Senjorai prie vairo: saugiai vairuoti galima ir vyresniame amžiuje
Vairavimas vyresniame amžiuje, jeigu tik tai daryti leidžia sveikatos būklė, gali būti labai naudingas. Jis padeda išlaikyti geresnį mobilumą ir didesnę nepriklausomybę, o būtent dėl šių priežasčių didėja ir galimybės įsitraukti į aktyvesnį socialinį gyvenimą. Be to, galimybė pačiam vairuoti labai palengvina ir kasdienybę: nereikia sukti galvos, kaip parsinešti namo sunkius pirkinių krepšius, taip pat galima sutaupyti daug laiko esant nenumatytoms ar netikėtoms situacijoms, nes nebereikia iš anksto planuoti, kaip nukakti dviem autobusais į kitą miesto galą ar derintis prie kitų pavežėjų. Vis dėlto, vyresnio amžiaus asmenų gebėjimai vairuoti apipinti prieštaringomis nuomonėmis dėl padidėjusių rizikų vykstant senėjimo procesams. Nors senstant iš tiesų silpsta tam tikros kūno funkcijos, paveikiančios ir gebėjimą vairuoti, dauguma mokslininkų ir specialistų sutaria, kad vienareikšmiškai atsisakyti šios veiklos vien sulaukus vyresnio amžiaus nebūtina. Svarbiausia – atsižvelgti į savo individualią sveikatos būklę ir asmeninius gebėjimus.
Norinčių pradėti mokytis vairuoti senjorų – mažai, pamokos praverčia ir patyrusiems vairuotojams
Ilgametę patirtį turintis Panevėžio darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokytojas Vytautas Šakėnas teigia, kad į šį mokymo centrą norinčių pirmąkart mokytis vairuoti senjorų ateina labai nedaug. Dar rečiau, pasak specialisto, kreipiasi tie senjorai, kurie norėtų atnaujinti savo eismo žinias ir vairavimo įgūdžius. „Manau, problema yra ta, kad turintieji didelę vairavimo patirtį mano, kad jie gerai vairuoja. Deja, taip nėra. Neretai senjorai atvyksta pasitobulinti gebėjimus į autodromą su slidžiomis dangomis. Tada ir atsiskleidžia jų prastoki vairavimo įgūdžiai“, – sako V. Šakėnas. Mokytojas įsitikinęs, kad dauguma vairuojančių senjorų, turinčių nemažą stažą, per menkai domisi kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimais ir naujovėmis. Reguliariai atnaujinti KET ir saugaus vairavimo žinias vertėtų visiems vairuotojams, nepaisant jų amžiaus ar turimos patirties, nes eismo taisyklės gana dažnai kinta, be to, kai kurie dalykai gali pasimiršti – ypač, jei prie vairo sėdama ne kasdien, o tik tam tikromis progomis ir vairuojama su didesnėmis pertraukomis. Ne kasdien tenka vairuoti ir ekstremaliomis sąlygomis, tad naudinga lavinti ir praktinius įgūdžius, kurie, esant sudėtingesnėms situacijoms, padėtų išvengti eismo įvykių.
Išmokti vairuoti – misija įmanoma
Kaip teigia V. Šakėnas, dažniausiai vyresnio amžiaus žmones mokytis vairuoti paskatina pasikeitusios gyvenimo aplinkybės: pavyzdžiui, netekus sutuoktinio, su kuriuo buvo įprasta visur važinėti. Norėdami išlaikyti savo įprastą mobilumą, likę vieniši žmonės priima sprendimą patys pradėti lankyti vairavimo kursus. Vis dėlto, pasak vairuotojų mokytojo, neretas atvejis, kai atėjusieji mokytis stokoja pasitikėjimo savo jėgomis. „Neretai tokie žmonės ateina su nuostata, kad nepavyks išmokti vairuoti. Kartais senjorai nepasitiki savo gebėjimais, todėl tenka įtikinėti, kad galės sėkmingai važinėti, tik reikia padirbėti“, – pasakoja V. Šakėnas. Anot jo, įprastai vyresnio amžiaus žmonėms reikia skirti daugiau laiko norint juos išmokyti vairuoti, mokymo metodai nesiskiria, tačiau vairavimo instruktoriui reikia daugiau pakantos ir tolerancijos. Pasak specialisto, praktinėje mokymosi dalyje dažniausiai ir patiriama daugiausia iššūkių. Labai svarbu, kad besimokantysis vairuoti jaustųsi komfortiškai, gebėtų atsipalaiduoti ir nejaustų įtampos, todėl neprofesionalus instruktoriaus elgesys neturėtų tapti priežastis apskritai mesti vairavimą. Jeigu pradėjus lankyti pamokas jaučiama, kad vairavimo mokyklos priskirto ar savarankiškai pasirinkto instruktoriaus mokymo stilius netinka, vertėtų nepabūgti pasirinkti kitą instruktorių.
