Kelionės laivais – nuo ramių pasiplaukiojimų vietinėmis upėmis iki kelionių Baltijos jūra tarptautiniais keltais

Lietuvoje yra beveik 3000 ežerų, apie 29 900 upių ir upelių, kurių bendras ilgis yra apie 60 000 kilometrų, vakarinius šalies krantus skalauja Baltijos jūra ir „Unesco“ saugomos Kuršių marios.

Artėja vasara, kada norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, prie vandens telkinių, aplankyti dar nematytas vietas, išgirsti negirdėtas istorijas. Puikus būdas ne tik atsipalaiduoti, bet ir susipažinti su Lietuvos pakrančių gamta yra kelionės laivais. Pasirinkti tikrai yra iš ko: praleisti laisvalaikį ir aplankyti vaizdingus objektus galima plaukiant kateriu, plaustu, elektrine valtimi, keltu, ežeriniu luotu, senoviniu kuršių laivu kurėnu ar net vikingų valtimi bei gondola.

Buvimas gamtoje prie vandens – laisvalaikis, kuriam Lietuvoje aukštą prioritetą teikia vietiniai keliautojai

Kasmet prasidėjus laivybos sezonui milžiniško susidomėjimo sulaukia laivas „Raketa“, kuris greičiausiai nuplaukia iš Kauno į Nidą. Tai keleivinis laivas ir inžinerinė legenda, nuo septintojo dešimtmečio plaukusi vaizdingiausiais Nemuno vingiais ir slėniais. Ne vieną keliautojų kartą sentimentais apdovanojusios kelionės su nauja įgula ir istorijomis atgimė prieš trejus metus.

Kalbant apie keliones vandens keliais, reikia nepamiršti ir keltų, reguliariai iš Klaipėdos jūrų uosto kursuojančių į Vokietiją ir Švediją. Kelionė jūra – puiki alternatyva kelionei sausuma ir gali atnešti nepamirštamų įspūdžių. Įdomu, kad nuo šių metų pradžios į Švediją pradėjo kursuoti keltas „Aura Seaways“, kurio aukštis prilygsta 14–15 aukštų namui.

Lietuvos upės ir ežerai pritaikyti turizmui

Uostadvaryje

Kaip savo interneto svetainėje informuoja nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, buvimas gamtoje prie vandens – laisvalaikis, kuriam Lietuvoje aukštą prioritetą teikia vietiniai keliautojai. Lengvai pasiekiamos gamtinės vietovės ir vandens telkiniai leidžia greitai pakeisti aplinką ir persijungti į aktyvaus poilsio režimą – nuo ramių romantiškų pasiplaukiojimų iki ekstremalių pramogų.

Tūkstančiai Lietuvos ežerų, upių, marios bei jūra yra puikiai pritaikyti vandens turizmui. Tie, kuriuos traukia vandens stichija, visuose Lietuvos regionuose ar net didžiuosiuose miestuose gali rasti įvairių pramogų: išsinuomoti vandens dviračius, vandens motociklus, banglentes ar net skaidrias valtis. Šios kai kuriuose ežeruose nuomojamos valtys yra su permatomu dugnu, todėl plaukiant jomis puikiai matysite vandens gelmes, ežero augmeniją bei gyvūniją.

Plaukimas baidare laikomas kone nacionaliniu lietuvių sportu. Skirtingos vaizdingų maršrutų atkarpos tinkamos ir ištvermingiems bei turintiems patirties, ir mėgėjams ar šeimoms su vaikais. Beveik visos šalies upės tinka vandens sportui. Tačiau baidarių ar kanojų fanai irklus gali įmerkti ir ežeruose (yra kelis ežerus apjungiančių maršrutų) ar net jūroje. Išskirtinė patirtis – susipažinti su miestu vandens keliu. Pavyzdžiui, prasiirti galima sostinės Vilniaus bei uostamiesčio Klaipėdos centre tekančiomis upėmis, arba pasiirstyti per pavasarinį potvynį pamaryje, o gal net išbandyti naktinį plaukimą su deglais.

