,

Istorija iš gyvenimo: didžiausia klaida – laiku nepasitikrinti

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, –
pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi
gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus,
neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti
noriu paskatinti visas moteris.“

Įtarė, bet nesitikėjo

Kad serga gimdos kaklelio vėžiu, J. Poškuvienė sužinojo ligai jau pažengus, kai atsirado
sunkių, gyvybei grėsmingų simptomų. Tik tada moteris suskubo kreiptis į medikus ir ieškoti
sutrikusios sveikatos priežasčių.
„2017 metų kovo pabaigoje dėl nesustabdomo kraujavimo buvau skubiai nuvežta į Klaipėdos
respublikinės ligoninės priimamąjį, – istoriją nuo pat pradžių pradeda pasakoti pašnekovė. –
Prisipažinsiu, iki to lemiamo momento kelis mėnesius jau jutau tam tikrus simptomus –
tarpmenstruacinį kraujavimą. Nors nieko neskaudėjo, žinojau, kad reikia užsiregistruoti pas
gydytoją, bet vis atidėliojau. Tą dieną, kai atsidūriau priimamajame, supratau, kad situacija
labai rimta – pakako pažvelgti į mane priėmusios gydytojos veidą. Vėliau diagnozę patvirtino
ir magnetinis rezonansas bei biopsija – antros B stadijos gimdos kaklelio vėžys. Taip
prasidėjo mano kelionė onkologinės ligos keliu.“
J. Poškuvienė neslepia tuomet patyrusi didžiulį šoką, kurį lydėjo ašaros, pyktis, neviltis,
liūdesys, klausimai – kodėl aš, kodėl man? „Kaip paguodos bandžiau ieškoti informacijos
internete. Rezultatas buvo priešingas: sausa statistika išgąsdino, vaizduotė įsišėlo – piešė
pačius baisiausius scenarijus, – prisiminimais dalijasi pašnekovė. – Gerai, kad neturėjau daug
laiko savęs gailėti ir graužtis, nes balandžio pradžioje jau buvo pradėtas gydymas, kuris
pareikalavo daug fizinių ir psichinių jėgų.“

Sveikti padeda palaikymas

Viešindama savo istoriją, J. Poškuvienė sako norinti paskatinti visus labiau rūpintis sveikata,
būtinai dalyvauti ligų prevencijos programose, pajutus nemalonius simptomus neatidėlioti
apsilankymo pas gydytojus. „Gal tai ir nepadės išvengti vėžio, bet dažnu atveju pavyks laiku
nustatyti ligą, taikomas gydymas bus mažiau žalojantis, o rezultatai – geresni“, – sako
pašnekovė.

Šiandien, laimei, J. Poškuvienė šalutinių gydymo padarinių beveik nejunta. Gerai savijautai
įtakos turi ir aktyvus gyvenimo būdas, sveikesnė mityba. „Stengiuosi būti fiziškai aktyvi, valgyti
kokybišką maistą. Jau daugiau nei šešerius metus orų prognozes sužinau rytinio
pasivaikščiojimo su šuneliu metu, o ne iš televizijos“, – apie pakitusią rutiną pasakoja moteris
ir priduria, kad įveikti ligą padėjo ne tik profesionalūs medikai, pakeistas gyvenimo būdas, bet
ir sutuoktinis, kuris, nesiskųsdamas dėl tenkančio didelio fizinio bei emocinio krūvio ėjo koja
kojon onkologinės ligos gydymo keliu. „Su nuostaba supratau, kad sulaukiu daug palaikymo –
susirgusią rūpesčiu apgobė artimieji, draugai, dukra, kolegos, sodo kaimynai. Visiems jiems
esu be galo dėkinga“, – šypsosi moteris.
Paramą suteikti kitiems
J. Poškuvienė pasakoja, kad nors sveikimo kelias buvo sunkus, į darbą grįžo gana greitai –
tikėjosi, kad taip pavyks greičiau atsistoti ant kojų. „Po gydymo jaučiausi blogai: nuolat tirpo
galūnės, skaudėjo sąnarius, nebuvo jėgų. Taigi, pagalvojau, kad buvusi rutina padės greičiau
grįžti į senas vėžes. Be to, ėmiau intensyviau sportuoti – iki ligos lankytas lotynų šokių
pamokas pakeitė kalanetika, zumba, kūno rengyba. O širdžiai ir sielai atgaiva yra savanorystė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje“, – pasakoja moteris.
Šioje organizacijoje J. Poškuvienė yra pacientų gidė. Ji, kaip ir kiti savanoriai, padeda
onkologiniams pacientams arba jų artimiesiems spręsti praktinius gyvenimo klausimus,
nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvepia kasdienybėje ir neša viltį.
„Pacientų gide tapau netiesiogiai paskatinta vyro. Atsimenu, kartą po gydymo seanso jis
papasakojo apie sutiktą moterį, kuri laukė chemoterapijos. Ji nuoširdžiai stebėjosi, kad
sutuoktinis mane atlydėjo, laukia už durų, ir guodėsi, jog kaskart po procedūrų grįžta namo,
tvarkosi, gamina maistą savo vyrui, o šis priekaištauja, kad neskanu, ne taip, negerai… Taigi
vedama minties, kad kitam gal ne taip pasisekė kaip man, gal jis neturi tokio palaikymo, kokį
turiu aš, apsisprendžiau savanoriauti. Jausiuosi laiminga, jei kam nors bent šiek tiek padėsiu,
nes niekas nenusipelno būti paliktas vienas su liga“, – pokalbį viltingai baigia J. Poškuvienė.

