Pasaulinės aplinkos dienos proga pristatoma instaliacija iš lubinų: siekiama visuomenei siųsti natūralios gamtos savireguliacijos skatinimo žinutę

Birželio 5 d., 2023 m. Minint pasaulinę aplinkos dieną, o Lietuvos pievose ir pakelėse pradėjus žydėti vietinei ekosistemai svetimiems lubinams, birželio 5 dieną 20 valandą Vilniuje, Kultūros bare „Kablys“ organizuojamas renginys, kuriame bus pristatoma instaliaciją iš lubinų. Ji simbolizuos invazinių augalų naikinimo ir bioįvairovės gamtoje išlaikymo svarbą. Šiuo projektu bus siekiama siųsti visuomenei natūralios gamtos savireguliacijos skatinimo žinutę.

„Instaliacijoje invaziniai lubinai denotuoja paralelę su monokultūriniu, tradicinės miškininkystės „sutvarkytu” mišku – tokiu, kur medžiams virtuoliams neleidžiama sutręšti, taip pat tokiu, kuriame nelieka bioįvairovės ir ji pakeičiama monokultūrine pieva, – sakė idėjos autorė,  „Spaces Spaces Spaces” agentūros bendraįkūrėja Agnė Stirnė. –  Botaninei skulptūrai naudojami augalai šiam tikslui suskinti ir iškasti su šaknimis – tai efektyviausias būdas šiuos invazinius augalus naikinti.“ 

Autoriams Agnei Stirnei ir Oskarui Stirnai meninio projekto idėja kilo iš noro parodyti, jog bioįvairovė yra sveikos ekosistemos atspindys ir reikia stengtis nesuvienodinti Lietuvos gamtos į monokultūrinius miškus ar vienodas lubinų pievas. Taip pat instaliacija siekia edukuoti, kodėl žmogaus kišimasis į gamtą turi būti labai „pasvertas“. Renginio organizatorių partnerio „Sengirės fondo” bendraįkūrėjo, gamtos mokslų daktaro Mindaugo Lapelės teigimu, šiuo atveju žmogui iš išorės gražus pasirodęs lubinas, išsisėjantis hektarais, tapo bioįvairovės dykumų, kuriose klesti invazinės rūšys ir disbalansas, priežastimi.

„Įvairovėje yra didis grožis, todėl priimant sprendimus už gamtą, labai svarbu numatyti daug ėjimų į priekį – kaip šachmatuose. Kitokiu atveju, gamtos procesų sudėtingumo negalintis numatyti žmogus, net ir norėdamas gero, gali pridaryti daug žalos, –  sakė M. Lapelė. – Taigi, labai svarbu gerų norų vediniems įvertinti praeitis pagalbos gamtai klaidas ir nepridaryti naujų.“

Instaliacijai panaudota plačialapių lubinų rūšis Lietuvoje pirmą kartą pastebėta 1931 m. – tuomet miškininkai sėjo šį augalą norėdami apsaugoti miškus nuo erozijos ir pagerinti dirvožemį. Taip pat tikėtasi, jog tai bus geras pašaras laukiniams žvėrims. 

Visgi, Lietuvos florai nebūdingi lubinai pasirodė esantys kartūs ir vidutiniškai nuodingi, taigi, nebuvo valgomi jokių gyvūnų. Šis invazinis augalas, gebantis augti net ir skurdžiose augimvietėse, kenkia ir dirvožemiui, didindamas jame azoto atsargas. Išrūgštinta, suvienodinta dirva naikina bioįvairovę ir keičia visą aplinkinę augaliją – veisiasi dilgėlės, garšvos, kiečiai, ir iš įvairiaspalvės gyvos pievos jau po kelerių metų gali likti tik piktžolių sąžalynai.

Pasak organizatorių, tikimasi, kad instaliacija prisidės prie bendros visuomenės ir su gamta dirbančių specialistų sąmoningumo puoselėjimo – paskatins kiekvieno norą pažinti vietinę ekosistemą, dėl skynimo Lietuvoje nykstančius augalus bei kitus gamtai svarbius procesus.

APIE SENGIRĖS FONDĄ

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo. 

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 84 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.   

APIE SPACES SPACES SPACES 

SPACES SPACES SPACES yra susibūrimų erdvių dizaino ir scenografijos agentūra, kurianti ir įgyvendinanti tarpdisciplininius vizualinius sprendimus. SPACES SPACES SPACES kuria renginių vidaus ir išorės aplinkas, patyriminių patirčių erdves, botaninius/augalų sprendimus ir menines instaliacijas.