Finansinio raštingumo ekspertė: „Taupymas turėtų būti vienu pagrindinių mūsų įpročių“
Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrus kasdienius įpročius, pavyzdžiui, du kartus per dieną valytis dantis, kartą per savaitę pasikeisti patalynę, kartą per pusmetį lankytis pas odontologą ir panašiai. Finansinio raštingumo mokytoja, finansų koordinatorė bei draudimo ekspertė Renata Čiužienė teigia, jog norint užtikrinti finansinį stabilumą, taupymas taip pat turėtų būti įtrauktas į nuolatinių įpročių sąrašą.
Išlaidų sekimas – efektyvaus finansų planavimo pamatas
Mūsų išlaidos ir finansinė padėtis yra itin stipriai susiję su mūsų psichologija. Pasak R. Čiužienės, kartais mes tiesiog net neįsivaizduojame, kiek išlaidžiame maistui, koks yra mokamų mokesčių vidurkis, kiek daug iš tiesų išleidžiame artimųjų lepinimui ir… kiek mažai visgi atsidedame taupyti. „Tik pradėję sekti savo išlaidas galime adekvačiai įsivertinti savo finansinę padėtį ir pasiekti finansinių tikslų“, – teigia finansų koordinatorė.
„Aš kartais duodu užduotį – paimkite ir užrašykite, kaip galvojate, kiek per mėnesį išleidžiate maistui, laisvalaikiui, artimųjų lepinimui, kiek šį mėnesį pinigų išleidote tam, kam galima buvo pinigų neleisti… Be jokios abejonės žmonėms, kurie neturi įpročio fiksuoti savo išlaidas, ši užduotis pasirodys sunki ir užrašyti skaičiai gali būti tolokai nuo realybės“, – patirtimi dalijasi ekspertė. Ji pabrėžia, jog akistata su realiomis savo išlaidomis – būtina, nes tik žinodami, kiek įprastai mes išleidžiame, kokios yra išlaidoms būtinosios, galime ramiau planuoti ateitį.
Norinčius sutaupyti kasdienybėje, specialistė ragina įprasti atlikti 3 veiksmus: fiksuoti visas savo išlaidas, kaskart einant į parduotuvę – pasitikrinti pinigų likutį ir eiti apsipirkti tik su pirkinių sąrašu. „Šie veiksmai nei užima daug laiko, nei reikalauja mūsų didelių pastangų, bet rezultatus tikrai duoda! Fiksuodami savo išlaidas mes pamatome, kam išleidžiame per daug ir kam pinigų nenorime leisti. Kaskart tikrindami savo pinigų likutį mes vis sugrąžiname save į realybę, kurioje esame – tinkamai įsivertiname, ką galime sau leisti. O eidami į parduotuvę su pirkinių sąrašu, mes sutaupome pinigų neprisipirkdami spontaniškų ir, dažniausiai, beprasmių dalykų“, – paaiškina.
Kada geriausias metas pradėti taupyti?
Specialistų praktika rodo, kad žmonės susiima ir iš tiesų pradeda taupyti tada, kai papurto gyvenimas. T. y. kai užklumpa didesnės nenumatytos išlaidos ir atsiranda rizika, kad ateityje prireiks daugiau santaupų. Todėl nereikia sau žadėti, jog nuo tam tikro momento pradėsite taupyti. Anot finansų konsultantės, geriausias metas yra šiandiena. „Reikia tiesiog priimti sprendimą, kad tuojau pat susiimu ir darau tą žingsnį, kuris padės man ramiai miegoti naktį, nes žinosiu, kad tinkamai tvarkausi su savo pinigais. Šiandien susiimti natūraliai ragina ir rekordinė infliacija – mažėjanti pinigų vertė, kuri tikrai yra jaučiama kiekvienam.“
Ekspertė rekomenduoja pirmiausia pasidaryti savo finansinės padėties analizę – apsvarstyti, kokioje finansinėje padėtyje esame dabar. Įsivertinti, kiek turima santaupų, kiek numatoma išlaidų, kiek norima sutaupyti, kokios galimybės įgyvendinti savo norus, susijusius su finansais bei ką galima dėl tų norų padaryti. „Uždavę sau šiuos klausimus, prieisime ir prie atsakymų, ką daryti. Juk dažnai patys žinome, ką galime ir turime padaryti, tik ne visada norime save išgirsti. O jeigu vis dėlto nepavyksta rasti atsakymo į klausimą, kaip pagerinti savo finansinę padėtį ar kaip pasiekti užsibrėžtų finansinių tikslų, derėtų pradėti vesti savo išlaidų žurnalą – kai matome, kur iškeliauja mūsų pinigai, labai greitai suprantame, kam pinigų nenorime leisti arba norime / galime leisti mažiau“, – tikina R. Čiužienė.
Įtraukite taupymą į savo prioritetų sąrašą
„Taupymas turėtų būti vienu pagrindinių mūsų įpročių“, – sako finansų ekspertė. Ji paaiškina, kad taupyti derėtų ne tik konkretiems tikslams, bet nuolat reguliariai atsidedant dalį gaunamų lėšų. „Vyresni žmonės dažniausiai jau nebeturi paskolų, įsipareigojimų, bet jiems yra sunkiau numatyti, pavyzdžiui, kiek lėšų reikės sveikatos puoselėjimui, o dažnai čia pinigų prireikia daugiau, nes sveikata visgi yra didžiausias turtas, prioritetinis.“
Apskritai, žmonės labiau linkę taupyti iš to, kas lieka, bet iš esmės dažnam tų pinigų nelieka arba lieka itin nedaug, todėl teisinga būtų formuoti įprotį sumokėjus reikiamus mokesčius, atsidėti pinigų suplanuotoms išlaidoms ir tik tada iš likusių pinigų skaičiuoti, kiek galime sau liesti paišlaidauti. Pasak R. Čiužienės, viena veiksmingiausių rekomendacijų yra – gavus atlyginimą, pensiją ar kitas pajamas, tą pačią dieną bent 10 % ar kitą reikšmingą sumą atsidėti į taupymui (persivesti į atskirą santaupų sąskaitą, atsidedant grynaisiais pinigais ar pan.
