Drabužių spinta: mažiau daiktų, daugiau pasirinkimų
Atėjus vasarai, norime ją įsileisti ir į mūsų spintas. Susiorganizuoti jos turinį gali tapti tikru iššūkiu, jei neturime sistemos, kuri šią užduotį paverstų smagiu, efektyviai atsinaujinti padedančiu užsiėmimu. Tam, kad atvėrus spintos duris vaizdas iš tiesų džiugintų, pravartu žinoti keletą taisyklių, kuriomis dalinasi žinoma stilistė, savo prekinio ženklo „Capsule by Agne Gilyte“ kūrėja Agnė Gilytė.
Spėju, kad nemažai moterų sezoninis spintos organizavimas yra tas darbas, kuris atima nemažai laiko, pastangų ir kurį norisi vis atidėti. Kaip reikėtų pasiruošti šiam procesui, kad jis keltų daugiau džiaugsmo nei streso ir galvos skausmo?
Įsivaizduokit, pavyzdžiui, jums skauda širdį. Tai ką jūs darot? Dauguma žmonių išgeria tabletę nuo skausmo arba užklijuoja pleistrą (na, perkeltine prasme). O protingi žmonės ieško, kur yra problema, ir ją sprendžia iš esmės. Tai su spinta yra lygiai taip pat. Mes neklijuojame pleistrų ir neramstome pagaliukais, o iš principo darome ten „intervenciją“.
Visą laiką sakau, kad tam, jog spinta tarnautų jums, o ne jūs jai, turime ją susitvarkyti taip, kad joje liktų tik tie daiktai, kuriuos mes vilkime. Visur gyvenime – taip pat ir spintoje – galioja puikiai žinomas Pareto principas. Jis naudojamas labai plačiai, ir jį puikiai galima pritaikyti kalbant apie kasdienę aprangą – dvidešimt procentų savo drabužių nešiojame aštuoniasdešimt procentų laiko. Likusią spintos dalį įprastai sudaro arba mums nebereikalingi, nebenaudojami daiktai, arba pamiršti daiktai dėl jų pertekliaus.
Tam, kad spintoje būtų tik tie daiktai, kurie jums tinka ir patinka (pagal gyvenimo būdą, figūros tipą, spalvas, suderinamumą, priežiūros patogumą), didžiąją spintos reviziją labai reikalinga atlikti bent kartą per metus. Tuomet kas sezoną lieka ją tik kažkiek „prasivalyti“, ir, jeigu yra poreikis, pasipildyti.
Pirmiausia siūlyčiau išsitraukti ir priešais akis pasidėti tuos drabužius, kuriuos vilkite dažniausiai – akivaizdu, kad tai yra jūsų mylimoji „spintos kapsulė“. Tai nebūtinai kapsulinės spintos principus atitinkantys drabužiai, bet tai daiktai, kuriuos jūs dažniausiai dėvite ir su kuriais kuriate kasdienius derinius. O greta patariu išsiimti ir visus likusius daiktus. Žmogus nesuvokia, kiek jis visko turi! Kai sudedi visą tą kiekį priešais nosį, pradeda dėliotis: „Aha, čia yra daiktai, kuriuos mėgstu, kurie patinka, yra geros fizinės būklės – neišsitampę, nesusiburbuliavę“. Tada peržiūrite tuos, dėl kurių dvejojate, nelabai patinka ir pan. Tokiu būdu atsirenkate, ką vilkėsite, ir kas liks jūsų spintoje.
O ką daryti su tais drabužiais, dėl kurių esame dar neapsisprendę?
Ši kategorija man yra pati įdomiausia. Kai drabužiai netinka, yra labai paprasta – meti į maišą, galbūt atiduodi labdarai ar perdirbimui. Kurie tinka išbučiuoji, išsilygini, pakabini ant pakabos – super! O dar yra kategorija drabužių, dėl kurių dvejojame. Neretai ji būna viena didžiausių, dėl to, kad „nešiočiau, bet platoka“, „nešiočiau, bet saga ištrūkus“, „graužia pamušalas“, „neturiu prie ko“. Pasakymas „neturiu prie ko“ yra dažniausiai pasitaikantis pasiteisinimas, kodėl to daikto nevilki.
