Vyriškuoju hormonu vadinamas testosteronas: kokia jo įtaka organizmui?

Hormonai – tai žmonių ir gyvūnų organizmuose randami organiniai junginiai, nuo kurių balanso priklauso labai daug sveikatos procesų. Neretai girdime specialistus minint lytinių hormonų, vyrams – ypač testosterono svarbą. Apžvelkime išsamiau, kokį vaidmenį organizme atlieka testosteronas, kas lemia jo trūkumą ir kaip galima pakelti šio hormono lygį.
Kas slypi po pavadinimu testosteronas?
Testosteronas yra steroidinis lytinis hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį abiejų lyčių fiziologijoje. Jį gamina lytinės liaukos, vyrų – sėklidės, moterų – kiaušidės bei abiejų lyčių antinksčiai (nedideliais kiekiais). Testosteronas priskiriamas androgenų, vyriškų lytinų hormonų, grupei, o tai reiškia, kad jis skatina vyriškų savybių vystymąsi.
Vyrų kraujyje testosterono atsiranda dar jiems esant motinos įsčiose, apie 23-ią nėštumo savaitę, skatina vyrų vidinių ir išorinių reprodukcinių organų vystymąsi ir yra būtinas spermatozoidų gamybai suaugusiems. Hormonas taip pat signalizuoja, kad kūnas gamintų naujas kraujo ląsteles, užtikrina, jog raumenys bei kaulai išliktų stiprūs brendimo metu ir po jo bei stiprina libido tiek vyrams, tiek moterims.
Vyriškumo simboliu laikomas lytinis hormonas yra susijęs su daugeliu berniukų brendimo metu pastebimų fizinių ir psichologinių pokyčių: ūgio pokyčiais, raumenų bei tam tikrų kūno dalių, pavyzdžiui, varpos, sėklidžių, prostatos padidėjimu, taip pat kūno ir gaktos plaukų augimu. Didesnis testosterono kiekis lemia mažesnį polinkį riebalų sluoksniui kauptis aplink juosmenį. Šis hormonas taip pat gali stimuliuoti protinę veiklą – padeda sukoncentruoti dėmesį, gerina atmintį, be to, teigiama, jog lėtina senėjimo procesus bei padeda išvengti širdies ligų.
Testosterono kiekis organizme: kada jaučiamas trūkumas?
Atsiužvelgiant į amžių, ligas, mitybą ir daugelį kitų veiksnių, hormonų kiekis organizme gali svyruoti. Testosterono koncentracija kraujyje padidėja po fizinio krūvio, o sumažėja į organizmą patekus gliukozei. Įtakos hormono kiekiui turi ir paros metas. Maksimaliai testosterono vyro organizmas išskiria maždaug 7 val. ryto, o mažiausias jo kiekis išsiskiria apie 20 val. vakaro.
Vyresniame amžiuje įprastai vyrų organizmas pradeda gaminti mažiau testosterono. Su mažėjančiu testosterono kiekiu susiduria nemaža dalis 45-erių metų ir vyresnių vyrų, o laipsniškas hormono kiekio mažėjimas vyrų organizme pastebimas apie 60-uosius gyvenimo metus. Kaip ir bene visus organizmo procesus, testosterono kiekį ypač veikia stresas, kuris mažina hormono koncentraciją kraujyje.
Testosterono mažėjimą vyrų organizme lemia ir tokios priežastys, kaip:
• sėklidžių sužalojimai ar infekcijos;
• chemoterapija arba spindulinis vėžio gydymas;
• hipofizės ligos ar kiti hormoniniai sutrikimai;
• tokie vaistai, kaip kortikosteroidai ar opiatai, mažinantys skausmą;
• tam tikros genetiškai paveldimos ligos;
• netinkama mityba, pavyzdžiui, itin didelis cukraus, miltinių patiekalų bei pieno produktų vartojimas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• piktnaudžiavimas alkoholiu ir (ar) narkotinėmis medžiagomis.
Stipriai sumažėjęs vyriškojo hormono kiekis gali būti pastebimas fiziškai. Testosterono trūkumas turi neigiamos įtakos erekcijai, spermos kokybei bei spermatozoidų aktyvumui. Taip pat pastebimi balso pokyčiai, gali padaugėti raukšlių, išryškėti krūtys, padidėti riebalų sluoksnis, ypač pilvo, juosmens srityje. Tačiau sumažėjęs testosterono lygis gali sukelti ir tokius simptomus, kaip:
• nuovargis, miego sutrikimai;
• irzlumas;
• sumažėjęs lytinis potraukis;
• spermos kiekio sumažėjimas;
• erekcijos disfunkcija;
• suprastėjusi bendra savijauta;
• prislėgta nuotaika;
• atminties ir koncentracijos sutrikimai;
• jėgų neturėjimas, raumenų silpnumas;
• kūno plaukų slinkimas;
• kūno riebalų masės padidėjimas.
Kaip pakelti testosterono lygį?
Daugelis ypač vyresnio amžiaus vyrų nerimauja dėl savo testosterono lygio, tačiau nežymiai mažėjantis testosterono kiekis gali ir neišduoti, kad organizme tam tikri procesai yra sutrikę. Kai kurie žmonės apie problemą sužino tik jai gerokai pažengus arba visai netyčia, pavyzdžiui, atlikę kraujo tyrimus. Vis dėlto, patyrus bent vieną ar kelis iš aukščiau išvardintų simptomų, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į specialistą. Kuo anksčiau gydytojas įvertins jūsų simptomus, tuo didesnį šansą turėsite išvengti rimtų pasekmių. Kai kurių mokslininkų teigimu, žemas testosterono lygis padidina vyresnių nei 50 metų vyrų mirties riziką, tad ignoruoti problemos – negalima.
