„Runner‘s high“ arba kodėl nuo bėgimo tampame priklausomi

Daugumai žmonių, neišbandžiusių bėgimo, šis sportas atrodo varginantis ir net sunkiai įveikiamas. Tačiau tie, kurie pabando, dažniausiai negali sustoti bėgioti. Tai lemia bėgikams būdinga palaimos būsena, kurią jie patiria įveikę distanciją.

Kaip jaučiasi bėgikai pakilimo būsenoje

Jei esate bent kelis kartus bandę bėgioti ilgas distancijas, turbūt susidūrėte su į euforiją panašiu jausmu, užplūdusiu įveikus ilgą distanciją. Daugumai bėgikų – tai vienas iš pagrindinių bėgiojimo pliusų.

Nubėgus ilgą nuotolį dažnas bėgikas gali patirti jausmą, tarsi būtų dar pilnas jėgų ir galėtų bėgti be sustojimo. Jausmų puokštėje taip pat jaučiamas pakylėjimas ir džiaugsmas, tuo pačiu ilgas bėgimas panaikina nerimą ir įtampą.

Kas lemia pakylėtą bėgikų būseną

Ilgai manyta, kad pakylėta bėgikų būsena, anglų kalboje vadinama „runner‘s high“, yra susijusi su endorfinų gamyba organizme, kuri suintensyvėja bėgimo metu. Kadangi endorfinai kitaip žinomi kaip geros savijautos hormonai, ši teorija buvo pagrįsta.

Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad pakylėta bėgikų būsena susijusi ne su endorfinais, tačiau su kita mūsų organizmo išskiriama medžiaga – endokanabinoidais. Ši medžiaga veikia endokanabinoidinę sistemą ir yra atsakinga už gerą emocinę savijautą, miegą, apetitą ar skausmo malšinimą. Kaip ir endorfinai, endokanabinoidai išskiriami į kraujo sistemą, tad jei po savo ilgos distancijos bėgimo treniruotės jaučiatės pakylėti ir nusiraminę, už šio jausmo slypi būtent endokanabinoidai.

Priklausomybė bėgimui dėl pliusų gausos

Pakylėjimo būsena yra tik vienas iš daugelio bėgimo pliusų. Nors šis į euforiją panašus jausmas motyvuoja bėgti dažniau, tačiau bėgimas turi daugybę kitų privalumų, dėl kurių pradedantieji bėgikai tampa priklausomi nuo bėgimo.

Bėgimas – vienas iš efektyviausių būdų mesti svorį, tad pradėjusieji bėgioti greitai mato rezultatus ir džiaugiasi pasikeitusiomis kūno formomis. Bėgimas stiprina viso kūno sveikatą – gerina virškinimą, stiprina širdį ir kraujotakos sistemą, gerina raumenų tonusą, stiprina sausgysles bei raiščius.

Bėgdami taip pat sulėtinsite senėjimo procesus – bėgant organizme gerėja kraujo pratekėjimas į odą bei deguonies ir maistinių medžiagų pasisavinimas.

Bėgimas – itin efektyvus būdas mažinti nerimą, įtampą, stresą ir net kovoti su depresijos požymiais. Bėgimo metu mažėja streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis.

Įvertinę ženkliai pagerėjusią fizinę bei emocinę savijautą, o taip pat patyrę pakylėjimo būseną, daugelis pradedančiųjų bėgioti tampa užkietėjusiais šios sporto šakos ambasadoriais visam gyvenimui.

Pradėti bėgioti galima nuo minimalių distancijų, kaitaliojant bėgimą su greitu ėjimu. Bėgimas su grupe žmonių ypač motyvuoja pasiekti užsibrėžtą tikslą, o taip pat suteikia vienybės, priklausymo bendruomenei jausmą. Pati populiariausia distancija tarp pradedančiųjų bėgikų yra 5 kilometrai, šią distanciją naujai pradedantys bėgioti užsibrėžia įveikti didžiausiame šalies bėgimo renginyje „Rimi Vilniaus maratonas“. Tokiame masiniame renginyje nauji bėgikai pajaučia tūkstančių bendraminčių palaikymą, kuris dar labiau motyvuoja pasiekti tikslą. Šiais metais 5 kilometrų distanciją Vilniuje galima išbandyti rugsėjo 11 d.