Nepaisant didelio noro, pradėti mokytis vairuoti kartais pakiša vairavimo baimė. Pasak mokytojo, ją įveikti ir padeda praktinis važiavimas su instruktoriumi. „Taip atsiras ir formuosis praktiniai įgūdžiai, stiprės pasitikėjimas savimi bei patiriamas vairavimo džiaugsmas: aš galiu vairuoti ir vairuoti gerai“, – sako V. Šakėnas. Anot jo, ryžtas ir noras išmokti tinkamai vairuoti, tikėjimas savimi ir sveikas protas – svarbūs elementai, padedantys greičiau įsisavinti informaciją ir geriau pasiruošti vairavimo egzaminams.
Svarbu atsakingas savikritiškas vertinimas
Mokslininkai teigia, kad senstant silpsta daugelis organizmo funkcijų: tarp jų ir taip saugiam vairavimui reikalingi vizualiniai, motoriniai ir kognityviai gebėjimai. Visa tai glaudžiai susiję ir su senatvėje išaugusia tam tikrų ligų rizika. Tačiau, kaip bręstame nevienodai, taip ir senstame nevienodai – todėl konkrečios amžiaus ribos, kurios sulaukus jau reikėtų atsisakyti vairavimo, nėra. V. Šakėnas patvirtina, kad su amžiumi blogėja reakcija, dėmesio koncentracija, situacijos prognozavimas. „Dalies senjorų gebėjimai vairuoti prastėja, todėl, kurie tai supranta ir įvertina, važiuoja lėčiau. Tačiau iškyla kita problema – lėtai važiuojantys ne visada laikosi dešinės eismo juostos ir taip trukdo eismui“, – pastebi specialistas. Jo teigimu, kiekvienam reikėtų įsivertinti savijautą, gebėjimą orientuotis, regėjimą (ypač vairuojant tamsoje) ir galbūt kartais atsisakyti vairuoti intensyvaus eismo sąlygomis, tamsiu paros metu ar esant slidžiai kelio dangai. Mokytojas nepritaria minčiai, kad senjorams, siekiant saugiau jaustis prie vairo, važinėti reikėtų tik jiems įprastu ir gerai žinomu maršrutu. „Važinėti tik pažįstamu (žinomu) maršrutu nepatarčiau, nes taip nėra lavinamas mąstymas, atbunkama ir net nepastebimi naujai atsiradę ženklai ar apribojimai. Važiuoti ir mąstyti, kaip ir kur važiuoju, matyti kelio ženklus ir naujoje vietovėje įsijungti tokias telefono programėles kaip „Waze“, „Google Maps“ – tokia turėtų būti ir vyresnio amžiaus vairuotojo kasdienybė“, – mintimis dalijasi V. Šakėnas.
Norint vairuoti, privaloma tikrintis sveikatą
Vairuotojų psichinį ir fizinį pasirengimą bei tinkamumą valdyti transporto priemonę periodiškai įvertina sveikatos priežiūros įstaigos. Atlikus apžiūrą ir atitikus reikalavimus, išduodama tai patvirtinanti vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurios galiojimo laikas, atsižvelgiant į vairuotojo amžių, skiriasi. Pirmajai grupei priklausančių (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų) vairuotojų nuo 56 iki 69 m. amžiaus sveikatos pažyma galioja penkerius metus. Nuo 70 iki 79 – dvejus, o nuo 80 m. – vienerius metus. Antrosios grupės vairuotojams (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE bei T, įskaitant ir B – kai vairuotojo pažymėjimą naudoja profesiniams tikslams) sveikatą profilaktiškai tikrintis privalu kas porą metų, o sulaukus 80 m. taip pat tą daryti reikėtų kasmet. Ne mažiau svarbu ir patiems būti atidiems savo sveikatos pokyčiams, nenumoti ranka į atsiradusius ar paūmėjusius negalavimus, laiku kreiptis į specialistus.
„Šiuolaikinis senjoras – energingas, veiklus, siekiantis gyventi įdomų gyvenimą, todėl vairuoti automobilį nusiteikęs ilgai, tam tik reikėtų kurti nemokamas programas ir kviesti senjorus atnaujinti ir žinias, ir praktinį važinėjimą sudėtingesnėmis trasomis“, – reziumuoja V. Šakėnas.
Liveta Burkšaitė
