Saugus elgesys internete: nepraraskite budrumo

Pandemijos metu daugeliui darbų, bendravimui ir pramogoms persikėlus į internetą, net ir patys didžiausi skeptikai spėjo įsitikinti jo teikiamomis naudomis ar net nustebti – kiek daug galime nuveikti nė neiškeliant kojos iš namų! Vis dėlto, atrandant skaitmeninės erdvės teikiamas galimybes, svarbu nepamiršti ir apie joje tykančius pavojus – neapdairus elgesys internete gali pasibaigti pavogtais asmeniniais duomenimis, ištuštėjusia banko sąskaita ar sugadintais įrenginiais.

Į pagalbą – antivirusinės programos ir kritinis mąstymas

Lankantis nepatikimose svetainėse, spaudžiant neaiškias nuorodas ar siunčiantis nelegalias programas didėja rizika užkrėsti savo kompiuterį kenkėjiškomis programomis, kurios gali sutrikdyti kompiuterio veiklą, šalinti jame esančią informaciją ar perduoti ją kibernetiniams nusikaltėliams. Nemokamų skaitmeninio raštingumo mokymų projekto „Prisijungusi Lietuva“ ugdymo ekspertas Algimantas Merkys teigia, jog bene svarbiausias dalykas, siekiant užtikrinti kompiuterio bei mobiliųjų įrenginių saugumą nuo įvairių kenkėjiškų programų bei virusų, yra įdiegti juose patikimą ir automatiškai atnaujinamą antivirusinę programą – ji padės laiku aptikti grėsmes ir jas nukenksminti. „Ne mažiau svarbu yra daryti svarbių duomenų atsargines kopijas, kurias patogu laikyti interneto saugyklose. Jei duomenys būtų prarasti ar sugadinti, juos galėsite atkurti iš kopijų“, – sako A. Merkys.

Jei antivirusinės programos gali padėti apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų, tai nepatekti į internetinių sukčių pinkles galima tik mokant kritiškai vertinti mus pasiekiančią informaciją. Kaip sako asociacijos „Langas į ateitį“ koordinatorė Deimantė Ežerskytė, norint atpažinti apgaulę, svarbu žinoti dažniausiai elektroninių sukčių pasitelkiamas strategijas – neretai jos remiasi manipuliacijomis žmonių psichologija bei emocijomis.

Internetinė romantika meile nekvepia

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per trejus metus romantinio sukčiavimo mastas Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus. Įvairios pažinčių svetainės, mobiliosios bendravimo programėlės ir socialiniai tinklai yra tos terpės, kuriose sukčiai lengvai naudojasi žmonių patiklumu. D. Ežerskytė sako, kad vos susipažinus internete su nauju žmogumi, svarbu nepasiduoti emocijoms ir nepulti į santykius stačia galva. Atsargiai reikėtų vertinti bet kokius komplimentus, prisipažinimus meilėje ir raginimus susitikti – į romantines pinkles pakliūva tiek moterys, tiek vyrai. Pajutus, jog užkibote ant jų kabliuko, sukčiai ima prašyti pervesti pinigų, nupirkti dovanų ar net e. bankininkystės prisijungimo duomenų – jų jokiais būdais nereikėtų atskleisti.

Specialistė pataria neskubėti – pirmiausiai visuomet peržiūrėti naujojo pažįstamo socialinių tinklų paskyras bei nuotraukas, patikrinti viešai skelbiamą informaciją – palyginti, ar ji atitinka tai, ką naujasis pažįstamas jums pasakoja asmeniškai. Reikėtų vengti dalintis kompromituojančiomis nuotraukomis bei vaizdo įrašais – jie gali būti panaudoti jus šantažuojant. Naudinga stebėti, ar žmogus neišsisukinėja nuo užduodamų klausimų, ar paprašius nevengia įsijungti vaizdo kamerą.

„Bendraudami internete privalote išlikti tokie pat budrūs, kaip ir realiame gyvenime. Registruodamiesi socialiniame tinkle, gerai apgalvokite, kokią informaciją apie save nurodysite, ir kam ji bus prieinama. Socialiniuose tinkluose savo profilį rodykite tik draugams. Pridėdami naujus vartotojus į draugų sąrašus, visuomet įsitikinkite, ar tai yra tas žmogus, kurį pažįstate. Dalinkitės tik tinkamomis nuotraukomis ir įrašais, kurie neatskleistų jūsų asmeninių duomenų, vertingų pirkinių, meno dirbinių ar namų adreso“, – patarimais dalinasi D. Ežerskytė.