Aptikus anksti, galima visiškai išgydyti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkoginekologijos centro
vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, kad gimdos kaklelio vėžys yra trečia pagal dažnumą
moterų onkologinė liga. Kasmet visame pasaulyje registruojama per pusę milijono naujų jos
atvejų. Laimei, nustačius anksti, šį onkologinį susirgimą galima visiškai išgydyti.
„Plika akimi dar nematomas gimdos kaklelio vėžys arba ikivėžinė būklė yra išgydomi šimtu
procentų. Tačiau stadijai sunkėjant – procentų mažėja, – pabrėžia gydytoja. – Kai nustatoma

pirmoji stadija ir vėžys nėra išplitęs už gimdos kaklelio ribų, penkerių metų išgyvenamumas
siekia net 95 procentus, o nustačius sunkiausią ketvirtąją stadiją, penkerius metus išgyvena
vos 15 procentų pacienčių.“
Prof. D. Vaitkienės teigimu, dauguma onkologinių ligų ankstyvose stadijose neturi simptomų.
Dažna gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirdusi moteris teisinasi, kad nesitikrino, nedalyvavo
prevencinėje programoje, nes nieko bloga nejautė, niekur neskaudėjo. „Nereikia laukti kokių
nors simptomų, būtina dalyvauti prevencinėje programoje ir tikrintis nustatytu dažnumu.
Reikėtų įsidėmėti, kad prevencinės programos yra skirtos sveikiems žmonėms, kad būtų
aptikta dar ikivėžinė būklė ir ligai kelias būtų užkirstas laiku“, – sako Onkoginekologijos centro
vadovė.

Apsaugo vakcina

Daugelis žino, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis, pasak
prof. D. Vaitkienės, neturi simptomų ir juo galima užsikrėsti vos pradėjus lytinį gyvenimą.
„Gerai tai, kad didžiajai daliai žmonių virusas išnyksta savaime. Tačiau net ir jam išnykus,
imunitetas prieš šį virusą nesusidaro, taigi juo per gyvenimą galima užsikrėsti šimtus kartų.
Jeigu imuninė sistema žmogaus papilomos viruso neįveikia ir jis lieka organizme, išauga
tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu“, – sako gydytoja.
„Taigi ką dar galima padaryti – vienuolikos metų sulaukusius sūnus ir dukras paskiepyti ligonių
kasų finansuojama vakcina nuo ŽPV. Ji tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų.
Skiepytis šia vakcina asmeninėmis lėšomis gali ir vyresnės moterys, tik veiksmingumas,
žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, pasiskiepyti vis tiek verta“, – sako
prof. D. Vaitkienė.
Gydytojos teigimu, tikėtis, kad gimdos kaklelio vėžys aplenks, nes moteris jau vyresnė, seniai
neturi lytinių santykių, sveikai gyvena, būtų naivu. „Ši onkologinė liga vystosi lėtai –
dešimtmečius, vadinasi, atsirasti gali bet kuriuo gyvenimo metu. Tačiau dažniausiai ji
nustatoma trisdešimt penkerių–penkiasdešimties metų amžiaus moterims. Gimdos kaklelio
vėžio prevencinė programa skirta moterims jau nuo 25-erių, tad išties galima laiku aptikti
ikivėžinius pakitimus ir išvengti onkologinio susirgimo“, – tikina onkoginekologė, ragindama
visas moteris pasitikrinti sveikatą.

Taip pat skaitykite: