,

Benedikto XVI dvasinis palikimas: pirmyn, kartu su Viešpačiu

„Bažnyčia yra gyva – ir tai mes nuostabiai matome šiomis dienomis. Liūdnosiomis popiežiaus mirties dienomis tai nuostabiai apsireiškė mūsų akims: Bažnyčia gyva. Bažnyčia jauna. Bažnyčioje – ateitis, kartu ir kiekvieno mūsų kelias į ateitį.“

Šiais žodžiais Benediktas XVI pradėdamas savo pontifikatą – jis buvo išrinktas popiežiumi 2005 metų balandžio 19 d. – kalbėjo apie Bažnyčios gedulą ir pasimetimą po jo pirmtako šv. Jono Pauliaus II mirties. Šiandien Bažnyčia gedi dėl Benedikto XVI, šio „nuolankaus Viešpaties vynuogyno darbininko“ Josepho Ratzingerio, 265-ojo Visuotinės Bažnyčios popiežiaus, mirties. Popiežiaus, kuris, 2013 metais pasitraukdamas iš Bažnyčios ganytojo pareigų, tapo pirmuoju istorijoje popiežiumi emeritu.

Pranešdamas apie sprendimą trauktis iš popiežiaus pareigų, Benediktas XVI sakė, jog „Bažnyčia yra gyva tikrovė, gyvena vis kintančiais laikais, keičiasi kaip kiekviena gyva būtybė, bet jos esmė lieka vis ta pati: jos širdis yra Kristus“. Jis taip pat prisiminė kokie jausmai ir mintys lydėjo jį išrinkimo popiežiumi dieną:

„Tą akimirką mano sieloje skambėjo žodžiai: Viešpatie, ko manęs prašai? Didelę naštą užkrauni man ant pečių, bet jei Tu nori, dėl Tavo žodžio užmesiu tinklus, žinodamas, kad Tu man vadovausi. Ir tikrai Viešpats mane vedė, buvo arti manęs, kasdien galėjau jausti jo buvimą.“

„Išrinko mane – paprastą ir nuolankų Viešpaties vynuogyno darbininką!“ – pasakė pirmojoje kalboje ką tik išrinktas popiežius Benediktas XVI. Po beveik aštuonerių pontifikato metų norėdamas paaiškinti apsisprendimą atsisakyti popiežiaus tarnystės, Benediktas XVI kvietė visus atskirti tarnystės atsisakymą nuo atsižadėjimo. Jis patikino, kad atsisako visų galių, bet pasilieka maldos tarnystėje:

„Mano sprendimas atsisakyti aktyvaus Petro tarnystės vykdymo nereiškia jos atsižadėjimo. Atsisakau vadovavimo Bažnyčiai tarnystės galių, bet pasilieku tarnauti malda, jei taip galima sakyti – šv. Petro aptvare. Lydėsiu Bažnyčios kelionę malda ir meditacija, aukodamasis Viešpačiui ir jo Sužadėtinei – Bažnyčiai.“

Benediktas XVI užbaigė pontifikatą 2013 metų vasario 28 dieną. Nuo tada, kai buvo išrinktas popiežius Pranciškus, jo įpėdinis Romos vyskupo soste, praėjo beveik dešimt metų. Pastarąjį gyvenimo laikotarpį Benediktas XVI nugyveno atokiame Vatikano vienuolyne, kiek silpstančios jėgos leido savo namuose priimdavo svečius, rašė laiškus, kone kasdien išeidavo į sodą pasivaikščioti ir melstis, bet tik retomis progomis pasirodydavo viešumoje. Popiežių emeritą dažnai aplankydavo jo vyresnysis brolis prel. Georgas, – ir popiežius emeritas vieną kartą, prieš pat brolio mirtį 2020 liepos 1 dieną – jį aplankė Regensburge. Tai buvo paskutinis popiežiaus emerito apsilankymas jo gimtojoje Bavarijoje.

Popiežių emeritą reguliariai aplankydavo popiežius Pranciškus, savo pirmtakui pristatydavo visus naujai paskirtus kardinolus, dažnai paskambindavo telefonu. Benediktas XVI savo namuose Vatikano vienuolyne priimdavo svečius iš viso pasaulio, įskaitant savo kraštiečių delegacijas, jo paties sukurto, kasmet susitinkančią buvusių studentų Schülerkreis Joseph Ratzinger/Papst Benedikt XVI grupę, taip pat kasmet teikiamos jo vardo premijos laureatus. Paskutinis toks susitikimas su 2022 m. premijos laureatais įvyko gruodžio 1 d. Laureatai, prancūzas biblistas Michelis Fédou ir amerikietis juristas prof. Josephas Weileris, papasakojo popiežiui emeritui apie savo akademinę veiklą.