„Taupymas yra kaip apsauga nuo neišvengiamo gyvenimo gebėjimo klaikiai mus nustebinti pačiu blogiausiu metu, pačiu nepatogiausiu būdu. Tad klientus visada kviečiu pastrateguoti, įsivaizduoti prastesnius gyvenimo scenarijus ir tinkamai pasiruošti toms nepatogioms situacijoms. Juk jeigu būsime pasiruošę viskam, kas gali nutikti nemaloniausio, netikėčiausio bei susidorosime su visais iššūkiais, tuomet ne tik ramiau miegosime, bet ir pasieksime užsibrėžtus finansinius tikslus“, – pasvarstymais dalijasi specialistė.
Sakoma, kad nuolat struktūruotai taupantys žmonės mėgaujasi šiuo procesu ir taupyti neskauda, kaip įprasta manyti. Asmenys, kurie laikosi pastovaus taupymo principų labiau pasitiki savimi, mažiau nerimauja dėl ateities, didžiuojasi savo pasiekiamais rezultatais bei patys save nustebina, kiek daug jie gali pasiekti, kai susiima.
Taip pat prasminga turėti atskiras taupykles ar taupymo vietas skirtingiems tikslams. „Pavyzdžiui, 10 % nuo gaunamų pajamų iškart atsidėkite ilgalaikiam taupymui, smulkias monetas atskirai taupykite, tarkime, atostogoms, pagal galimybes atsidėkite pinigų kitam siekiamam tikslui. Mėnesio pabaigoje palikite likusius pinigus nenumatytoms ateities išlaidoms“, – įžvalgomis dalijasi finansinio raštingumo ekspertė.
50-30-20 taisyklė
Besidomintiems, kaip tinkamai paskirstyti savo finansus, specialistė pateikia populiarią, nesunkiai praktiškai pritaikomą taisyklę: 50 % pajamų turėtų nukeliauti būtinosioms išlaidoms (maistui, būstui, transportui, mokesčiams), 30 % pajamų turėtų būti paskirta kintančioms išlaidoms (drabužiams, nenumatytiems pirkiniams, malonumams, laisvalaikiui), o 20 % derėtų skirti taupymui ir / ar investavimui. R. Čiužienė patikslina, kad ši nors taisyklė ir populiari, ji tinkama ne kiekvienam. „Rekomenduočiau tiesiog 2–3 mėnesius žymėtis savo išlaidas ir realiai įsivertinti, kiek pinigų išleidžiama būtiniesiems poreikiams, kiek sveikatos puoselėjimui, laisvalaikiui. Taip pat būtinai reikėtų fiksuoti, kiek iš tiesų išleidžiama vaikų ir anūkų lepinimui“, –šypteli.
Asmenys, turintys vaikų ir anūkų, dažnai įspūdingas pinigų sumos išsileidžia būtent artimiems žmonėms palepinti. Deja, dėl to neretai nukenčia finansai, skirti sveikatai ar kitiems būtiniesiems poreikiams patenkinti. „Nuoširdžiai rekomenduoju, pirmiausia, pagal galimybę, investuoti į savo sveikatos, savijautos gerinimą (vitaminus, sveikatinimąsi, aktyvaus laisvalaikio malonumus), o išlaidas artimiesiems apriboti iki adekvačių metinių ar mėnesinių išlaidų. Artimieji kur kas labiau džiaugsis mūsų gera nuotaika, fiziniu aktyvumu, mūsų gera savijauta nei gautomis smulkmenėlėmis, kišenpinigiais ar finansinėmis dovanomis“, – pataria finansų ekspertė.
Vadovaujantis 50-30-20 ar bet kokiu kitu taupymo principu, vertėtų nepamiršti apie saugų santaupų laikymą. Ekonomistai nurodo, kad 3–6 mėnesių pajamos gali būti ir net turi būti laikomos taip, kad labai greitai bet kada prireikus galėtume nedelsiant tuos pinigus pasiimti. „Tiesa, grynieji pinigai turėtų būti laikomi itin saugiai, pavyzdžiui, metalinėje dėžutėje ir būtinai paslėpti, kad būtų randami tik jūsų. Jokiu būdu nereikėtų su niekuo dalinantis, kiek santaupų ir kur yra laikoma“, – teigia specialistė. Anot jos, didesnes santaupas jau derėtų laikyti nebe grynųjų pinigų pavidalu: „Reikėtų pasikonsultuoti su banko specialistu, ką konkrečiu atveju rekomenduotų – laikyti tiesiog banko sąskaitoje ar atsidaryti taupomąjį indėlį. Tiesa, atkreipiu dėmesį, kad pensinio amžiaus žmonėms reikėtų tinkamai įsivertinti savo toleruojamą riziką, amžių ir jeigu pasirenkama investuoti, tuomet pačiu saugiausiu būdu, su mažiausia rizika.“
Laura Šakirovaitė