Daug laivų galima pamatyti Mingės kaime, kuriame pagrindinę gatvę atstoja upė

Vandenlenčių parkai. Šalies ežeruose bei tvenkiniuose įkurta beveik 50 vandenlenčių parkų. Pagal jų skaičių vienam gyventojui Lietuva pirmauja Europoje. Įvairaus amžiaus bei skirtingo fizinio pasirengimo ekstremalaus vandens sporto mėgėjai čia gali ir išsinuomoti inventorių, pasikonsultuoti su instruktoriais ir apsistoti specialiuose apgyvendinimo nameliuose. Tarp Lietuvos top vandens parkų – modernūs vandenlenčių parkai ežero saloje kurortinėje Zarasų teritorijoje, populiariame vasaros kurorte Palangoje, sostinėje Vilniuje, kituose Lietuvos kurortuose, greta didžiųjų miestų ar šalies regionuose.

Buriavimas. Lietuvos vėjai palankūs mėgstantiems buriuoti. Todėl tiek Baltijos jūrą, tiek Kuršių marias ar ežerus visoje šalyje dažnai raižo baltos burės, po kuriomis – tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Lietuvos buriuotojai yra išgarsėję plaukimu aplink pasaulį ir net olimpiniais medaliais. Neabejingiems buriavimui čia siūlomi ir tobulinimosi kursai, ir buriavimo pradžiamokslis, ir pramoginis plaukiojimas, mėgaujantis Lietuvos gamta. Tarp top krypčių buriuotojams Lietuvoje – Baltijos jūra (Klaipėda), Kuršių marios (Neringa), Galvės ežeras (Trakai), kt.

Besikeičiantys Nemuno krantai atneša neišdildomų įspūdžių

Kelionės laivais populiarios tarp vietinių

Lietuvoje yra 877,1 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš kurių 2021 m. eksploatuojami – 445 km.

Lietuvoje esantys turistiniai ir vidaus vandenų uostai:

• Klaipėdos pilies, Danės ir Perkėlos, Smiltelės uostai;
• Smiltynės uostas;
• Drevernos mažųjų laivų uostas;
• Kauno krovinių uostas;
• Mingės uostas „Mingė“;
• Rusnės uostas;
• Nidos uostas;
• Pakalnės uostas;
• Šilutės mažųjų laivų uostas;
• Šventosios jūrų uostas;
• Uostadvario vidaus vandenų uostas;
• Ventainės uostas;
• Žirmūnų žiemos uostas Vilniuje.

Iš daugumos Lietuvos vidaus vandenų ir turistinių uostų plaukia laivai, siūlantys pažintinius maršrutus po apylinkes, pasiplaukiojimus upėmis ar Kuršių mariomis. Laivai, laiveliai yra įvairiausių dydžių, nuo katerių iki jūrinių laivų ar keltų, plukdančių į Kuršių neriją.

Dvivietė kajutė jūriniame kelte

Laivo kapitonas gali papasakoti apie apylinkes, suorganizuoti sustojimą saloje ar maudynes vidury ežero, išvirti žuvienės. Kai kurie maršrutai yra itin populiarūs ir tarp vietinių, pavyzdžiui, nuo Klaipėdos iki Juodkrantės, nuo Šilutės iki Nidos, nuo Kauno iki Nidos arba nuo Kauno iki Birštono kurorto, taip pat Pamario krašte, pavyzdžiui, „lietuviškoje Venecijoje“ Mingėje.

Plaukdami laivu iš naujo atrasite unikalią Lietuvos gamtą, vietoves, pavyzdžiui, Nemuno deltoje iš laivo denio galima pamatyti baltuosius garnius, erelius, kormoranų kolonijas. Plaukdami laivu Pamario krašte, tikėtina, kad aplankysite Mingės kaimą, kuris unikalus tuo, kad upė atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Mingės kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija – 19 sodybų išsidėsčiusios pakrantėje, kiemai su darželiais atgręžti į upę, prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Kaime taip pat įrengta puiki jachtų prieplauka su visa infrastruktūra.

