Vaistinėlė vasarą: ką verta turėti?
Vasara ne tik malonumų – saulės, jūros ir aktyvių pramogų metas, bet ir su tuo susijusių pavojų – traumų, nudegimų saulėje, alerginių reakcijų ir kitų atostogas gadinančių nemalonumų. Todėl ruošiantis vasaroti reikia pasirūpinti ne tik atostogų planais, bet svarbu nepamiršti peržvelgti ir vaistinėlę, kuri tarsi sveikatos draudimas – džiaugiamės jei neprireikia pasinaudoti, tačiau lengviau atsikvepiame, jeigu ištikus nenumatytiems įvykiams, turime ją po ranka.
Nenumatytos traumos
Vasarą daug daugiau laiko praleidžiame aktyviai. Atšilęs oras ne tik kviečia pasivaikščioti į mišką, bet ir nupūsti dulkes nuo dviračių ir paspirtukų. Tačiau aktyviai leidžiant laiką, dažniau ištinka ir nenumatytos traumos. Labai svarbu savo vaistinėleje turėti priemonių, kurios padėtų suteikti pirmąją pagalbą – dezinfekantą, tvarsčių, binto, pleistrų. Tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti žaizdą – jei tai tik paviršinis odos nubrozdinimas arba negili žaizda, tuomet reikėtų ją apvalyti steriliu tamponėliu, sumirkytu dezinfekciniame tirpale. Jei žaizda vis dar kraujuoja, kraujavimą reikėtų stabdyti spaudžiant ir palaikant tvarsčius. Ant žaizdos viršaus klijuojamas sterilus tvarstis, kvėpuojantis pleistras. Esant nedidelėms traumoms, gerai turėti drėkinantį, skausmą malšinantį, gydomąjį gelį, kuris tinka nusibrozdinimams, sumušimams, nusideginimams. Rekomenduojami tepalai, turintys dekspantenolio, kuris sudrėkina ir gydo žaizdas.
Svarbu. Kuo greičiau kreipkitės į skubios pagalbos priėmimo skyrių, jei pastebėjote, kad žaizda plati, gili arba trūksta dalies audinių, žaizdoje yra svetimkūnių arba ji padaryta nešvarių instrumentų (pvz.: vinies), kraujavimas nesustoja.
Alergijos ir virškinimo sutrikimai
Ne paslaptis, jog atostogaujant mėgstame ragauti įvairų maistą, o kartais ir persivalgyti. Taip pat užmirštame pavalgyti karšto maisto. Paūmėjus virškinimo problemoms, reikia turėti vaistų nuo skrandžio ir žarnyno ligų – preparatų gerinančių virškinimą, virškinimo fermentų, vaistų stabdančių viduriavimą arba padedančių nuo vidurių užkietėjimo. Taip pat labai svarbu turėti vaistų nuo alergijos, kuri gali prasidėti ir visai netikėtai, užvalgius netinkamo maisto ar įkandus vabzdžiui.
Kalbant apie alergijas, vasarą jos gali itin suaktyvėti. Sezoninė alergija žiedadulkėms gali prasidėti net ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė ir bet kokio amžiaus žmogui. Alergija iššaukia organizmo atsaką susidūrus su žmogui įprastoje aplinkoje esančiomis dalelėmis, pvz., namų dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis, gyvūnų pleiskanomis. Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia visą eilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, tokių kaip, pavyzdžiui, varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Nors pirmasis alergijos žiedadulkėms paūmėjimo etapas pavasarį, dažniausiai ši alergija sustiprėja ir antruoju etapu birželį ir liepą – pražydus pievų augalams (kai kurios augalų rūšys žydi ilgai arba net du kartus). Trečioji sezoninės alergijos banga prasideda vasaros pabaigoje, kai pražysta sėklinės žolės, grikiai, dilgėlės, gysločiai. Jei vasarą planuojate keliauti, patartina su savimi turėti ir vaistų nuo alergijos, o jei žinote, kad alergiją tikrai turite – su savimi reikėtų turėti ir adrenalino, kurį prasidėjus stipriai alerginei reakcijai, būtų galima susileisti. Jei galimybės susileisti nėra, tuomet galima adrenaliną išgerti, tačiau jo veikimas bus lėtesnis.
Nuo skausmo ir karščiavimo
Galvos skausmas ar karščiavimas gali užklupti visai netikėtai, todėl vasarą planuojant atostogas, būtina turėti vaistų nuo skausmo, uždegimo ir karščiavimo. Žinoma, tokių vaistų gauti nesunku, tačiau kaip tyčia skausmas arba temperatūra užklumpa visai netikėtai – vakare arba savaitgaliais, niekada negali žinoti kada šių vaistų prireiks. Be to, žmonės linkę manyti, kad karščiavimas daugiau būdingas sergant peršalimo ligomis šaltuoju sezonu, tačiau karštis gali sukilti ir vasarą – persikaitinus saulėje, persišaldžius oro kondicionieriumi. Taip pat šiltuoju metų laiku patiriame didesnę apkrovą širdžiai, todėl gali varginti širdies permušimai, kraujospūdžio svyravimai, kylantys dėl temperatūrų skirtumų. Venkite tiesioginių saulės spindulių, pridenkite galvą bei vartokite pakankamai skysčių, o vaistinėleje turėkite širdies lašų, kurie kaip pirmosios pagalbos priemonė palengvintų būklę kilus tokioms problemoms.
Auksiniui įdegiui svarbu odos apsauga
Vasara neatsiejama nuo saulės ir auksinio įdegio, juk saulė – tai natūralus vitamino D šaltinis. Tačiau neretai tenka nusivilti, kai vietoj gražiai įdegusios odos, turime skausmingą raudoną nudegimą. Odos nudegimas saulėje – tai patologinė organizmo apsauginių mechanizmų reakcija į saulės skleidžiamus ultravioletinius spindulius, todėl kai kurie pakitimai, atsiradę odos audinio ląstelių struktūroje, gali būti ir negrįžtami. Ultravioletinė spinduliuotė skirstoma į UVA, UVB ir UVC bangas. Mums pavojingos yra vidutinio ilgio UVB ir ilgiausios UVA bangos. Trumpesnės UVB bangos lemia odos nudegimus, sukelia pokyčius molekuliniu lygmeniu – pažeidžia ląstelių DNR. Ilgiausios UVA bangos yra būtinos vitamino D sintezei, tačiau per didelis jų kiekis greitina odos senėjimo procesus, formuoja laisvuosius radikalus ir ardo kolagenų gamybą, prasiskverbia į giliuosius odos sluoksnius, sudaro pigmentus ir netgi gali paskatinti melanomos atsiradimą ir vystymąsi. UVA bangos nesunkiai prasiskverbia ir pro debesis bei stiklą, tad jos mūsų odą veikia net apniukusią dieną ar vairuojant automobilį.
Norint, kad saulės vonios netaptų kančia ir negadintų atostogų, būtina naudoti apsauginį kremą, kuris apsaugos nuo žalingo saulės poveikio. Apsaugą nuo saulės suteikiančios odos priežiūros ir kosmetikos priemonės turi pavojingus UV spindulius sulaikančius cheminius ir fizinius (mineralinius) filtrus. Jų stiprumas žymimas raidėmis SPF (angl. Sun Protection Factor) ir žymimas net iki +50. Tačiau svarbu žinoti, kad apsauginiai kremai tik sumažina ultravioletinių spindulių poveikį, bet ne neutralizuoja. Tad riboti buvimo saulėje laiką – būtina!
