Meilę vyresniame amžiuje iš naujo atradęs kompozitorius J. Siurbis: „Esame įsimylėję taip, kaip įsimyli jaunimas“

Žinomiems šalies estrados dainininkams muziką kūręs kompozitorius Julius Siurbis kūrybos ritmu gyvena iki šiol. Savo autoriniu koncertu paminėjęs 75-mečio jubiliejų, vyras tikina, kad didžiausias įkvėpimas jam yra meilė ir į širdį įsileisti nauji jausmai poetei Zenei Sadauskaite, su kuria ne tik kuria dainas, bet ir džiaugiasi vyresniame amžiuje atverstu nauju gyvenimo lapu.

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime. O šios savaitės herojai – kompozitorius Julius Siurbis ir poetė Zenė Sadauskaitė, kurie savo pavyzdžiu įrodo, jog amžius meilei tikrai nėra kliūtis.

Nuotr. aut. Evaldas Rudys.

Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas, Janina Misčiukaitė ar „Žvaigždžių kvartetas“ – Juliaus dainas atliko bene visi žinomiausi lietuviškosios estrados dainininkai. Ir šiandien kompozitorius vis dar gyvena kūrybos ritmu, tik dabar kurdamas savo namų studijoje. 75-tą jubiliejų kompozitorius atšventė neseniai surengtame autoriniame koncerte. Vyras sako, kad didžiausias kūrybinis įkvėpimas – meilė. Žmonos netektį išgyvenęs menininkas į širdį įsileido naujus jausmus poetei Zenei Sadauskaitei ir su ja šiandien ne tik kuria dainas, bet ir džiaugiasi vyresniame amžiuje kartu atverstu nauju gyvenimo lapu.

„Atsimenu, kad pats pirmas pasimatymas su ja įvyko tuometinėje sporto halėje. Ten vyko koncertas, aš buvau komisijoje ir ji priėjusi įkišo man savo knygeles, sakė, gal kokia daina išeis. Po kurio laiko pavarčiau, žiūriu, visai neblogi tekstai ir dabar jau mes virš 20 metų kartu kuriam dainas, o meilė įvyko prieš penkerius. Tačiau esame įsimylėję kaip reikalas, taip, kaip jaunimas ir visos dainos, kurias kuriam, yra apie meilę“, – laidoje pasakos Julius.

Nors senjorai pažįstami buvo jau kuris laikas, artimesnį ryšį vienas kitam jiedu pajuto tik tuomet, kai netikėtai žuvo Juliaus žmona ir vyras liko vienišas. Zenė tiki, kad juos suvedė ne tik muzika, bet ir Dievas, padovanojęs dovaną – netektis ir sielos žaizdas gydančią meilę.

„Buvau pas vaikus Airijoje ir jie siūlė pasilikti ten, sakė suras man airį, jie labai skaniai valgyt gamina. Tuomet atsisakiau pasijuokdama, kad kam man tokiame amžiuje reikia diedų. Bet vėliau Juliaus žmonai atsitiko nelaimė ir praėjus kuriam laikui, jis man skambina. Sako, kad turi problemą – dieną naktį galvoja, kaip mane prisivilioti“, – su šypsena veide prisimins Zenė.

Nuotr. aut. Evaldas Rudys.

Nors abu menininkai visą savo laiką skiria kūrybai, kartais net iki išnaktų rašydami muziką ir kurdami dainas, paklausti apie nebandytas pramogas ir pirmus kartus, jie vienbalsiai sutars norintys prisiliesti prie kitokios meno šakos, konkrečiai, keramikos.

„Kadangi mėgstam rytais gerti kavą, būtų smagu ją gerti iš savo autorinio puodelio“, – argumentuos Julius.

Būtent todėl jų lauks susitikimas su keramike Kristina Alšauskiene jos įkurtoje „Keramikos akademijoje“, kur susipažinę su molio ypatybėmis, senjorai lipdys dubenėlius ir puodelius rytinei kavai, po dviejų savaičių atsidursiančius jų namuose.

