Klausos reabilitacija sugrąžina bendravimo džiaugsmą ir garsų kupiną pasaulį
Klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė
Klausa – vienas pagrindinių mūsų pojūčių, kurių dėka pažįstame pasaulį. Klausa suteikia mums galimybę girdėti, pilnavertiškai bendrauti, reaguoti į mus supantį pasaulį. Tačiau, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net kas dešimtas žmogus turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimą. Ši problema ypač aktuali vyresniame amžiuje – ji vargina kas trečią 65 metų ir kas antrą 75 metų sulaukusį žmogų. Apie klausos sutrikimų priežastis, poveikį neprigirdinčio žmogaus gyvenimo kokybei ir ją žymiai pagerinančius klausos aparatus pasakoja gydytoja otorinolaringologė Asta Žukauskienė ir klausos centro „Audiomedika“ Kaune klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė.
Klausos sutrikimų priežastys ir poveikis gyvenimo kokybei
Pasak gydytojos otorinolaringologės, klausos praradimą gali nulemti triukšmas, genetinės ar persirgtos ligos, medikamentai, turintys nepageidaujamą ototoksinį poveikį, amžiniai pakitimai. Klausos praradimo tipas priklauso nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Klausos pažeidimas gali būti įvairaus lygio, vienpusis arba abipusis.
„Suaugusiems žmonėms dėl prastos klausos blogėja psichologinė savijauta, atsiranda problemos darbe, šeimoje, nepasitikėjimas savimi. Vaikystėje dėl blogos klausos sutrinka vaiko raida, blogai vystosi kalba, vaikas kenčia psichologiškai. Jei vaikui nustatomas klausos sutrikimas, svarbu kuo anksčiau parinkti ir pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones, nes kitaip kils sunkumų dėl jo kalbos ir bendravimo įgūdžių formavimosi“, – įspėja otorinolaringologė.
Pasak Astos Žukauskienės, susilpnėjusi klausa trukdo pilnavertiškam bendravimui, todėl neieškodamas sprendimo būdų, žmogus pats save izoliuoja. Tačiau, pasak gydytojos, nepaisant gresiančių pasekmių, klausai blogėjant palaipsniui, dažnas klausos sutrikimą ignoruoja ir delsia kreiptis pas specialistus tol, kol klausa pablogėja dar labiau.
Kokie signalai įspėja, kad klausa sutrikusi ir reikalingas gydymas
„Jeigu Jums sunku suprasti pokalbius triukšmingose aplinkose ar didesnėse žmonių grupėse, dažnai prašote pašnekovo pakartoti, ką jis sakė, bandote skaityti iš lūpų, nuolat garsinate televizorių ar radijo imtuvą, baimindamiesi, kad blogai girdėsite, atsisakote anksčiau mėgtų veiklų – tai požymiai, kad laikas kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos sutrikimo lygį“, – pataria gydytoja.
Klausos praradimo gydymas priklauso nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista, taip pat nuo pažeidimo lygio ir priežasties. Gydymas vaistais gali padėti gydant ūmius ausies susirgimus. Sergant lėtinėmis ar įgimtomis ausų ligomis medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus, todėl klausa koreguojama taikant operacinį gydymą arba reabilituojant ją klausos aparatais.
Mitai ir faktai apie klausos aparatus
Pasak klausos protezavimo specialistės Jurgitos Samsanavičienės, nors reabilitacija klausos aparatais neinvazinis, neskausmingas ir labai efektyvus klausos atkūrimo metodas, mūsų šalyje jis vis dar apipintas įvairiausiais mitais. Daugelį atgraso mintis nešioti klausos aparatą, nes nenorima parodyti savo negalios. Klausos aparatų vengiama ir baiminantis nepatrauklios jų išvaizdos. „Sunkiau dirbti su vyresniais žmonėmis, nes jie labiau kompleksuoja. Dažnam klausos aparatas siejasi su senatve, o juk niekas nenori atrodyti senas. Tačiau žmonės nuoširdžiai nustemba, pamatę, kaip gražiai ir stilingai gali atrodyti klausos aparatai. Šiuolaikiniai prietaisai daug patrauklesni už savo pirmtakus, jų yra įvairiausių spalvų, dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų, su įvairiausiomis šiuolaikinėmis funkcijomis. Dabartinė laisvų rankų įranga atrodo ne taip patraukliai, kaip klausos aparatai“, – pasakoja J. Samsanavičienė.