Plaukiant Birštono apylinkių upėmis, Verknės ir Nemuno upių santakoje, pamatysite „Ožkų pečių“. Tai geologinis gamtos paveldo objektas, 7 metrų aukščio konglomerato darinys, stūksantis dešiniajame Verknės krante. Uolą žmonės nuo seno vadino „Ožkų pečiumi“, nes čia apylinkių stirnos, vadinamos ožkomis, mėgusios pasišildyti. Šią vietą mėgo ir sielininkai. Ties uola jie kasmet lediniame Verknės vandenyje maudydavo tuos, kurie sielius plukdė.

Sentimentali kelionė laivu „Raketa“

Šiemet jau trečią sezoną iš Kauno uosto į Nidą pradės kursuoti keleivinis laivas „Raketa“. Vizionieriškas ir modernaus dizaino keleivinis laivas Tarybų sąjungoje pradėtas gaminti dar 1957-aisiais. Nepamirštamos futuristinės formos, galingi povandeniniai sparnai ir iki tol neregėtas kelionės greitis: laikmečio lūkesčius lenkianti transporto priemonė asocijavosi su laisve ir itin sparčia moksline pažanga.

Novatoriškos idėjos netruko pasiekti Lietuvos, septinto dešimtmečio pradžioje „Raketų“ laivai atkeliavo į Kauną ir nedelsdami pradėjo keliones Nemuno vingiais. Bemaž šešiasdešimt keleivių vienu metu talpinęs laivas upe plaukdavo keliais skirtingais maršrutais, o kursuojančių „Raketų“ skaičius ilgainiui išaugo net iki dešimties laivų.

Šios įspūdingos, sentimentais virtusios kelionės Lietuvoje tęsėsi iki 1995-ųjų ir stebino net kelias poilsiautojų kartas. Nuo 2019 metų laivo „Raketa“ reisai buvo atnaujinti.

Laivas „Raketa“ greičiausiai nuplaukia iš Kauno į Nidą

„Daugeliui keleivių tai yra sentimentų kupina kelionė. Dauguma žmonių sako, kad dar vaikai būdami ar jaunystėje plaukdavo šiuo keleiviniu laivu, ne vienas laive „Raketoje“ susipažino su antrąją puse ir pasipiršo. Labai įvairių žmonių plaukia, kiekvienais metais susidomėjimas milžiniškas – visgi tai greičiausias būdas iš Kauno pasiekti Nidą, be sustojimo, be kamščių. Plaukiant Nemunu matyti Lietuvos krantus, gamtą, yra su niekuo nesulyginamas vaizdas. Turime lauko denį, kur galima išeiti pasėdėti, pasimėgauti gamtos vaizdais. Išalkus, siūlome maitinimo paslaugą“, – sako VšĮ „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis.

Ir nors didelė „Raketos“ keleivių dalis – senjorai, nemažai keleivių yra ir jaunimo atstovai, kurie apie šį legendinį laivą yra girdėję iš senelių, tėvų pasakojimų. Dalis „Raketos“ keleivių plaukia jau su lagaminais atostogoms į Nidą, o už kelių dienų ar savaitės grįžta atgal.

Atstumas Nemunu nuo Kauno iki Nidos yra apie 200 km. Vidutiniškai šį kelią laivas „Raketa“ įveikia per 3,5 valandos, plaukdama 65–70 km/h greičiu. Vienu metu laive gali plaukti 58 keleiviai.

Maršrutu Kaunas–Nida „Raketa“ kursuoja ketvirtadieniais, penktadieniais (pirmyn ir atgal), šeštadieniais nuplaukę nakvoja ir grįžta sekmadienį. Laivu plaukia labai daug bendruomenių, senjorų klubų. Tokių žmonių prašymu organizuojami ir užsakomieji reisai, kada laivas plaukia pagal konkrečius maršruto reikalavimus.

Įprastai laivas „Raketa“ sezoną pradeda pirmąjį birželio ketvirtadienį, tačiau šiemet bus pasiruošę plaukti ir porą savaičių anksčiau, jeigu oro sąlygos leis.

