Tauragė
Nesunku pastebėti, kad Tauragės miesto pavadinimas susideda iš dviejų žodžių „tauras“ ir „ragas“. Taurai – Lietuvoje iki XVII a. pr. gyvenę raguočiai, o antrasis žodis nurodo šių gyvūnų ragus. Vadinasi, Tauragė – tai vieta, kurioje rasta Tauro ragų. Kalbininkai yra linkę žodžio „ragai“ reikšmę sieti su Jūros upės vingiu, kyšuliu prie kurio miestas ir įsikūrė.
Miestas kūrėsi skalvių genties teritorijos pakraštyje, tačiau vėliau čia įsikėlė žemaičiai iš netoliese esančių apylinkių. Per miesto teritoriją driekėsi svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą, tačiau tikslių žinių apie miesto raidą nėra daug. 1507 metais miesto vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, pažymint bažnyčios, mokyklos ir prieglaudos įkūrimą. Miestas plėtėsi ir jau 1526 metais buvo pradėtas žymėti žemėlapiuose, o nuo XVII amžiaus tapo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų. 1836 metais kilęs didelis gaisras viską suniokojo ir tai lėmė Tauragės miesto dabartinę vietą žemėlapyje.
Šiandien Tauragė – nedidelis, tačiau gražus ir išpuoselėtas miestas, turintis 26 tūkst. gyventojų. Nors su miegamaisiais bei pramoniniais rajonais miestas ir apima gana didelę teritoriją, didžiausia reikšmė teikiama centrui, kuriame rasite seniausius miesto pastatus bei lankytinas vietas.