Dviese po Lietuvą
Lietuviai nemėgsta keliauti po vieną, daugiausia keliauja poromis. Pagal Lietuvos vietinio turizmo tyrimą, po šalį su partneriu ar sutuoktiniu keliauja 70 proc. vietinių turistų (kai su draugais – 37 proc., su vaikais – 34 proc., su giminėmis – kas ketvirtas, su ekskursijų grupe keliauja 7 proc., o po vieną – tik 3 lietuviai iš 100). Valentino dienos proga – specialus „Keliauk Lietuvoje“ maršrutas dviem po šalies regionus.
Meilės sala prie Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.)
Tikima, kad prie ąžuolo, augančio Meilės saloje, ištarti meilės žodžiai išlieka amžiams. Nuo Ilzenbergo dvaro parko į Meilės salą Ilgio ežere veda Meilės tiltas. Pasakojama, kad pats dvaras pavadintas jo savininko vokiečių kilmės carinės Rusijos geležinkelių inžinieriaus N.N.Fuchso žmonos Ilzės garbei. Dvaro meilės istorijas saugo palei dvaro parko taką išdykaujantys trys bronziniai skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio kupidonai – tššš, neišbaidykite jų!
Meilės sala prie Pakruojo dvaro (Pakruojis)
Pasak legendos, visos baronų Ropų kartos piršosi savo išrinktosioms būtent šioje saloje, esančioje dvaro parko tvenkinyje. Kaip meilės simbolį į Kruojos upę sužadėtinis įmesdavo užkalbėtą auksinę monetą santarvei ir turtams privilioti, o sužadėtinė paleisdavo auksinę žuvelę, kad ji saugotų ir globotų būsimą šeimą.
Daugiau Meilės salų Lietuvoje: Nemune ties Druskininkais; Širvėnos ežere Biržuose; Žvelgaičių ežere Žagarės regioniniame parke; tvenkinyje prie Gardų ozo pažintinio tako Žemaitijos nacionaliniame parke.
„Lietuviškas tadžmahalas“ (Plungė)
Taip būtų galima pavadinti Oginskių dvaro laikrodinę, 19 a. pastatytą iš meilės. Plungės dvaro valdytojas, grafas Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai atminti, kai moteris mirė gimdydama. Ši vasaros pilaitė yra miniatiūrinė grafų itin mėgtų ir dažnai lankytų Palazzo Vecchio Florencijoje kopija. Šiuo metu laikrodinėje veikia Plungės viešoji biblioteka, greta keroja bambukų slėnis (!), o dvaro parko įžymybė – Penkiakamienis uosis. Pasak pasakojimų, penkiakamienį uosį sodino penkių sūnų tėvas. Šis uosis turi ypatingų galių: jis padeda jaunoms poroms susilaukti vaikelio, tereikia apibėgti apie storą, penkiašakį jo kamieną penkis kartus.
Po Plungės dvaro parkas yra išmanus, virtualūs teminiai turai ČIA.
Meilės labirintas (Plungės r.)
Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parke įsimylėjėliai, poros ir jaunavedžiai turi galimybę eiti ,,Meilės-draugystės” labirintu. Į jį reikia įeiti atskirais įėjimais, o išeiti – drauge. 54 m ilgio labirintas simbolizuoja harmoniją, tarpusavio susitarimą, gražius santykius, tinka įžadams atnaujinti.
Pastaba: praeiti labirintu galima nuo kovo 15 d. iki spalio 31 d.
Pas Meilės angelą (Trakų r.)
Ar esate girdėję, kad ant kalvos prie pat Trakų nutūpė beveik pusšimtis angelų? Tarp medinių kelių metrų aukščio angelų Angelų kalvoje yra ir Meilės angelas, taip pat Globojantis Santuoką, Šeimą ir kiti angelai. Egzistuoja tradicija atsinešti angelo simbolį ir, sugalvojus troškimą, jį pakabinti greta Maldos rato, supilto iš Kuršių Nerijos akmenukų, arba palikti šalia vieno iš angelų – sakoma, tuomet noras išsipildys.
Meilės balandis (Ukmergė)
„Balandžių daug Ukmergėj“ ir visi jie pildo skirtingus norus. O štai jei tie norai sukasi apie meilę, laimę ir džiaugsmą, tereikia surasti balandžių porelės skulptūrėlę ir, palinkus virš jos, pasitrinti su mylimuoju nosimis. Norint šeimoje pasiekti darną ir laimę, reikia ieškoti mieste pasislėpusios balandžių šeimynėlės ir ją apkabinti. Pažintis su kitokia Ukmerge – garantuota!
Žygis Meilės keliu (Tauragės r.)
Pagramančio regioniniame parke – teminis pėsčiųjų maršrutas „Meilės keliu“ su legendomis, burtais, meilės užkalbėjimais, jausmus šildančia arbata ir stebuklingu Meilės akmeniu. Į 2 km žygį galima leistis savarankiškai arba su Pagramančio regioninio parko gidu.
Vaisingumo akmuo (Tverai, Rietavo sav.)
Lopaičiai – senoves žemaičių sostinė, menama jų religinių apeigų vieta. Tad nenuostabu, kad istorija čia persipina su mistika. Lankytojus traukia prie Lopaičių piliakalnio esantis stebuklingu laikomas ‚jaunystės šaltinis“ ir … vaisingumo akmuo. Negalinčiai kūdikio susilaukti moteriai patariama pasėdėti ant šio akmens, pasimelsti, palikti auką.
Įsimylėjėlių sūpynės (Trakai)
Ar žinote, ką trakiečiai arba miesto svečiai veikia sutemus? Eina suptis į „Romantikų parkelį“. Čia, Bernardinų (Lukos) ežero pakrantėje, parkelyje ties Nepamuko koplytstulpiu (Karaimų g. 2) yra įrengtos 6 šviečiančios ant medžių pakabintos ir 3 dvivietės sūpynės. Sako, čia meilė tvyro ore, virš ežero bangų.
Romantiški atradimai Vilniuje
Sostinė – romantiškiausias Lietuvos miestas. Čia – ir iš meilės kaliošą valgančio berniuko skulptūra (J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje), ir grindinio plytelė „Obuoliukas“, užlipus ant kurios privalu pasibučiuoti (S.Moniuškos skveras prie šv.Kotrynos bažnyčios), ir romantiškasis Stiklo kvartalas, ir, žinoma, žymiausios meilės istorijos – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės – atgarsiai. Dalyvaujant ekskursijoje po Vilniaus katedros požemius galima net pacituoti savo antrajai pusei Barboros bei Žygimanto meilės laiškus.
Sužieduojami ne tik paukščiai (Šilutės r.)
Ne paslaptis, kad Ventės rago ornitologinė stotis, kurioje kasmet sužieduojama apie 60-80 tūkst. paukščių, tampa ir romantiška bei simboline įsimylėjėlių sužadėtuvių vieta. Be to, greta švyturio galima „užrakinti savo meilę“ – čia pastatyta originali akmeninė širdies formos skulptūra, skirta meilės spynoms kabinti.
Daugiau vietų įsimylėjėlių spynoms: Meilės spynų medis (Jonava, prie tilto per Nerį); Meilės medis (Klaipėda, prie Biržos tilto).