Kelionė keltais jūra – pažinti Vokietiją ir Švediją

Naujausias ir didžiausias DFDS keltas „Aura Seaways“, kuris metų pradžioje pradėjo plaukioti į Švediją, yra 230 m ilgio ir 32 m pločio. Jo aukštis prilygsta 14–15 aukštų namu

DFDS keltai iš Klaipėdos jūrų uosto keleivius plukdo 2 kryptims – į Vokietiją ir Švediją. Pasirinkę Vokietijos kryptį keleiviai gali aplankyti Kylio uostamiestį, iš kurio lengvai pasiekiamas vienas populiariausių Vokietijos miestų Hamburgas. Tuo tarpu pasirinkę Švedijos kryptį, keleiviai atvyksta į Karlshamno uostą – tai pietų Švedijoje esantis uostamiestis, iš kurio galima keliauti 2 kryptimis: likti Švedijoje arba kirsti Oresund tiltą ir vykti  į Danjią. Nuo Karlshamno iki Kopenhagos yra 190 km.

Anot DFDS kompanijos atstovų, būtų sunku tiksliai pasakyti, kokia dalis keleivių vyksta darbo, kokia – turistiniais tikslais, ir kokia pastarųjų vizitų trukmė užsienyje populiariausia. Tačiau suprantama, vasarą turistiniais tikslais keliaujančių srautai išauga, ypač Vokietijos kryptimi, nors atostogų kelionės į Švediją iki pandemijos taip pat galėjo pasigirti kylančia kreive.

Balandis ir gegužė puikus laikas pasigrožėti atbundančia gamta. Tiek Vokietijoje, tiek Švedijoje yra gausu nacionalinių parkų, infrastruktūros puikiai pritaikytos žygiams, kelionėms dviračiais, kemperiais. Vokietijoje gausu viduramžius menančių pilių, kurios tampa įkvėpimu kino filmams, o miestuose daugybė istorinių elementų ir muziejų. Švedija didžiuojasi savo nepaliesta gamta, kurioje žmonės gali keliauti ir ilsėti nevaržomai. Taip pat čia puoselėjama vikingų ir Europos kilmingųjų kultūra, puikia išlaikyti artefaktai.

Kelionė keltu į Vokietiją trunka 19 valandų, į Švediją – 12 valandų. Keltuose veikia restoranai ir barai, kuriuose kasdien tiekiamas šviežias maistas ir užkandžiai. Taip pat – parduotuvė, kurioje galima įsigyti kosmetikos, gėrimų, suvenyrų. Poilsio zonose galima naudotis keltų bibliotekėlėmis, taip pat įsigyti ir naudotis internetu.

Keltai skiriasi savo dydžiu. Naujausias ir didžiausias keltas „Aura Seaways“, kuris sausio mėnesio pabaigoje pradėjo plaukioti į Švediją, yra 230 m ilgio ir 32 m pločio. Jo aukštis prilygsta 14–15 aukštų namui. „Aura Seaways“ savo patogiose kajutėse gali priimti 600 keleivių, o į krovininius denius sutalpinti 4 su puse kilometrų automobilių eilę. Beje, yra keleivių, kurie nerimauja dėl supimo laive. DFDS atstovai nuramina, kad jų keltai turi taip vadinamus povandeninius pelekus (stabilizatorius), kurie išskleidžiami esant didesniam bangavimui.

Gaila, bet Lietuvoje senjorai nėra aktyvūs keliautojai į svečias šalis, o daugiau senjorų pastebima atvykstančių į Baltijos šalis iš Vokietijos.

Kodėl verta rinktis keliones jūrų keltais:

• tai nevarginanti kelionė – nereikia sėdėti ilgą laiką automobilyje ir žiūrėti į nesikeičiantį greitkelį;
• galima keliauti su bet kokia savo transporto priemone;
• kelionės metu galima patogiai išsimiegoti kajutėse ir pavalgyti šviežio karšto maisto;
• nėra bagažo kiekio ribojimo, todėl nereikia jaudintis, kad papildomą daiktą apmokestins;
• bilieto kaina į vieną pusę – nuo 60 eur asmeniui.

Rūta Ežerinskė