Maistinių medžiagų trūkumas: nepastebimi pavojai, apie kuriuos dažnas nepagalvoja

Maitinatės sveikai? Tai dar nereiškia, jog gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. Visame pasaulyje milijardai žmonių vis dar susiduria su maistinių medžiagų deficitu ir negauna optimalaus mikroelementų kiekio. Naujausias Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos ir žurnalo „The Lancet Global Health“ tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų vien su maistu nepasiekia rekomenduojamos bent vieno ar kelių svarbiausių mikroelementų dienos normos.

Šis trūkumas gali turėti labai įvairių ir dažnai „nematomų“ pasekmių – nuo kasdienio nuovargio ir kognityvinio sulėtėjimo iki funkcinių virškinimo sutrikimų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas ar uždegiminių žarnyno ligų paūmėjimai.

Nauji tyrimai rodo, kad net nedidelis geležies, magnio ar B grupės vitaminų stygius tiesiogiai siejasi su nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu bei didesniu pilvo skausmu ir pūtimu. Dažnai prie šių pojūčių taip priprantame, jog kaltę suverčiame „beprotiškam“ gyvenimo tempui, o ne realiai maistinių medžiagų spragai, kuriai ištaisyti neužtenka vien ilgesnio miego ar kelių dienų poilsio.

Kodėl „sveikas“ maistas nebūtinai maistingas?

Iš pažiūros, daržovės, vaisiai ir grūdai – pagrindiniai mūsų mitybos elementai, tačiau vis dažniau pastebima, kad jie nebe tokie maistingi, kokie buvo anksčiau. Kodėl?

Gydytoja Agnė Misiūtė teigia, jog viena iš priežasčių yra dabartinė dirvožemio kokybė. O jis, nuo šiuolaikinės žemdirbystės praktikos, yra gana nualintas. Monokultūros, intensyvus tręšimas ir erozija lemia, kad dirvožemis skursta, o kartu skursta ir derliaus maistinė vertė.

2023 m. atlikta plataus masto metaanalizė atskleidė, jog populiariausių daržovių mineralų kiekis per pastaruosius 40 metų sumenko dviženkliu procentu. Pavyzdžiui, dabar špinatai turi ženkliai mažiau geležies, o mūsų obuoliai jau nebe tokie vitaminų kupini kaip buvo prieš kelis dešimtmečius.

Pasirinkimo daug, bet nėra iš ko rinktis

Maisto pramonės paradoksas toks, jog parduotuvės nukrautos nesuskaičiuojamu kiekiu maisto, bet norint rasti kokybiškus produktus reikės ilgai pastoviniuoti skaitant etiketes. Intensyvus gyvenimo tempas veda ir prie greito, perdirbto maisto. Juk kas turi laiko galvoti apie kokybiško maisto gaminimą, kai nuolat skubi?

Įprastai greituose pasirinkimuose gausu kalorijų, cukraus ir rafinuotų riebalų, kurie staigiai, tačiau neilgam, numalšina alkį. Tokiame maiste trūksta svarbių vitaminų, mineralų ir skaidulų, kurie tinkamai pripildytų organizmo rezervus. Rezultatas ironiškas – valgome daug, bet savo kūno naudingais bei reikalingais elementais taip ir nepamaitiname.

Žarnyno mikrobiota: neįvertintos svarbos dalis gerai savijautai

Žarnyno mikrobiota – trilijonai mikroorganizmų, padedančių skaidyti maistą, sintetinti vitaminus ir reguliuoti imunitetą. Kai ši ekosistema išsibalansuoja (disbiozė), išauga dirgliosios žarnos, nerimo, net nuotaikų svyravimų rizika. Vartojami antibiotikai, skaidulų stygius, cukraus perteklius, prastas miegas ir lėtinis stresas disbiozę dar paaštrina, o maistinių medžiagų trūkumas sukuria užburtą ratą: mažiau maistinių medžiagų → silpnesnė mikrobiota → dar mažesnis įsisavinimas → dar greičiau gilėjantis maistinių medžiagų trūkumas.

Disbiozę išduodantys ženklai: nuolatinis pilvo pūtimas, dažnos ligos dėl silpno imuniteto, sunkus dėmesio sukoncentravimas, nerimas, nuovargis.

Lėtinis organizmo uždegimas ir kepenų pervargimas

Magnio, cinko ir B grupės vitaminų stygius trikdo antioksidacinius procesus ir kepenų fermentų darbą. Klinikiniai duomenys rodo, kad šių mikroelementų deficitas susijęs su aukštesniais uždegimo žymenimis, bloga savijauta, didesniu nuovargiu ir sulėtėjusiu atsistatymu po fizinio krūvio.

Ši problema dažnai lieka nepastebėta, nes ji nėra tokia akivaizdi, tačiau nuolatinė energijos stoka ir vangumas gali rodyti, kad organizmas kovoja su vidiniu disbalansu. Svarbu suprasti, jog tokia savijauta neturi būti laikoma visiems įprasta norma ir jūs galite gyventi jausdamiesi geriau!

Sveikata prasideda mūsų lėkštėje. Tačiau svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką su tuo maistu gauname. Tai ką, vis dėlto, turime daryti, kad gautume tuos gyvybiškai reikalingus elementus, jei mityboje jų trūksta ir organizme kilęs chaosas?

Mokslinėmis žiniomis paremtas sprendimas, kuris nemaskuoja problemų, o veikia jų priežastis

LSMU mokslininkai ir lietuvių startuolio TRUE HABIT komanda, per dvejus metus trukusį bendradarbiavimo laikotarpį, sukūrė daugiafunkcinį maisto papildą – vienoje vietoje net 83 aktyvios medžiagos: vitaminai, mineralai, skaidulos, probiotikai, antioksidantai, funkciniai grybai ir daugelis kitų. TRUE HABIT formulė sukurta siekiant sisteminio poveikio organizmui derinant maistines ir funkcines medžiagų grupes taip, kad pasirūpintų mikrobiotos pusiausvyra, mikroelementų įsisavinimu ir papildytų mitybą visomis būtiniausiomis medžiagomis paprastai ir efektyviai.

Ištobulinta formulė neturi dirbtinių kvapų, spalvų, konservantų, glitimo, sojos, pieno, GMO ar pridėtinio cukraus. Tai – maisto papildas, skirtas skubančiam žmogui, ieškančiam patogaus būdo papildyti mitybą svarbiausiomis medžiagomis kiekvieną dieną.

Todėl TRUE HABIT gali tapti ne tik kasdieniu ritualu, bet ir vertingu įpročiu, padedančiu lengviau ir efektyviau palaikyti fizinę bei psichinę sveikatą. Daugiau informacijos el.svetainėje truehabit.eu