Kitoje laidos rubrikoje, pristatančioje senjorams aktualias temas, žiūrovai bus kviečiami įsigilinti į žarnyno sveikatos problemas. Pasirodo, daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų vargina per didelis svoris ir nors antsvoriu dažniausiai pasižymi vyrai, nutukimo diagnozę dažniau išgirsta būtent moteris. Ne išimtis buvo ir šiandien jau visai kitaip atrodanti aktorė Lina Brazau, kuri vienu metu svėrė net 120 kg. Nors medikai kartoja, kad dažnos dietos gali išsekinti imuninę sistemą ir išbalansuoti žarnyno veiklą, Lina jų išbandė ne vieną. Visgi, pasekmių ilgai laukti nereikėjo.

„Vaikystėje buvau lieknas vaikas, bet tas svoris – persivalgymo rezultatas. Buvau ant tiek ištampiusi skrandį, kad nejausdavau kiek ir ko suvalgau. Ėmus laikytis dietų, apėmė didelė euforija. Sulaukiau komplimentų, pokyčius pastebėjau ant drabužių, tačiau vėliau pradėjau jausti didžiulę įtampą, nes smarkiai kontroliavau kiek suvalgau, ėmiau galvoti, kad gal man nebereikia kažko valgyti. Nuo sukilusios nervinės įtampos iškrito didelė dalis plaukų, galiausiai, aš jaučiausi labai silpnai“, – savo patirtimi dalinsis Lina.

Antsvorio turintys žmonės dukart dažniau rizikuoja susirgti virusinėmis ligomis, diabetu, širdies, virškinamojo trakto negalavimais ir net onkologinėmis ligomis. Tačiau radikalios dietos taip pat gali iššaukti naujas ligas. Vidury šio užburto rato, ypatingą vietą užima mityba ir žarnynas, sako gydytojai dietologai.

„Pati žarnyno mikroflora labai priklauso nuo suvalgomo maisto rūšies. Tos bakterijos atlieka barjerinį vaidmenį ir kai gerųjų bakterijų pusiausvyrą sutrinka, apsauga pradeda drebėti, atsiranda galimybė patogeninėms bakterijoms pareiti barjerą ir patekti į kraują. Be to, žarnynas yra pagrindinis imuninis organas ir jeigu sutrinka žarnyno metabolika tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų, sutrinka ir imunitetas, ir apsauga nuo visų aplinkoje tykančių ligų“, – teigs gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Pagerinti žarnyno darbą galima į mitybos racioną įtraukus probiotikus. Jungtinės Karalystės mokslininkai, žarnyno ir imuninės sistemos darbui gerinti, sukūrė specialų probiotikų mišinį iš penkių yourgut laktobacillus probiotinių bakterijų štamų su prebiotiku inulinu ir vitaminu D3. Ypač svarbu tai, kad gerosios bakterijos žmogaus organizme konkuruoja dėl vietos ir maisto medžiagų, taip neleisdamos įsitvirtinti sveikatai kenksmingoms bakterijoms. Gerosios bakterijos formuoja papildomą fizinį barjerą, kuris saugo burnos ir žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų invazijos.

Kai žarnynas sveikas, pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos bei noro judėti. Tą sako ir sostinėje veikiančios Neringos Kirklienės šokių mokyklos mokiniai, čia ateinantys į įvairiausius užsiėmimus. Šioje vietoje galima šokti baletą, zumbą, porinius šokius, tačiau ypatingo susidomėjimo sulaukia linijiniai šokiai senjorams. Pasaulio sveikatos organizacija senjorams rekomenduoja per savaitę būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių arba 2,5 valandos. Tačiau pasak kineziterapeutų, dažniausiai tam trukdanti priežastis – sąnarių skausmas.

„Natūraliai organizmas senėja, jame vyksta įvairūs procesai ir sąnariai nėra išimtis. Dažniausiai jų skausmai būna kelių, klubų, taip pat pečių, alkūnių srityse. Kolagenas yra reikalingas kaulų, sąnarių, sausgyslių, raiščių bei raumenų struktūroms ir kitiems organams, kad jų funkcija būtų užtikrinta. Jis gaunamas iš virškinamojo trakto, todėl tinkama mityba gali padėti sugrąžinti šias atsargas, taip pat, kaip ir vartojami maisto papildai“, – pasakos kineziterapeutas Rokas Ražėnas.

Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“