėlių remontui ir tobulinimui. Įprastai neįgaliųjų vežimėlis skirtas vienam žmogui, tačiau A. Vizbaras vežimėlius gali patobulinti taip, kad kartu su neįgaliuoju važiuotų ir jam artimiausias žmogus.

„Mano daiktus galima sujungti, jie universalūs, nebrangūs, galimos įvairios jungtys. Vežimėlis yra lengvas ir įvairių komplektacijų. Pavyzdžiui, su daiktadėže, skėčiu nuo saulės ar lietaus… Patobulinu juos pagal žmogaus išsakytus pageidavimus. Tai pagalba neįgaliajam. Vežimėlius patobulinu taip, kad su neįgaliuoju kartu galėtų važiuoti ir jam artimiausias žmogus. Tuomet atsiranda bendravimas. Gali dviese keliauti, ką įdomaus nuveikti. Kai sujungi įvairias priemones, tuomet ir gaunasi gana išradingas sprendimas“, – apie savo veiklą pasakoja A. Vizbaras.

Jis atkreipia dėmesį, kad pasaulyje vežimėlių prigaminta daug, įvairių ir brangių. Be to, anksčiau ar vėliau, anot A. Vizbaro, neįgaliojo vežimėlis sugenda ir jį reikia remontuoti, tačiau tam ne visi turi gebėjimų.

„Jeigu yra poreikis, tai galiu patobulinti. Atsiradus menkam gedimui, suremontuoju. Betvarkant ir pasišnekame. Būna, pasiteirauja, ar galiu padaryti vieną ar kitą. Kartais pats pasiūlau, jog galiu patobulinti vežimėlį…“,  – apie darbus tęsia A. Vizbaras, kuris per pastaruosius pandemijos metus užsiėmė ir netradicinių židinių mūrijimu.

Mūrija židinius nenuėjęs į parduotuvę

Karantinas, anot A. Vizbaro, suteikė puikias sąlygas užsiimti kūrybine veikla. Jis atvirauja, kad pernai pasistatė savo kieme trečiąjį nestandartinį namelį. Dar, kaip jis pats įvardijo, draugauja su moliu, iš kurio gamina originalius, puošnius židinius bei kitus dirbinius.

„Židinį galiu padaryti neišėjęs į parduotuvę. Atrodo, mistika, bet įmanoma. Teko pagaminti židinį iš krūvos medžiagų, kurias turėjau namuose. Kitas gal tokią krūvą išmestų… Aišku, židiniui reikėjo vamzdžio, per kurį eitų dūmai, tai jau šį teko nusipirkti. Visa kita sukurta iš statybinių atliekų, – atskleidė A. Vizbaras ir pristatė originalią idėją apdailos darbams. – Apdailą galima daryti iš plytų ir iš plytelių. Vieniems plytelės greitai pasensta, atsibosta, jas keičia naujomis ir išmeta, bet iš jų ar sudužusių plytelių galima pasidaryti originalią mozaiką.“

Po tarnybos – kūrėjo keliu

Pašnekovas atskleidė, kad jo kūrybiškumas sužydėjo tik jam užbaigus darbus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. A.Vizbaras už pavyzdingą tarnybą Lietuvai yra apdovanotas 3 medaliais, gavęs padėkų už lietuviško meno tradicijų skleidimą, aktyvią visuomeninę veiklą ir kūrybos puoselėjimą.

Daugiau kaip 20 metų jis dirbo vidaus reikalų sistemos pareigūno darbą. Pastaruosius 17 metų – kolektyvo „Šimtažiedis“ seniūno pavaduotojas ir šokėjas, padedantis įveikti gyvenimo sunkumus žmonėms su negalia.

Alberto sumūrytas židinys iš įvairių plytų

„Mes tarnavome dieną ir naktį, buvome apriboti veikla. Gavę užduotį, privalėjome ją atlikti.  Kai baigėsi šis darbas, pratrūkau. Matyt, kūryba kaupėsi. Tuomet atsirado gyvenime knygos, skulptūros ir maketai, eilėraščiai… Dalyvavau ir konkursuose“, – apie kūrybos pradžią pasakojo A. Vizbaras.

Apie kolektyvą „Šimtažiedis“ A. Vizbaras yra išleidęs dvi knygas, metraščius. Be šių, išleidęs ir asmeninių knygų.

A.Vizbaras didžiuojasi savo kūrybine veikla ir viliasi, kad ji galėtų tapti įkvėpimu ir kitiems, siekiant švaresnės aplinkos. Pašnekovas didžiuojasi šokių kolektyvo „Šimtažiedis“ nariais. Nors didžioji narių dauguma yra regos negalią turintys asmenys, tačiau tai, anot A. Vizbaro, nėra kliūtis kolektyvams iškovoti prizines vietas konkursuose ar kartu su reginčiaisiais dalyvauti respublikinėse Dainų šventėse. Jis sutinka, kad sunkumų iškyla įvairių, tačiau galimybė jiems pasijusti tokiu kaip visi, galinčiu sudominti kitus savo pasirodymu, atperka visus nepatogumus.

Vadovaujasi tvarumo filosofija

A.Vizbarui rūšiavimas – tikslingas daiktų panaudojimas, tačiau to dar daugeliui reikia pasimokyti. „Galbūt tvarkos man truputėlį trūksta, nes rūšiuodamas – apsikrauni. Viską dedi į krūvą, o vėliau kuri. Rūšiavimu reikia tikėti ir „užsidegti“ ta veikla, tačiau ne visi mes dar gebame ir norime tai daryti“, – svarsto A. Vizbaras.

Ansamblis „Šimtažiedis“ Dainų šventėje.

Jis įsitikinęs, kad dar daugeliui mūsų reikia mokytis rūšiuoti, mat tai išduoda rūšiavimo konteineriuose sukrautos krūvos atliekų, kurių ten būtų gerokai mažiau.

Konkursas „Senjorai nešvaisto“ yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ ir pirmosios bei didžiausios licencijuotos pakuočių tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ iniciatyva, skirta ne tik skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

Viktorija Skutulienė

Taip pat skaitykite: