Pomidorai gali būti puošnūs kaip gėlės ir skanūs kaip egzotiniai vaisiai

Žaliasis pomidoras yra minkštas ir saldus.

„Saldūs ir kvepiantys, sugėrę į savo išpūstus pilvukus visą vasaros šilumą. Varvina vaisinio skonio sulčių ašaras guldami riekelėmis į salotų lėkštę, išskleisdami marguojantį minkštimą. Artinantis sėjai išsidedu sėklytes ir skaitau jų pavadinimus, aprašymus, o prieš akis matau jų sunkias, spalvingas kekes. Kaip sunku išsirinkti patį skaniausią, patį gražiausią, patį derlingiausią…“, – kiekvienais metais prieš pomidorų sėją susimąsto pomidorų augintoja, „Facebook“ grupės „Pomidorų kraitelė“ įkūrėja Valentina Kerulienė.

Tradiciškai pomidorą įsivaizduojame kaip raudoną vaisių, tačiau jis gali būti ir geltonas, juodas, žalias ar net kelių skirtingų spalvų. Vieni pomidoriukai užauga mažyčiai tarsi vyšnios, o kiti dideli, mėsingi, sveriantys iki kilogramo. O kur dar skonių ir kvapų įvairovė – vieni pomidorai būna rūgštūs, o kiti tirpsta burnoje, kaip egzotiniai vaisiai.

Savo šiltnamiuose ponia Valentina yra auginusi apie 300 veislių pomidorų ir apie juos papasakoti gali labai daug – nuo sėklytės daiginimo iki vaisių subrandinimo. Savo žiniomis sutiko pasidalinti ir su žurnalo „60+“ skaitytojais.

Pomidorus reikia grūdinti

Širvintų rajone gyvenanti Valentina Kerulienė jau yra išauginusi apie 300 veislių pomidorų.

Pomidorai sėjami kovo mėnesį, o balandžio mėnesį jau būna išpikiuoti į indelius ir sustatyti dėžėse. Prieš sodinant augalėlius į šiltnamį, juos reikia grūdinti, pratinti prie temperatūros svyravimų, rytais nunešant į šiltnamį, o vakarais parnešant atgal į namus. Tinkamiausias metas sodinti daigelius į šiltnamį yra gegužės mėnuo, kada žemė būna pakankamai sušilusi, nebėra šalnų.

Pomidorų daigai sodinami į 15–20 cm gylio duobutes, į kurias augintoja rekomenduoja įdėti saują biohumuso, žuvų miltų pusę arbatinio šaukštelio magnio arba kalio sulfato. Pasodinus daigą gausiai palieti, o vėliau 10 dienų nereikia laistyti. Pomidorams prigijus, svarbu vėdinti šiltnamį. „Mano šiltnamiai atidaryti dieną naktį, nuo pavasario (praėjus šalnų pavojui), iki rudens. Tai svarbu pažymėti, nes daugelis šiltnamius nakčiai uždaro, o to, ypač vasarą, daryti negalima. Vėliau augintojai skundžiasi, kad pomidorus puola ligos. Šiluma ir viduje susidariusi drėgmė yra terpė grybinėms ligoms (fitoftorozei) plisti“, – atkreipia dėmesį Valentina.

Po pasodinimo praėjus 2 savaitėms, Valentina juos pradeda mulčiuoti šviežiai nupjauta žole, ir taip visą vasarą. Svarbu, kad žolė nesiliestų prie augalo kotelio. Šiltnamyje sluoksniuojamą žolę perdirba sliekai, vabalai, dėl to vasaros pabaigoje žemė tampa puri, derlinga.

Puošnūs kaip gėlės – žemaūgiai

Žemaūgiai pomidorai būna gražūs kaip gėlės.

Pagal tai, kaip auga, pomidorai skirstomi į determinantinius ir indeterminantinius. Determinantiniai arba žemaūgiai pomidorai auga kaip krūmeliai, jų nereikia genėti, todėl nereikalauja ypatingos priežiūros. Augalas išauga, suformuoja žiedelius, sunokina vaisius ir nunyksta. Žemaūgiai pomidorai dažniausiai auginami vazonuose ar lauke. Anot ponios Valentinos, mažieji vazoniniai pomidoriukai yra puošnūs kaip gėlės, daug džiaugsmo teikia vaikams. Dekoratyvinės veislės, tinkamos sodinti į vazonus yra „Koral“, „Curley Kaley“, „Damskie Palčiki (Дамские Пальчики)“.

„Jeigu pomidorų augintojas žengia pirmuosius žingsnius ir nori turėti pomidoriukų, rekomenduoju pradėti nuo veislės „ančiukas (yтёнок)“. Augalai derlingi, žemaūgiai, jų nereikia genėti, jie neleidžia pažastinių ūglių. Ant krūmelių užauga nedidukai oranžiniai pomidoriukai. Bet kokiomis sąlygomis, bet kokiu oru duos derlių. Užauga 30–60 pomidoriukų ant krūmo“, –  pomidorų veislę pradedantiesiems rekomenduoja Valentina.

Šiltnamiuose karaliauja aukštaūgiai

Indeterminantiniai pomidorai arba aukštaūgiai yra tie, kuriuos auginame šiltnamiuose. Juos būtina rišti, nes auga kaip vijoklis ir neišlaikytų savo svorio. Pomidoras vyniodamasis auga aukštyn, nuolat išleidžia šonines šakeles. Tos šakelės pradeda gyventi savo gyvenimą ir gali toliau vyniotis kaip pilnaverčiai augalai.

Aukštaūgius pomidorus reikia nuolat genėti, nes kitaip jis būtų nepajėgus užauginti derliaus. Skabydami pažastinius ūglius, pristabdome augalo augimą. Valentina pataria pažastinius ūglius ne laužyti, o karpyti su sekatoriumi ar žirklutėmis, paliekant centimetrą ar pusantro nuo stiebo. Tada ne taip greitai formuojasi pažastiniai ūgliai. Augintoja iš vieno aukštaūgio pomidoro krūmo suformuoja 2–3 stiebus. Jokiu būdu negalima nugenėti pomidorų lapų, nes per juos vyksta fotosintezė, šaknys ir vaisiai aprūpinami maistingosiomis medžiagomis.

Senovinės rūšys

Senosios veislės „Kotryna“, „Tytuvėnų rožė“, „Milda“

Kalbėdama apie pomidorų veisles, Valentina išskiria senojo paveldo pomidorų veisles, kurių sėklos perduodamos iš kartos į kartą ir turi savo vertę šiais laikais. Ji pati augina senovinį slyvinį pomidorą, kurio veislei daugiau nei 50 metų. Tokius pomidorus augino moters giminaitė, o prieš penkerius metus ir ji parsivežė sėklyčių, tai tapo tarsi šeimos paveldu. Šie raudoni pomidorai gerai išsilaiko, netyžta, tinka marinavimui, skanūs.

Senosios veislės „Kotryna“ pomidorai yra derlingi, užauginantys širdies formos vaisius. Veislės „Jurgita“ pomidorai sultingi, su malonia rūgštele. Kaip tik tokius esame įpratę pasipjaustyti, įsidėti grietinės, pipirų ir valgyti su juoda duona bei lašinukais. „Milda“ yra latviška veislė.

Antocianiniai pomidorai

Antocianiniai pomidorai. Kuo daugiau saulės gauna, tuo tamsesni būna vaisiai.

Šiai grupei priklausančių pomidorų odelėje yra antociano – mėlyno augalinio pigmento, kurio yra ir mėlynėse, gervuogėse, juoduosiuose serbentuose, medlievos uogose. Kuo daugiau saulės gauna, tuo tamsesni būna vaisiai. Antocianiniai pomidorai atsparūs ligoms, temperatūrų svyravimams, dera iki vėlyvo rudens. Pomidorų vaisiai turi priešvėžinių savybių, todėl juos patartina valgyti žmonėms, turintiems silpną imunitetą.

Jie puikaus skonio, kuris primena gerai sunokusias juodas slyvas, kai kurie iš jų „Blue Jolllies“ nė neprimena pomidoro, skonis jų egzotiškų vaisių, kvepiantys gėlėmis.

Augintoja išskiria šias antocianinių pomidorų veisles, kurių vaisiai niekada nenuvilia: „Clementine blue“, „Blue gold“, „Pink siberian tiger“.

Pomidorai ne tik raudoni

Jeigu nori ką nors nustebinti, Valentina duoda jam paragauti žalių pomidorų, kurių veislė „Rebel Starfighter VT 16“. Tai minkštas, saldus vaisius, kurio sultys teka per pirštus. Žali pomidorai taip pat pagražina salotų lėkštę, papildo skoniais rūgštesnius pomidorus. Be to jie iš organizmo išvalo toksinus.

Valgant geltonuosius pomidorus jaučiasi citruso prieskonis.

Iš išorės geltonos spalvos, o perpjovus pusiau – išmargintas raudonais raštais, tai dvispalviai pomidorai, kurių veislė „Kozula 156“. Jie vaisinio skonio, saldūs, sultingi, kvapnūs ir labai gražūs.

Derlingiausi ir skaniausi geltonieji pomidorai: „TC Jones“, „Dixie Golden Giant“, prancūzų geltonas. Jie labai derlingi, kvapnūs, sultingi, su citruso prieskoniu. Iki vėlyvo rudens išsilaiko geltonųjų pomidorų veislė „Medaus statinaitė“ (бочка миода).

Rūta Ežerinskė