Reikėtų skirti laiko pasimatuoti jį su skirtingais daiktais, kurie galėtų tikti jums į derinį – kartais dėl laiko trūkumo būname neišbandę to padaryti anksčiau. Arba pasidaryti sąrašą, į kurį įtrauktumėte daiktus, kurių jūsų spintoje trūksta. Tikrai neskatinu pirkti, tačiau du baziniai pirkiniai galėtų padėti vilkėti dar dešimt daiktų jūsų spintoje. Pavyzdžiui, balti marškiniai tiks ir prie džinsų, ir prie sijono, ir po megztiniu, švarku ar sarafanu. Jei dvejonė kyla dėl to, kad vilkėdami drabužį jaučiate diskomfortą arba tikitės ateityje daugiau sulysti arba sustorėti – toks variantas netinka. Galvokime apie spintą, kuri yra dabar.
Ar pusė metų yra pakankamas terminas nuspręsti atsisveikinti su drabužiu, jei per tiek laiko jo taip ir neužsivilkai?
Kartais yra daiktų, kuriuos spintoje reikia prisijaukinti – tai labai normalu. Arba nešiojote ir nusprendėte padaryti pauzę. Jeigu daiktas yra geras, kokybiškas, jeigu visada buvo jūsų mylimas, galbūt jūs jį pasikabinsite spintoje, duosite jam „pailsėti“ – jam nuo jūsų, jums nuo jo – ir po pusės metų jį vėl ištrauksite. Mano vertinimo kriterijai būtų: kaip dažnai aš jį nešioju, ar man jis patinka, ar galiu su juo sukurti derinių ir ar galiu jį panaudoti vis skirtingais būdais? Daugiausiai turėtų būti tų daiktų, kurie yra „paslankūs“ derinimo žaidimui – tai patys geriausi radiniai jūsų spintoje.
Kaip patartumėte rūšiuoti drabužius, kad atsidarius spintą galėtume greitai susidėlioti aprangos derinį?
Labai geras klausimas, labai mažai žmonių apie tai galvoja. Man atrodo, svarbu ne tik tai, ką turi spintoje, ne tik tai, kaip daiktus prižiūri, bet ir kaip juos laikai. Nekabinkite trijų marškinių ant vienos pakabos, nes: a) jie glamžosi, b) jūs tikrai neatsimenate, kas yra po viršutiniu sluoksniu.
Aš akių lygyje (t. y. ant pakabų) laikyčiau švarkus, sukneles, palaidines ir marškinius. Visa kita – lentynose. Svarbu, kad švarkams ir lepioms palaidinėms, tokioms kaip šilkas ar plonytė viskozė, pakabos būtų paminkštintos. Švarkams, kurie turi petukus, pakabos turi būti praplatintos.
Nekabinkite ant pakabų megztinių, nes jie ištįsta ir praranda pečių formą. Taupant erdvę, juos reikėtų laikyti sukrautus vieną ant kito, tačiau šią krūvą turėtumėte matyti iš šono, ne iš viršaus. Jeigu yra daugiau erdvės, nuostabu turėti plačius stalčius – tuomet daiktus reikėtų dėti vieną šalia kito. Jeigu krausite juos į stalčių vieną ant kito, vėlgi, nematysite ir neprisiminsite po apačia esančių daiktų arba, traukdami apatinį, sujauksite viršutinį. Kitą rytą rasite netvarką, kuri jus išmuš iš vėžių, todėl vėl neberasite, ką apsirengti. Tai tokios smulkmenos, kurios atrodo labai juokingos dabar, kai yra popietė, ir mes galime plepėti, bet pusę septynių ryte tai tikrai nebejuokinga. Taip pat siūlyčiau spintoje nelaikyti daiktų, kurie yra neparuošti vilkėjimui.
O ką daryti su diržais, šalikėliais ir visais kitais aksesuarais? Kur jų vieta?