Nepageidaujami elektroniniai laiškai

Negeidaujami elektroniniai laiškai (ang. spam) yra dar vienas būdas, kurį naudoja sukčiai, bandydami pasipelnyti. D. Ežerskytė atkreipia dėmesį, kad kai kurie kibernetiniai sukčiai prisidengia bankų ar kitų oficialių institucijų interneto svetainių adresais ir jų vardu siunčia elektroninius laiškus, kuriuose prašoma pateiktoje nuorodoje patikslinti asmeninę informaciją – vardą, pavardę, asmens kodą ar banko sąskaitos numerį. „Tokių duomenų paprastai pakanka, kad nepažįstami asmenys jumis pasinaudotų“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ koordinatorė. Jos teigimu, sukčiai taip pat bando suvilioti įvairiomis loterijomis, itin lengvu uždarbiu arba pasiūlymais įsigyti garsių firmų produktus už neįtikėtinai mažą kainą. „Beveik visais atvejais tokie pasiūlymai yra piktavalių pinklės“, – apie nepageidaujamuose laiškuose slypinčius pavojus įspėja D. Ežerskytė.

Norint kaip įmanoma labiau sumažinti nepageidaujamų laiškų srautą, reikia vengti viešai skelbti ir neaiškiose svetainėse įvedinėti savo el. pašto ir kitų asmens duomenų. „Kai reikia svetainėje registruotis tik tam kartui, kad gautume parsisiųsti kokį dokumentą ar peržiūrėti forumo žinutes, geriau naudoti vienkartinį el. pašto adresą, galiojantį tik valandą ar parą. Vienkartinių anoniminių adresų net nesiregistravus galima gauti tam skirtose svetainėse“, – sako ugdymo ekspertas A. Merkys.

Kaip saugiai apsipirkti internetu?

Užuot apsilankius fizinėse parduotuvėse, vis daugiau žmonių renkasi apsipirkti internetu. Tam, kad apsipirkimas nuotoliniu būdu keltų kuo mažiau rizikos, verta skirti laiko ieškant kuo daugiau informacijos apie pardavėją – svarbu įsitikinti, kad paslaugos teikėjas yra patikimas. „Atkreipkite dėmesį, ar yra pateikti įmonės kontaktiniai duomenys, paskaitykite apie įmonę atsiliepimus – tai galite padaryti surinkus jos pavadinimą į Google paieškos sistemą. Venkite apsipirkti internetinėse parduotuvėse, turinčiose daug neigiamų atsiliepimų“, – sako D. Ežerskytė. Ji pataria būti budriems ir pasidomėti, ar tai nėra naujai sukurta įmonė šventiniam laikotarpiui – tuo metu ypač padidėja sukčių aktyvumas. Be to, reikėtų įsitikinti, ar jūsų asmeniniai duomenys pateikiami saugioje svetainės dalyje. Saugią interneto svetainę galima pažinti iš adreso, prasidedančio „https://“.

A. Merkys įspėja vengti apsipirkinėti naudojantis viešaisiais kompiuteriais ir bevieliu interneto ryšiu – kaip ir visais kitais atvejais, kai jungiantis prie svetainių reikia pateikti savo prisijungimo bei kitus duomenis. „Viešieji kompiuteriai ar tinklai labiau tinka naršyti naujienų internetinėse svetainėse ar ieškoti informacijos. Jei nutiktų taip, kad kavinėje, viešbutyje ar oro uoste tektų naudotis internetine bankininkyste ar jungtis prie savo pašto, paskui ilgai nedelsdami pasikeiskite jų slaptažodžius“, – pataria A. Merkys.

Nukentėjus nuo internetinių sukčių reikėtų kreiptis į policiją.

Atmintinė

  1. Kiekvienai paskyrai naudokite skirtingus slaptažodžius. Jie turi būti sudėtingi – sudaryti bent iš 8 ženklų, panaudotos tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaitmenys bei specialieji ženklai.
  2. Niekam neatskleiskite savo asmeninės informacijos – adresų, slaptažodžių, banko prisijungimo duomenų, PIN kodų ir kt.
  3. Nespauskite neaiškių nuorodų, „iššokančių“ pranešimų su laimėjimais, šalinkite nepageidaujamus laiškus.
  4. Apsipirkinėkite tik patikimose elektroninėse parduotuvėse – visuomet patikrinkite informaciją apie paslaugos teikėją, įsivertinkite, ar svetainė yra saugi.
  5. Naudokite patikimas antivirusines programas – jos gali padėti apsaugoti įrenginius nuo kenkėjiškų programų.
  6. Atsargiai vertinkite užsimezgusias internetines draugystes – sukčiai dažnai ieško potencialių aukų socialiniuose tinkluose.
  7. Mokykitės būti saugiu. Dalyvaukite projekto „Prisijungusi Lietuva” mokymuose „Būkime saugūs internete” (www.prisijungusi.lt) ir tapkite saugesni.

Daugiau informacijos ir patarimų, kaip saugiai naudotis internetu, galima rasti internetinėse svetainėse draugiskasinternetas.lt, prisijungusi.lt ir epilietis.eu.

Liveta Burkšaitė

Taip pat skaitykite: