Naujametiniai tikslai: ką daryti, kad neliktų tuščiais pažadais

Nauja metų pradžia daug kam siejasi su sau duotų pažadų pildymu – švarus lapas pradėti įgyvendinti svajones, keisti įpročius, įgyti naujų įgūdžių. Tik štai – nauji metai nė nespėja įpusėti, o entuziazmas kažkur išblėsta. Ką daryti, kad kryptingai siekti savo tikslų būtų lengviau, pasakoja psichologė, sertifikuota koučingo specialistė Justina Rybakovaitė.

Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

Kodėl svarbu turėti tikslų?

Akimirkai pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be jokių svajonių ir siekių. Nykoka, tiesa? „Mūsų asmeniniai tikslai ir jų įgyvendinimas siejasi su gyvenimo prasmingumu. Jei nekeliame sau tikslų, gali aplankyti beprasmybės, gyvenimo tuštumos jausmas“, – teigia J. Rybakovaitė. Tikslai uždega gyvenimo variklį, suteikia kryptį, o jų siekimas padeda auginti mūsų asmenybes. Tik ar ne per daug sureikšminame būtent tą vieną naktį palydint senuosius metus, kai, rodos, nėra nei vieno, sau ko nors nepažadėjusio ateinantiems metams? „Mums, žmonėms, labai norisi turėti kažkokį atskaitos tašką savo gyvenime, todėl dažnai ir siejame savo tikslus, ketinimus su Naujaisiais metais, – kažkas galbūt su pavasariu ar rugsėjo 1-ma. Mūsų protas nuolat siekia viską struktūrizuoti, nes negalime ilgai būti kažkokiame chaose. Būtent nauji metai gali tapti tam tikros struktūros pradžia“, – sako psichologė, koučingo specialistė. Tad ką daryti, kad mūsų tikslai nepakibtų danguje kartu su naujametiniais fejerverkais, o galėtume sučiupti juos ranka ir prisitraukti prie savęs?

Pirmiausia – svarbu suvokti savo motyvaciją

Specialistė teigia, kad pirmasis – ir bene svarbiausias – žingsnis kelyje link savo tikslų yra aiškus suvokimas, kodėl norime kažko pasiekti. Vidinės motyvacijos trūkumas lemia tai, kad anksčiau ar vėliau pametame savo kryptį, pasidaro sunku laikytis sau duotų pažadų. „Visuomenėje yra populiaru kažką daryti dėl to, kad kiti taip daro. Esame linkę sekti kitus žmones, kadangi esame socialinės būtybės ir mums reikalinga priklausyti grupei, – tad jeigu mūsų šeima, draugai ar kolegos keliasi tikslus, tikėtina, ir mes bandysime juos kelti“, – aiškina J. Rybakovaitė. Pasak jos, kad pasiektume tikslus, jie turi būti susiję su asmeniniais žmogaus norais. Verta užduoti sau klausimą, ar tikslas, kurį aš keliu sau, yra tai, ko iš tikrųjų noriu, ar šis dalykas man yra pakankamai svarbus, kad tam gaiščiau savo laiką ir į tai dėčiau pastangas. „Jeigu žmogus jaučia, kad iš vidaus nėra nusiteikęs eikvoti savo resursų, gal net neverta pradėti to siekti“, – svarsto pašnekovė.

Geriau vienas mažesnis tikslas, bet konkretus

J. Rybakovaitė sako, kad daugelį žmonių sau keliamų tikslų galėtume pavadinti tuščiomis svajonėmis. Taip yra dėl to, kad jie būna pernelyg abstraktūs ir neapibrėžti. „Tikslas turi būti suprantamas ir aiškus, o rezultatas išmatuojamas. Pavyzdžiui, žmonės keliasi sau tikslą būti laimingu – tačiau, kas yra ta laimė? Kas suteikia pasitenkinimo jausmą? Kokių žingsnių turime imtis, kad pasiektume tą laimės jausmą? Arba kitas tikslas – noriu pailsėti. Irgi nėra aišku – parą išsimiegoti, išvažiuoti į negyvenamą salą ar, atvirkščiai, praleisti laiką aktyviai? Todėl svarbu sukonkretinti tikslus ir pagalvoti – tai kokių rezultatų aš noriu pasiekti? Žmonės, ypač Naujaisiais metais, linkę susidaryti begalinius norų sąrašus – siūlyčiau tuos sąrašus kiek įmanoma labiau trumpinti. Dažnai mes pervertiname savo galimybes, nes galvojame, kad nuo naujų metų sugebėsime kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Mūsų psichika turi ribotas galimybes ir resursus vienu metu apdoroti tam tikrą kiekį informacijos ir pokyčių“, – teigia specialistė.

Visą tekstą skaitykite vasario–kovo mėn. „60+“ žurnalo numeryje.

Liveta Burkšaitė