Joana Bartaškienė: „Senatvė prasideda ne nuo ligų, o nuo tingėjimo“

Daugkartinė Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė, aerobikos pradininkė Lietuvoje Joana Bartaškienė (72 m.) atrodo lyg išgėrusi jaunystės eliksyro, tačiau pati sako, jog visa paslaptis yra judėjimas: „Sendina ne ligos, o tingėjimas. Skirdami laiko sau, ne tik atrodysime, bet ir jausimės geriau. Pradėti niekada ne vėlu, svarbu tai daryti pamažu.“

Joana, atrodo, jog metai jūsų nekeičia!

Ne veltui šiais laikais moterys atrodo vos ne 20-čia metų jauniau nei anksčiau atrodė mūsų mamos ar močiutės. Mes turime daugiau galimybių prisižiūrėti, sportuoti. O kas bus toliau (juokiasi)? Kartais manęs klausia, ar nesu prieš plastines operacijas, o aš juokiuosi, kad jei išsilyginčiau raukšles, pasidaryčiau plokščią pilvą – ką tuomet darys tos jaunos ir gražios? Visi jauni vyrai bėgtų pas mus, jei būtume tokios pat gražios, bet turėtume privalumą – patirtį. Todėl ir negalime darytis plastinių operacijų ir būti gražesnės už jaunystę (juokiasi).

Ir visgi – nejaugi neturite jokių sveikatos nusiskundimų?

Birželio mėnesį turėjau darytis kelio operaciją. Laukdama jos, palengva vis tiek judėjau. Iš pradžių skaudėjo, o galiausiai dingo visas skausmas ir operacijos taip ir nebepasidariau. Dariausi tyrimus, tačiau viskas rodo, jog sugijau tiesiog palengva judėdama. Stengiuosi bent keturis kartus per savaitę aktyviau pajudėti, pasportuoti. Krūvis atitinkantis mano amžių, lengvesnis, tačiau bet koks judėjimas yra naudingas mūsų raumenims, sąnariams, laikysenai ir netgi psichikos sveikatai.

Ar manote, jog tokia pat svarbi ir mityba? Galbūt laikotės dietos?

Daugiametė mano darbo patirtis su įvairaus amžiaus moterų grupėmis parodė, kad visos siūlomos dietos, taip pat ir bado, duoda tik laikinus rezultatus. Iš tikrųjų laikantis įvairių siūlomų dietų, svoris krenta, bet ilgainiui jis ir vėl atsistato. Mano nuomone, svarbiausia saikinga mityba ir jos derinimas su sportu.

Kodėl vyresnio amžiaus žmonėms taip svarbu judėti?

Jau virš 20 metų dirbu vien tik su „auksinio amžiaus“ moterimis ir žinau, kaip tai svarbu šiame amžiuje, siekiant išlaikyti sąnarių lankstumą bei aktyvumą, tačiau dabar manau, jog vienodai svarbu ir bendrauti. Ypač tuo įsitikinome pandemijos metu. Visada sakiau, jog judėjimas yra pagrindinis vaistas, o dabar pakeičiau šią formulę ir sakau – „bendravimas + judėjimas“. Senjorams svarbu susirasti bendraminčių, o jau bendraujant susirasti bendrų pomėgių – mankštintis, šokti, vaikščioti, dalyvauti protmūšiuose. Mūsų amžiui reikia iššūkių ir įvairovės, lygiai taip pat kaip ir jauniems. Tačiau kitaip nei jaunimui, mums patiems reikia stengtis ir ieškoti veiklų, netingėti, būti žingeidiems. Tik taip atitolinsime senatvę, nes ji prasideda ne nuo ligų, o nuo tingėjimo.

Koks svarbiausias patarimas sportuojant vyresniame amžiuje?

Anksčiau buvau aukšto meistriškumo sportininkė, todėl galiu palyginti ir dabar jau žinau, kad viską reikia daryti su saiku, tuomet išliksime sveiki ir gyvybingi, nepaisant amžiaus. Kartais galvojama, kad jei vienas tokių metų gali taip, tai kodėl aš negaliu, bet reikia atsižvelgti į savo fizinį lygį.

Joanos rekomendacijos:

• Kasdien mankštintis bent 10–15 minučių;
• Pradėti nuo lengvų pratimų, tik palaipsniui pradėti daryti sudėtingesnius;
• Mankštintis sistemingai – kiekvieną pratimą kartoti kelis kartus, skaičių palaipsniui didinti. Galima kartoti net iki 12-16 kartų;
• Nedarykite to, kas jums sukelia skausmą;
• Geriau taisyklingai atlikti nesudėtingą pratimą, negu netaisyklingai sudėtingą;
• Nepamirškite ritmingai kvėpuoti;
• Mankštintis reikia su patogia apranga;
• Nerekomenduojama mankštintis ką tik pavalgius;
• Po mankštos neužmirškite atsipalaidavimo pratimų;
• Raumenų atpalaidavimui puikiai tinka ir karšta vonia arba kontrastingas dušas;
• Šypsena veide – būtina!