Kaip prižiūrėti namų orą žiemą?

Kasmet daugiabučiuose įjungiamas centralizuotas šildymas padeda kovoti su prasidėjusiais šalčiais. Ir nors patalpose tampa jaukiau, šildymas labai išsausina orą, o dėl to gali kilti sveikatos problemų – išsausėja oda, nosies gleivinė, pavargsta ir ima perštėti akys. Išsausėjusiame ore greičiau plinta įvairūs virusai.

Tačiau problemų gali kilti ir nuo pernelyg didelės drėgmės namuose – ant langų, kartais ir ant sienų bei lubų, kaupiasi vandens lašeliai, atsiranda dėmės, išbrinksta mediena, įsiveisia pelėsiai, dulkių erkutės.

Kokia patalpų drėgmė optimali?

Namuose bei darbo patalpose žmogui rekomenduojama 40–60 proc. drėgmė ir ne mažesnė nei 18 laipsnių temperatūra. Anot specialistų, optimali patalpų drėgmė yra 50 proc. ir jos palaikymas ypač svarbus kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims bei dažnai sergantiems kvėpavimo takų ir alerginėmis ligomis, astma. Ypač svarbu komfortišką drėgmės lygį palaikyti miegamajame, nes tai stipriai pagerina miego ir poilsio kokybę.

Patalpų drėgmę patalpose gali išmatuoti skaitmeniniais drėgmės matuokliais, o jeigu jų neturite ir negalite įsigyti, teks pasikliauti savo pojūčiais ir aplinkos pokyčiais. Jeigu pernelyg didelę drėgmę jau gebame identifikuoti dėl akivaizdžiai matomų ir juntamų pasekmių (pelėsis, nemalonus kvapas ir kt.) patalpose, tai pernelyg sausą orą dažnai ignoruojame.

Per sauso oro požymiai

Norint, kad mūsų kūnas tinkamai funkcionuotų, per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens. Negavus pakankamo kiekio vandens, kūno skysčių balansas gali būti sutrikdytas, o tai gali turėti daug neigiamų pasekmių sveikatai. Nepakankamas drėgmės kiekis patalpų ore taip pat gali sukelti tam tikrų negalavimų, kaip ir nepakankamas vandens išgėrimas.

Sausas oras – palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo. Taigi, išsausėjus orui ligos sparčiau plinta, lengviau jomis užsikrėsti.

Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę. Dėl to gali būti juntamas akių sausumas, perštėjimas, akys parausta, ima ašaroti, gali padidėti jautrumas šviesai.

Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų. Susilpnėja ir skilinėja arba sluoksniuojasi nagai, gali pablogėti egzemos, atopinio dermatito būklė.

Per drėgno oro požymiai

Per didelė drėgmė patalpose dažniausiai atsiranda dėl prasto vėdinimo ir / ar prastos hidroizoliacijos, santechnikos sistemų nesandarumo. Hidroizoliacija būtina visose patalpose, kurioms būdinga padidėjusi santykinė drėgmė – vonios kambariuose, virtuvėse, skalbyklose, tualetuose, saunose ir kitur. Tokių patalpų hidroizoliavimas padeda apsaugoti pastato konstrukcijas nuo neigiamo drėgmės poveikio – sienų peršalimo, pelėsio ar net vandens nutekėjimo į žemiau esantį aukštą, įvykus buitinei nelaimei.

Jei per didelės drėgmės priežastys yra prasta statinių būklė, avarijos, visų pirma, reiktų pašalinti jas. Kitais atvejais, norint sumažinti drėgmės kiekį patalpose, dažniausiai pakanka gero ir reguliaraus patalpų vėdinimo.

Drėgmės patalpose bus mažiau, jei jose nedžiovinsite skalbinių ir sumažinsite kambarinių augalų, ypač turinčių gausią lapiją, kiekį.

Kaip namų patalpoms suteikti drėgmės?

Valyti patalpas dažniau. Dažnesnis nei įprastai dulkių valymas, grindų plovimas, tai didžiulė pagalba kovoje su išsausėjusiu oru. Dažna patalpų valymas gali sumažinti pelėsį, dulkes, naminių gyvūnų pleiskanas. Tai pagerina oro kokybę ir tampa tiesiog lengviau kvėpuoti.

Augalai yra ne tik kambario dekoracijos, bet gali valyti patalpų orą ir pašalinti kenksmingas medžiagas iš jo. Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros. Žinoma, svarbu kad šie augalai būtų pakankamai dažnai laistomi.

Orą galite drėkinti prie radiatorių padėdami dubenį su vandeniu. Galima pasitelkti ir kambarinius augalus, kurie garina vandenį per savo lapus.

Be abejo, galima naudoti ir oro drėkintuvus. Kai kurie iš jų net fiksuoja drėgmę kambaryje ir automatiškai įsijungia bei išsijungia.

Patalpų vėdinimas

Patalpų vėdinimas padės tinkamai pasirūpinti vidiniu mikroklimatu žiemą, tiek esant sausam, tiek drėgnam orui. Užtenka vos kelių minučių, kad oras kambariuose pasikeistų, užtikrindamas poilsio, miego bei sveikatos kokybę ir padidindamas darbingumą.

Anot specialistų, nevėdinamose patalpose susidaro didelis kiekis kenksmingų medžiagų – iškvepiamo anglies dvideginio, gaminamo maisto dalelių, gyvūnų plaukų, vonios kambario, dušo, skalbimo mašinų drėgmės. Todėl rūpintis namų mikroklimatu yra privalu, antraip viduje esantys teršalai neigiamai atsilieps savijautai ir taps užkrečiamųjų ligų plitimo priežastimi.

Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, tinkamas patalpų vėdinimas išlieka labai aktualus, kadangi minėto iškvėpto anglies dvideginio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą. Kambariuose neužtikrinant tinkamos oro cirkuliacijos daugėja ir iškvepiamų vandens garų, o jeigu namuose dar ir verdame, skalbiame ir džioviname drabužius, šių kenksmingų medžiagų kiekis ypač padidėja.

Geriausiai žiemą vėdinti namus – atidarius langus ar duris priešingose namo ar buto pusėse, šiltas drėgnas oras iš karto pradeda veržtis į lauką. Todėl esantis kambariuose išretėja ir į patalpas iškart siurbiamas šaltasis. Dėl tokio aktyvaus judėjimo visas oras namuose gali pasikeisti per kelias minutes. Per tiek laiko neatšąla baldai ir vidiniai patalpų paviršiai. Šiluma greitai sušildo naują orą, todėl žiemą, taupant šilumą namuose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Užtenka atidaryti langus 2–3 kartus per dieną vos 5 minutėms. Jei gaminama, skalbiama ir džiovinama daugiau, vėdinti reikia dažniau – kas porą valandų.

Viktorija Skutulienė