Specialistė sako, jog neretai tenka išgirsti kalbant, kad klausos aparatai silpnina klausą, todėl, pradėjus juos nešioti, galima visiškai apkursti. „Visada klausos aparatus palyginu su akiniais – juk jeigu užsidėsite per stiprius, jums nepritaikytus akinius, regėjimas prastės. Tas pats ir su klausa – norint, kad aparatai būtų naudingi, jie turi būti sureguliuoti konkretaus paciento konkrečiai ausiai. Taip pat svarbu klausyti specialisto patarimų. Kai kurie žmonės mėgsta nusistatyti didelį garsą, nes įsivaizduoja, kad kuo garsiau girdi, tuo geriau. Tačiau iš tiesų ne garsumas, o aparato sugebėjimas atskirti svarbiausius garsus, pritaikyti juos prie individualių asmens klausos poreikių ir į ausies landą perduoti aiškius, ausiai malonius garsus bei žmogaus gebėjimas tuos garsus suprasti lemia, kaip jam seksis gyventi su klausos aparatu. Pirmąkart uždėjus aparatą, jis dažniausiai nenustatomas maksimaliu garsu – į garsų pasaulį reikia grįžti po truputį, nes per didelis garsas gali išgąsdinti“, – dalinasi patirtimi klausos protezavimo specialistė.
Klausos aparatai neprigirdinčiam žmogui – būtina pilnaverčio gyvenimo sąlyga
Jurgita Samsanavičienė pasakoja, kad beveik du dešimtmečius klausos aparatai jai pačiai yra būtina pilnavertiško ir komfortiško gyvenimo sąlyga. Jos teigimu, klausos aparatai tarsi perkelia iš vieno pasaulio į kitą, iš tylos ir izoliacijos – į aktyvų bendravimą ir pilną garsų pasaulį.
„Aš savęs neįsivaizduoju be klausos aparatų, nes išsiimi juos ir viskas – atsiduri tarsi burbule – su niekuo negali bendrauti ir nieko daryti. Nešioju klausos aparatus nuo tada, kai baigiau mokyklą, per gyvenimą juos pakeičiau keturis ar penkis kartus. Dabartiniai klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: jie atlieka belaidžių ausinių, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas. Jie puikiai prisitaiko prie bet kokios veiklos, visada išlieka stabilūs ir leidžia jaustis maksimaliai komfortiškai, kad ir ką beveikčiau“, – šiuolaikinių aparatų pranašumais džiaugiasi J. Samsanavičienė.
Individualus aparato parinkimas ir pritaikymas pagal poreikius užtikrina maksimalią naudą
Patyrusi klausos protezavimo specialistė pasakoja, kad tinkamai parinkti ir pagal žmogaus poreikius pritaikyti klausos aparatai tampa neatskiriama jo gyvenimo dalimi. „Žmogus atsikelia ryte, užsideda aparatus ir su jais gyvena. Yra begalė garsų, o aparatai padeda orientuotis, kontroliuoti visus savo veiksmus. Išsiimti juos reikia ruošiantis miegoti, praustis, einant į baseiną, į pirtį arba tiesiog, kai norima ramiai pailsėti. Aparatai neturėtų trukdyti gyventi ar kažką veikti“, – pataria ji.
Pasak J. Samsanavičienės, parenkant klausos aparatą, pirmiausia atsižvelgiama į klausos lygį, ausies formą bei būklę, taip pat į žmogaus poreikius. Pavyzdžiui, mažesnius aparatus dėl smulkių detalių gali būti sudėtinga naudoti vyresnio amžiaus žmonėms. Uždėjus klausos aparatus, žmogus gali juos išbandyti namuose ar kitoje aplinkoje, pažiūrėti, kaip sekasi su jais „susidraugauti“, įsidėti, valdyti, kai nėra šalia specialisto, pajausti garsą, girdėjimo kokybės skirtumą. Kito vizito metu žmogus jau gali užduoti daugiau klausimų ir gauti į juos atsakymus. Svarbu žmogaus noras ir pasiryžimas juos nešioti. Klausos protezavimo specialistė sako, kad pradėję nešioti klausos aparatus žmonės labai greitai pajaučia teigiamus pokyčius ir džiaugiasi priėmę sprendimą juos įsigyti.
Įsigijus klausos aparatus, reikėtų nepamiršti juos tinkamai prižiūrėti pagal klausos specialisto pateiktas rekomendacijas, o esant poreikiui, pavyzdžiui, pasikeitus klausai, – užsiregistruoti vizitui aparatų perreguliavimui.
Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu klausos aparatus kompensuoja ligonių kasos
Gydytoja otorinolaringologė Asta Žukauskienė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas tam tikro lygio klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija. Kompensacija klausos aparatams skiriama atsižvelgiant į audiogramos duomenis, atskirai įvertinus kiekvienos ausies klausos sutrikimą ir turi atitikti tam tikras sąlygas.
Vaikams iki 7 metų klausos aparatai abiems ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7–18 m. – kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 metų asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą antrąjį klausos aparatą gali skirti gydytojas otorinolaringologas surdologas, dirbantis tretinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Jeigu vyresniam nei 18 metų žmogui klausos aparatai skiriami ne pirmą kartą juos gali skirti ir antrinio lygio ambulatorines otorinolaringologijos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos gydytojas otorinolaringologas.