Velnias, jie tokie pasalūnai – kur bepadėtum, visur betvarkę padaro (juokiasi). Aš turiu du diržus, tai man kažkaip didelės problemos nekelia – susuku į kamuoliuką ir dedu į stalčių. Bet yra žmonių, kurie mėgsta diržus keisti, turi daug skirtingų. Tuomet praverčia specialios pakabos su daug kilpelių, ant kurių gali sunerti, arba kabliukai ant durų. Svarbu nepalikti diržo sulankstytose kelnėse, nes tuomet jis trinasi ir laužosi.
Beje, labai svarbu, nenešioti kasdien tos pačios avalynės ir džinsų – ne dėl grožio, o dėl daiktų ilgaamžiškumo. Jeigu orai drėgni, batai nespėja tobulai išdžiūti ir sugrįžti į savo formą – taip avimi jie greičiau susidėvi. Tas pats ir su džinsais – medvilnė nespėja „grįžti į save“, ir mes toliau juos tampome. Dėl to reikėtų kas antrą dieną vis pakeisti.
Gal tuomet būtų pravartu paieškoti skirtingo stiliaus džinsų?
O kodėl ne? Vieni galėtų būti tamsesni, kiti šviesesni. Vieni aukštintu liemeniu, kiti, pavyzdžiui, trumpinti. Galų gale, gal nebūtinai džinsai kasdienai? Gal bus puiki paskata užsivilkti sijoną arba suknelę?
Pavasarį dažnai norisi atsinaujinti ir kartais net iš esmės pakeisti savo stilių. Kaip išvengti klaidų ir nuviliančių spontaniškų sprendimų pasekmių?
Na tai štai, jūs jau ir atsakėt į klausimą – spontaniški sprendimai atveda mus į problemą (juokiasi). O jeigu rimčiau, spontaniškas sprendimas nebūtinai yra blogas sprendimas. Jis dažnai būna intuityvus – ypač mes, moterys, juk tikrai turim tą šeštą jausmą.
Pirkimas iš tikrųjų yra pramoga. Pajaučiame truputį adrenalino, laukimo saldumo… Ypač dabar, kai viską gauname per siuntas. Tik braukimas kortele, bankinis pavedimas ar grynųjų padavimas duoda trumpalaikį efektą. Galiausiai užsikaupiame spintą daiktų, kurie mums nei tinka, nei patinka, nes netikusius neretai patingime grąžinti.
Siūlyčiau daryti apgalvotus pirkinius, o tam, kad patirtume nediduką laimės pliūpsnį, emociniams pirkiniams pasilikti smulkmenas ar neutralesnius daiktus, kurie neapkartins kasdienybės ir pasirinkimų, ką rengtis. Nepakabins Damoklo kardo, kad dabar „būtinai turiu eiti su ta oranžine palaidine, nors visai jos nenoriu“. Be to, vertėtų pamąstyti: „O kodėl mes norime pirkti? Ar norime save paguosti, kad jaučiamės nelaimingi, vieniši, kas nors nepasisekė?“ Būdami tokios būsenos, retai nusiperkame daiktus, kurie mums tikrai reikalingi.
Kuo turėtų pasižymėti spintos kapsulė? Ką pravartu joje turėti?
Priklauso nuo to, kas jau yra mūsų spintoje. Reiktų peržiūrėti ir įsivertinti tai, ką turime – galbūt kažkas nusidėvėjo? Gal batai jau „pavargę“? Odinis švarkelis jau nusitrynęs, ir išvis neaišku, kokia čia jo spalva – ruda, juoda ar pilka? Jeigu turime bazę, reikėtų sudėlioti akcentus. Man pavasaris, vasara pirmiausiai asocijuojasi su suknelėmis ir sijonais. Gaivos ir atsinaujinimo gali suteikti išėjimas iš savo įprastos komforto zonos – galbūt tai galėtų būti naujas suknelės modelis?
Jeigu bazės nėra, grįžkime į pradžią – „persikošiame“ spintą ir pasižiūrime, ko mums trūksta, kad galėtume nešioti tai, ką jau turime. Ir galbūt įsigyjame kokį nors smėlio spalvos kašmyrinį megztuką, kuris derės ir vasarą vakare, kai vėsu, ir žiemą (šypsosi).
Liveta Burkšaitė
