Ekologinė situacija pasaulyje prasta, tačiau niekada nevėlu keisti įpročius

Nors viešojoje erdvėje kone kasdien garsiai kalbama apie nerūšiuojamų atliekų žalą planetai, perteklinis vienkartinio plastiko ir kitų pakuočių naudojimas bei neteisingas jų atliekų tvarkymas vis dar yra viena didžiausių ekologinių problemų Lietuvoje. Vasarą itin daug laiko praleidžiame gamtoje – mėgaujamės grynu oru, pramogaujame ir iškylaujame, tad niekaip nepavyksta išvengti plastikinių maisto pakuočių, maišelių, popierinių indų, rankšluosčių ir pan. Todėl kartu su didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ raginame nelaukti rytojaus ir keisti savo vartojimo bei rūšiavimo įpročius jau šiandien.

Gyvename ateities kartų sąskaita

Ieva Budraitė

Perteklinis vartojimas mus persekioja kasdien – greitosios mados produktai ir akį traukiančios nuolaidos, dėl kurių ne visada perkame tik tai, ko mums iš tiesų reikia, parduotuvėje perkami vaisiai atskiruose plastikiniuose maišeliuose, kava degalinėse iš popierinių puodelių… O ką jau kalbėti apie dovanų bumą per šventes? Pasak Žaliosios politikos instituto ekspertės Ievos Budraitės, vartojimas auga nepaprastai greitai ir, deja, neproporcingai gyventojų skaičiaus augimui: „Tai turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame, ir paskatinti peržiūrėti, ar išties dabartinis  tempas yra būtinas, kad kokybiškai patenkintume savo poreikius.“

Budraitė pastebi ir džiuginančią tendenciją, kad nepaisant klimato krizės gilėjimo, kurį skatina iškastinio kuro deginimas ir gamtos išteklių naudojimas, visuomenėje jaučiama vertybių kaita, kurią patvirtina ir tyrimai. „Pernai paskelbtos „Global Buying Green“ ataskaitos duomenimis, 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę yra linkę mokėti daugiau. Tarp jaunesnio amžiaus žmonių ši dalis dar didesnė – ji siekia net 86 proc.“, – pristato ekspertė. Turime puikų jaunosios kartos pavyzdį, kuriuo vertėtų sekti: „Pirkėjai ima suprasti ir pripažinti savo kuriamą pėdsaką“, – paaiškina specialistė.

Į klimato krizę privalome žiūrėti rimtai

Susirūpinimas klimato kaitos temomis tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga, o nepakantumas netvarioms, neperdirbamoms pakuotėms didėja. Dėl šios priežasties imtis pokyčių pakuočių gamintojus verčia ne tik įstatymai, bet ir didėjantis visuomenės sąmoningumas ir iniciatyvumas.

Būtent todėl privaloma ne tik patiems domėtis klimato kaitos krize ir jos padariniais, bet ir ugdyti bei šviesti draugus, kaimynus ir artimuosius. Pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, be to, nuo dabar turimų žinių bei įgyvendinamų sprendimų priklauso, kaip ateityje gyvens mūsų vaikai bei anūkai. Jaunoji karta yra nemažai šviečiama ekologijos temomis, tačiau vyresnį žmogų ne visada pasiekia naujausia informacija. Puikus būdas edukuoti vieniems kitus – šeimos rate suorganizuoti protmūšį, viktoriną ar kitokią pramogą, skirtą susipažinti su tvarumo, ekologijos, sąmoningo vartojimo temomis.

Teigiamų pokyčių link

Kęstutis Pocius

Skaičiuojama, kad kartu su prekėmis Lietuvos gyventojai kasmet įsigyja ir 220 tūkst. tonų pakuočių. „Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, jog iš gyventojams skirtų rūšiavimo konteinerių sutvarkoma vos apie 47 tūkst. tonų pakuočių atliekų, o pagrindinė priežastis ta, kad vartotojai vis dar neišrūšiuoja didelės dalies atliekų ir jos nepatenka į perdirbimą.

„Visgi tendencijos džiugina. 2014 m., kuomet Lietuvoje startavo pagal teisinį reguliavimą atnaujinta konteinerinė sistema, per komunalinį srautą surinkdavome tik 10–15 proc. pakuočių atliekų, o šiais metais planuojame priartėti prie 40 proc. Išplėtus konteinerinę sistemą, matome akivaizdų rezultatą, tas džiugina“, – paaiškina K. Pocius.

Ekspertas pabrėžia, jog svarbu, kad šis procentas ir toliau augtų, todėl siekiama, kad gyventojams rūšiuoti atliekas būtų dar paprasčiau. „Nuo 2022 m. turėtų atsirasti daugiau pakuočių atliekų konteinerių, ypač prie individualių namų bei daugiabučių, kad atliekas rūšiuoti ir išmesti į tam skirtus konteinerius būtų patogu, o atliekų tvarkytojai turėtų laiku juos prižiūrėti ir užtikrinti, kad nebūtų jokių perkrautų konteinerių ir netvarkos prie jų.“

„Tikiu, kad tai išties paskatins gyventojus dar geriau nei iki šiol rūšiuoti pakuočių atliekas“, – tikisi „Žaliojo taško“ generalinis direktorius.

Idėjos, virstančios sprendimais

Džiugu, kad prie klimato kaitos pokyčių šiandien prisideda visų amžiaus grupių žmonės. Vyresniojo amžiaus atstovai sako, jog dabar vyrauja madingas pavadinimas zero waste, tačiau jie tai vadina tiesiog nešvaistymu. Senjorai neretai randa kūrybiškų būdų, kaip panaudoti namuose randamus daiktus ar žaliavas antrą kartą. Popierinius maišelius jie pritaiko siuntiniams siųsti, dovanoms pakuoti, rankdarbiams daryti. Butelių kamšteliai virsta šaškėmis ir praskaidrina dienas su anūkais, įvairūs indeliai neretai panaudojami kaip vazonėliai ar indai, o iš senų medžiagų atraižų gaminami rankų darbo žaisliukai ar aksesuarai.

Vis dėlto, derėtų nepamiršti tų atliekų, kurios nėra pakartotinai naudojamos, išmesti į specialius konteinerius, nes kitaip jos iškeliauja į sąvartynus, kurie ne tik gadina gražų aplinkos vaizdą, bet ir daro nepataisomą žalą gamtai bei mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, kartu su buitinėmis atliekomis išmetant tokias pavojingas atliekas, kaip vaistai ar akumuliatoriai, viskas keliauja po žeme, užteršiamas gruntinis, o ilgainiui ir paviršinis vanduo. Taip pat didinama oro tarša, atsiranda galimybė lengviau plisti įvairiems mikroorganizmams ir ligoms, kurias platina atliekomis mintantys paukščiai.

The woman is throwing the glass into one of three trash bins

Taigi skatiname senjorus rūšiuoti atliekas ir dalintis savo patirtimi bei informacija apie teisingą atliekų tvarkymą su draugais, kaimynais, giminaičiais. Tik vieningas požiūris ir bendros pastangos gali prisidėti prie šviesios mūsų vaikų, anūkų bei visos planetos, kurioje jie gyvena, ateities.

Nepamirškite stiklą meskite į žaliąjį, popierių ir kartoną į mėlynąjį, o plastikines, metalines ir kombinuotas pakuotes – į geltonąjį konteinerį!