Profesorius Aurelijus Veryga: sveikata reikia rūpintis dar iki susergant

„Sveikata – mūsų didžiausias turtas“ – viena dažniausiai girdimų, tačiau rečiausiai pritaikomų frazių. Juk kol esame sveiki, rodos, net nesusimąstome, kad kasdien reikėtų skirti bent šiek tiek dėmesio savo sveikatai, savijautai, o štai susirgę griebiamės vaistų, kurie ne visad padeda. Todėl spalio 16-tą  dieną vykusiame vakare, skirtame senjorų dienai paminėti, renginio globėjo – sveikatos apsaugos ministro, profesoriaus Aurelijos Verygos klausėme, kaip ilgiau išlikti sveikiems ir užkirsti kelią galimoms ligoms.

– Dažniausiai akcentuojate ligų prevencijos svarbą. Kokie būtų Jūsų pagrindiniai patarimai – kaip išvengti ligų, ilgiau gyventi?

– Jeigu kalbame apie senjorus, išskirčiau du pagrindinius aspektus. Pirmasis – kuo daugiau judėti. Tai yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išsaugoti visus sąnarius sveikus kuo ilgiau. Taip pat būtent judėjimas gerina širdies veiklą bei, kas yra itin svarbu, padeda žmonėms išsaugoti psichinę sveikatą.

O antrasis dalykas, kuris taip pat yra labai svarbus, ir vėlgi, kuris labai padėtų mūsų senjorams ilgiau išlikti gyvybingiems – tai kaip įmanoma stengtis išvengti liūdesio, kuris galbūt ne visiems, bet daugeliui vis dėlto yra būdingas. Kaip tai padaryti? Padėtų dalyvavimas įvairiose bendruomeninėse veiklose, nes tie žmonės, kurie yra aktyvūs, visuomeniški ir bendruomeniški, kur kas rečiau serga, jie yra linksmesni bei turi mažiau psichikos problemų.

Šie du dalykai, kurie yra itin paprastai įgyvendinami bei dažniausiai nieko nekainuoja, leidžia ilgiau jaustis energingiems bei tapti atsparesniems įvairioms ligoms.

– Minėjote, kad vienas iš svarbiausių sveikatos veiksnių – judėjimas. Vasarą žmonės natūraliai daugiau juda, tačiau rudenį, žiemą, lauke yra šalta, o į sporto klubus galbūt ne kiekvienas turi galimybę nueiti. Tad kokios būtų Jūsų rekomendacijos būtent šaltesniam metų periodui?

– Yra sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga ir netinkamas pasiruošimas. Šiuo atveju senjorams reikia  tinkamai pasirengti, siekiant išvengti galimų traumų. Svarbu pasirinkti tinkamą avalynę. Dabar tai padaryti nėra sudėtinga, atsiranda vis daugiau paprastų bei nebrangių priemonių, kurios padeda nepaslysti prisnigus ar pašalus. Galima įsigyti specialių ant batų uždedamų spyglių, kurie leistų saugiai vaikščioti net ir žiemą.

Žinoma, nebūtina eiti į lauką tada, kai siaučia pūga ar yra labai šalta. Bet vis dėlto, mūsų žiemos tikrai nėra arktinės, kad lauke temperatūra pasiektų minus keturiasdešimt laipsnių. Tad didesnę šaltojo periodo dalį tikrai galima išeiti bent pasivaikščioti. Lietuvoje yra daug gražių parkų, vietų, kur žmonės gali pabūti fiziškai aktyvūs bet kuriuo metų laiku.

– Minėjote, kad psichinė sveikata yra tiesiogiai susijusi su fizine. Kadangi Lietuvoje didžiąją metų dalį yra tamsu ir šalta, ką patartumėte žmonėms, norintiems išvengti blogos nuotaikos?

– Būdų yra labai daug, ypatingai mieste gyvenantiems senjorams. Svarbu rasti širdžiai mielą veiklą. Gal tik kaimuose tai padaryti šiek tiek sudėtingiau, bet ir ten yra bendruomenės, kurios suburia žmones: kas gali pašokti, kas moka padainuoti, kas nori užsiimti rankdarbiais ar panašiai.

Miestuose tokių vietų tikrai yra nemažai. Žmonėms užtektų tiesiog pasidomėti. Jei sunkiai sekasi patiems bendraminčių atrasti, galima seniūnijose ar savivaldybėse pasiteirauti, kur buriasi panašių pomėgių žmonės.

Taip pat gan aktuali problema, kad žmonės neretai varžosi išvaizdos, ar kokios nors ligos, tačiau tikrai vertėtų tokių kompleksų atsikratyti. Kiek man pačiam tenka keliauti, pastebiu, kad kitose šalyse žmonės dažniausiai mėgaujasi savo vyresniu amžiumi, aktyviai buriasi į bendruomenes. Lietuvoje bendruomenių taip pat tikrai yra, bet gaila, kad tik palyginti nedidelė dalis žmonių dalyvauja jų veikloje.

Ko gero reikėtų žmones aktyviau padrąsinti, kad jie ateitų, dalyvautų, nes štai ir šį vakarą praleidome iš tiesų linksmai. Ir tikrai manau, kad visiems, kurie atėjo, gyvenimas tikrai tapo kur kas šviesesniu.

Žmonės turėtų ateiti dažniau pabūti kartu. Nesvarbu, kur jiems yra smagu: ar tai bažnyčios choras, kur žmonės gieda, ar liaudiškų dainų bei šokių kolektyvai. Tiesiog verta ateiti, pabandyti ir pasižiūrėti, kokia veikla jiems teikia daugiausiai gerų emocijų.

– Kaip manote, kodėl dauguma žmonių yra linkę gerti vaistus, kai suserga, o ne praktikuoja sveiką gyvenseną, taip užkirsdami kelią ligoms?

– Mes taip esame išmokę, pripratę, ir paprastai sveikata nesirūpinam, kol nesusergam. O kai labai rimtai susergam, vaistų išvengti tampa labai sudėtinga. Bet kaip jau esu minėjęs, dalies tų ligų galima išvengti, arba jas sušvelninti – jei žmogus, būdamas ir vyresnio amžiaus, daugiau judėtų, sveikiau maitintųsi ir skirtų daugiau dėmesio sau.

– Galbūt norėtumėte ko nors palinkėti mūsų žurnalo skaitytojams?

– Palinkėjimas bus labai paprastas – visi mes esame savo sveikatos ir laimės kalviai. Nelaukite, kol Jūsų sveikata pasirūpins kažkas kitas. Ja reikia rūpintis patiems ir, kaip jau minėjau: nepatingėkite daugiau pajudėti, nueiti ten, kur Jūsų lauks maloni kompanija. Patarčiau kartais skaityti ir mažiau blogų, liūdnų naujienų, tiesiog rasti pozityvių dalykų kiekvienoje dienoje: nueiti į biblioteką, susitikti su draugais ar artimaisiais, nes gyvenime yra daug smagių dalykų, kuriais reikia spėti pasidžiaugti. Tad linkiu mažiau liūdesio ir niurzgėjimo, o daugiau linksmų, pozityvių ir teigiamų minčių.