Pradėkite nuo kokybiško poilsio
Sakoma, kad geras miegas – ištikimas organizmo draugas. Pakankamai ir kokybiškai pailsėjus, geriau atliekamos kaulų, raumenų, smegenų funkcijos, sureguliuojama hormonų pusiausvyra. Ir priešingai, susidūrus su miego trūkumu, išsibalansuoja įvairūs organizmo procesai – žmogus tampa irzlus, mažėja jėgų, gali kamuoti įvairūs skausmai. Teigiama, jog neturint optimalaus darbo ir poilsio režimo, greičiau priaugama svorio, padidėja rizika susirgti širdies ligomis, depresija.
Miegas yra tiesiogiai susijęs ir su testosterono gamyba. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad gerai išsimiegančių žmonių organizmuose testosterono kiekis didesnis nei mažai miegančių organizmuose. Miegant testosterono lygis didėja, o pabudus mažėja – didžiausias testosterono gamybos lygis yra REM (gilaus miego) fazėje. Ideali miego trukmė – nuo 7 iki 9 valandų, tad, norint sureguliuoti testosterono gamybą, patariama skirti dėmesio kokybiškam poilsiui ir vengti kofeino turinčių maisto produktų bei gėrimų.
Keiskite mitybos įpročius
Maistas, kaip ir miegas, turi įtakos mūsų bendrai savijautai, tad, norint palaikyti sveiką organizmo būklę bei hormonų balansą, reikėtų skirti dėmesio tam, ką valgome. Deja, atskiri maisto produktai negali drastiškai pakeisti testosterono lygio kraujyje, tačiau gali šiek tiek paskatinti šio hormono kiekio didėjimą. Rekomenduojama rinktis mažiau apdorotus, šviežius maisto produktus, vengti nesveiko maisto, cukraus, alkoholio. Taip pat vertėtų dažniau į savo racioną įtraukti špinatų, brokolių, česnakų, vyšnių, granatų, austrių. Nepamirškite ir apie gerųjų riebalų šaltinius: žuvį, kiaušinius, alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus.
Į savo rutiną įtraukite fizinį aktyvumą
Fizinė veikla svarbi visais amžiaus tarpsniais. Sportas ne tik didina lankstumą, jėgą bei ištvermę, padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, bet ir didina testosterono kiekį organizme. Vis dėlto, kas per daug – tas nesveika, tad vyresniame amžiuje nereikėtų persistengti ir savęs alinti ilgomis ir labai intensyviomis treniruotėmis. Geriau skirkite kasdien bent po 15–20 minučių lengvai fizinei veiklai – ėjimui, važiavimui dviračiu ar vidutinio intensyvumo treniruotei. Taip deginsite kalorijas nemaždami raumenų masės, per daug neapkrausite širdies raumens ir sąnarių. Svarbu paminėti, jog fizinis aktyvumas padeda mažinti streso hormono (kortizolio), kuris prisideda prie testosterono kiekio organizme mažinimo, gamybą.
Vitaminas D – ne tik gerai nuotaikai
Vitaminas D yra riebaluose tirpi medžiaga, kurią žmogaus kūnas gamina veikiamas saulės spindulių. Ne paslaptis, kad mūsų kraštuose gyvenančių žmonių organizmuose vitamino D kiekis labai dažnai nesiekia normos ribų. Nuolat kaitintis saulėje – žalinga mūsų odai, tad patariama reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir, gydytojui rekomendavus, vitamino D vartoti papildomai.
Vitamino D3 cheminė formulė panaši į steroidinių hormonų (tarp jų ir testosterono), tad ši medžiaga ypač svarbi vyrų seksualinei funkcijai. Kai kurie tyrimai rodo, kad mažesnis vitamino D kiekis kraujyje gali būti susijęs su sumažėjusiu testosterono kiekiu vyrams, tad numoti ranka į vitaminų ir mikroelementų tyrimus – nevertėtų.
Socialiniai ir psichologiniai faktoriai
Sakoma, jog žmogus tiesiog švyti, kai daro tai, ką mėgsta. Be to, gera atmosfera darbe, asmeniniai laimėjimai bei malonūs laisvalaikio užsiėmimai suteikia pasitikėjimo savimi. Tai gali prisidėti ir prie teigiamų pokyčių mūsų hormoninėje sistemoje. Tad norėdami gerai jaustis, spindėti vyriškumu bei džiaugtis gyvenimu, nepamirškite apie savo hobius: sportuokite, žvejokite, šokite ar dažniau skirkite laiko šachmatų partijai su draugais.
Be to, svarbu, esant norui ir galimybei, mėgautis seksualiniu gyvenimu. Nors tiek vyresnio amžiaus vyrams, tiek moterims dažniausiai reikia šiek tiek daugiau laiko seksualiai susijaudinti, tačiau tai nėra gėdinga ar nenormalu. Su amžiumi mūsų kūnai keičiasi, tad reikėtų į šiuos pokyčius žiūrėti ne kaip į bausmę, bet kaip į natūralų procesą. Šiandien egzistuoja daugybė galimybių padėti sau bei savo partnerei lytiškai susijaudinti – pradedant stimuliuojančiais geliais ir baigiant profesionalų – sekso terapeutų – konsultacijomis. Prioritetas vis dėlto turėtų būti sveikata ir gera savijauta.

Laura Šakirovaitė