Ne kartą popiežius emeritas Benediktas dalyvavo viešuose renginiuose, dažniausiai popiežiaus Pranciškaus vadovautose liturginėse apeigose. Iš pastarųjų įsimintini ypač du: bene paskutinis viešas pirmtako ir įpėdinio susitikimas, įvyko dviejų šventųjų popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizavimo apeigose Šv. Petro aikštėje 2014 metų balandžio 27 d. Popiežius emeritas Benediktas XVI, daug kardinolų, keli tūkstančiai vyskupų ir kunigų tą dieną su popiežiumi Pranciškumi koncelebravo Mišias. 2015 m. gruodžio 8 d., Benediktas dalyvavo ir Pranciškaus vadovautoje Gailestingumo jubiliejaus Šventųjų durų atidarymo ceremonijoje Šv. Petro bazilikoje.

Paskutinis popiežiaus Pranciškaus ir jo pirmtako susitikimas įvyko prieš savaitę trečiadienį, kai Pranciškus, bendrosios audiencijos pabaigoje pranešė apie pablogėjusią Benedikto XVI sveikatos būklę ir paprašė visų melstis už popiežių emeritą, tada pats nuvažiavo į vienuolyną „Mater Ecclesiae“ atsisveikinti su savo pirmtaku.

Šviesaus atminimo popiežius emeritas Benediktas XVI per paskutinius susitikimus prieš pasitraukimą iš pareigų savo naują gyvenimo būklę nusakė šiais žodžiais:

„Paprasčiausiai esu piligrimas, pradedantis paskutinį savo piligrimystės šioje žemėje etapą. Tačiau dar norėčiau savo širdimi, meile, malda, mąstymais, visomis savo vidinėmis jėgomis darbuotis Bažnyčios ir visos žmonijos bendram gėriui. Jūsų simpatija man labai padeda. Eime pirmyn kartu su Viešpačiu vardan Bažnyčios ir pasaulio gerovės.“

„Pastaraisiais mėnesiais jaučiau, kad mano jėgos nusilpo ir dėl to maldoje karštai prašiau Dievą, kad man duotų savo šviesos, idant priimčiau patį teisingiausią sprendimą ne mano paties, bet Bažnyčios labui. Žengiau šį žingsnį visiškai ramia siela, gerai suvokdamas jo rimtumą ir taip pat naujumą. Mylėti Bažnyčią reiškia taip pat turėti drąsos priimti sunkius, iškentėtus sprendimus, prieš akis visuomet turint ne savo, bet Bažnyčios gėrį.“

„Leiskite man dar kartą sugrįžti į 2005 m. balandžio 19-ąją (išrinkimo popiežiumi dieną). To sprendimo rimtumas glūdi taip pat tame, kad tą kartą įsipareigojau Viešpačiui visam laikui ir visiems laikams. Visam laikui – nes, kas imasi Petro tarnystės, tas visiškai neturi privataus gyvenimo. Jis visą laiką priklauso visiems, visai Bažnyčiai (…). Popiežius turi visame pasaulyje brolių ir seserų, sūnų ir dukrų, jaučiasi saugus jų bendrystės glėbyje, jis nepriklauso sau pačiam, bet priklauso visiems ir visi jam priklauso.“

„„Visam laikui“ reiškia ir „visiems laikams“ – nėra grįžimo į privatų gyvenimą. Mano sprendimas atsisakyti aktyvaus Petro tarnystės vykdymo, nereiškia jos atsižadėjimo. Aš negrįžtu į privatų gyvenimą, negrįžtu prie kelionių, susitikimų, priėmimų, konferencijų ir kt. Nebėgu nuo kryžiaus, bet nauju būdu pasilieku su Nukryžiuotu Viešpačiu. Atsisakau vadovavimo Bažnyčiai tarnystės galių, bet pasilieku tarnauti malda – jei taip galima sakyti – šv. Petro aptvare. Šv. Benediktas, kurio vardą pasirinkau kaip popiežius, man svarbus pavyzdys. Jis parodė kelią į gyvenimą, kuris aktyvus ar pasyvus, visiškai priklauso Dievui.“

„Dėkoju visiems ir kiekvienam taip pat už pagarbą ir supratimą, su kuriuo priėmėte šį, tokį svarbų sprendimą. Aš lydėsiu Bažnyčios kelionę malda ir meditacija, aukodamasis Viešpačiui ir jo Sužadėtinei; kaip stengiausi gyventi iki šiolei, taip noriu gyventi visada. Prašau atsiminti mane maldose.“

„Šaukimės Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Dievo Motinos ir Bažnyčios Motinos, kad jos motiniškas užtarimas lydėtų mus kiekvieną ir visą Bažnyčios bendruomenę. Prašykime jos globos, kupini pasitikėjimo.“

„Brangūs bičiuliai! Dievas vadovauja savo Bažnyčiai, visada ją palaiko, o ypač sunkiais momentais. Niekuomet nepraraskime šitokios tikėjimo vizijos, kuri yra vienintelė tikra Bažnyčios kelionės ir pasaulio vizija. Mūsų širdyje, kiekvienoje širdyje, tebūnie džiugus tikrumas, kad Viešpats yra su mumis, kad jis mūsų nepalieka, kad jis mums artimas ir mus apgaubia savąja meile.“ (SAK / Vatican News)

Šaltinis: Vatican News

Taip pat skaitykite: