Deividas Norvilas apie sodybą Zarasuose: „Čia blogų emocijų nėra“

Tekstas publikuotas spalio–lapkričio mėnesio „60+“ žurnalo numeryje.

Maždaug prieš dešimtmetį su žmona Renata įsigijęs sodybą Zarasų rajone, dainininkas, televizijos laidų ir renginių vedėjas Deividas Norvilas (Deivis) sako, kad su šeima joje praleidžia didžiąją dalį savo laisvo laiko. „Kai gimė mano pirmasis sūnus, – tuo metu turėjau butą Vilniaus centre, – pagalvojau: „Brač, negi mano vaikas čia ant to asfalto visą gyvenimą ir augs? Nu ne. Taip po truputį pradėjau ieškoti kažkokios sodybėlės“, – pasakoja D. Norvilas.

Sužavėjo vieta

„Man tiesiog čia labai energetiškai patiko. Pajutau, kad čia visiška ramybė“, – sako Deivis, pasakodamas apie tai, kas nulėmė pasirinkimą įsigyti būtent šią sodybą. Renatos ir Deivido Norvilų sodyba yra vienkiemyje, apie 4 km spinduliu nėra jokių žmonių. „Galvoju, kad tai yra puiki vieta vaikams pažinti gamtą, sužinoti, kaip gyveno seneliai, proseneliai. Ir po šiai dienai pas mus čia yra seni pečiai – mes visą vasarą kapojamės malkas, tvarkomės, ruošiamės žiemai“, – mintimis dalijasi dainininkas.

Tiesa, sprendimas pirkti buvo priimtas ne iškart – nepaisant skeptiškai nusiteikusių artimųjų nuomonės, Deivis tik po pusmetį trukusių svarstymų galiausiai nusprendė kliautis intuicija ir sodybą įsigyti. Daugiausiai energijos ir pastangų iš šeimos pareikalavo aplinkos tvarkymo darbai, nes visa teritorija buvo apaugusi brūzgynais. „Daug vargom, pjovėm, kol daugiau mažiau tos žolės pasirodė. O namas yra toks, koks yra – jį tvarkėme minimaliai“, – sako Deivis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.

Veiklų sodyboje netrūksta

Tris vaikus auginanti šeima stengiasi, kad šie kuo daugiau laiko praleistų gamtoje, tačiau D. Norvilas pripažįsta, kad tai pakankamai didelis iššūkis: „Ištempti vaiką į lauką šiais laikais yra žymiai sunkiau negu kažkada būdavo partempti iš jo.“ Kompiuteriai, telefonai, pasak vyro, – dideli konkurentai. „Bandom riboti telefonus ir tada jie jau kažko ieško, kažkur eina… Darau ir perku vaikams viską, kad tik jiems būtų faina čia, ir jie norėtų kažką lauke veikti – ir lanką, ir strėles, ir sūpynes, ir žiedus“, – apie vaikams sugalvotas pramogas pasakoja dainininkas.

Sodyboje Deivis ir pats atranda naujų hobių. Vienas jų – fotoaparatu „medžioti“ žvėris. „Aš tarsi esu medžiotojas, bet labai mažai ką šaunu. Labiau einu su fotoaparatu ir mėgaujuosi. Stebiu stirnas jau trejus, ketverius metus – žinau, kaip jos atrodė pernai, užpernai, ir man tai gražu. Nesu iš tų, kurie šauna į viską, kas juda, nes nemanau, kad tai yra teisinga. Sakau, kad medžioklė įvyko tada, kai tiesiog laisvėje pamatei gyvūną“, ­­­– sako D. Norvilas. Būdami sodyboje šeimos nariai taip pat mėgsta grybauti, spausti savas obuolių sultis, netoliese esančiame tvenkinyje augina žuvis. „Kitais metais gal avelių kažkiek įsigysim, kad ir žolę mums padėtų prižiūrėti, ir vaikams gal bus smagu, jei vilkai nesuris.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.

Gera pailsėti nuo miesto chaoso

O kaip žinomam vyrui, dainų autoriui, gamtoje sekasi kurti? Deivis pripažįsta, kad, priešingai nei daugeliui kūrėjų, kūrybinės mūzos gamtoje jo neaplanko, tačiau buvimas gamtoje leidžia kūrybai viduje paruošti „baltą popieriaus lapą“. „Čia, gal kokie dešimt kilometrų nuo mūsų, gyveno Širvys (poetas Povilas (Paulius) Širvys – aut. p.), tai aš labai džiaugiuosi ir jam pavydžiu, kad jį tai labai įkvėpė. Manęs gamtos grožis visiškai neįkvepia kūrybai, – juokiasi. – Man čia labai gera tiesiog prasivalyti savo galvą ir išvaryti visus miesto velnius lauk.“

Naujas projektas – antroji šeimos sodyba

Neseniai Zarasų rajone Norvilų šeima įsigijo ir antrąją sodybą, kurią bandys prikelti naujam gyvenimui. Šį kartą mintį apie dar vieną sodybą inicijavo Deivio žmona. „Vasarą ten su Renata plukom kaip pasiutę, ir dar tie karščiai buvo baisingi… Net vietiniai sakė: „Šitaip dirbančių miestiečių dar nesam matę“, – juokiasi. Įsirengiant sodybas, namus, vyras pataria fotografuoti ar kitaip fiksuoti visą procesą – tuomet matomas postūmis, didėja motyvacija, tuo pačiu smagu pasidžiaugti tuo, kas jau nuveikta.

Paklaustas, kam teikia prioritetą – patogumui ar tradicijai ir išlaikytai senovinei dvasiai, D. Norvilas atviras: „Aš už tai, kad kiek įmanoma būtų palikta. Mes turime puikią klėtį, kurią sutvarkėme. Bet žinot, kada griūna, pūva ir žmonės įlenda į tokius beprotiškus remontus, kad tu gali du namus pastatyt vien kol sutvarkai tą supuvėlį – tai aš nesu iš tų žmonių. Kita vertus, jei tai būtų mano senelių – neabejotinai tai daryčiau.“

Jau turint sukaupus nemažai patirties, įsirengti antrąją sodybą porai turėtų sektis lengviau. Į talką ateina ir kaimynai. „Čia yra nuostabių žmonių! Su visais draugaujam, ir tą mūsų šunį parveda, jei begėdis, kokią mergaitę užuodęs, nulekia per visus miškus“, – šypteli. Deivis džiaugiasi aplinkinių žmonių draugiškumu bei geranoriškumu ir pasakoja apie vieną nerašytą taisyklę: „Jeigu tau reikės, čia tu visada gausi pagalbą. Tik yra vienas dalykas – tu ją irgi būtinai turi suteikti, jeigu kažkam jos reikia.“

Šiek tiek stabdo abejonės

Kol kas visiškai palikti Vilnių ir pilnai kraustytis gyventi į Zarasų rajoną Deivis neplanuoja – bent jau tol, kol sostinėje mokosi vaikai. Tačiau tokios mintys galvoje kirba. „Turbūt daug ką, tuo pačiu ir mane, stabdo abejonės – kaip vaikams seksis? O gal toje sostinėje geriau? Bet norisi tą jausmą nugalėti. Pavyzdžiui, netoliese yra Dusetų gimnazija – joje sustiprinti menai. Turbūt ir mokytojai niekuo ne prastesni nei mieste, o, kas žino, gal net ir geresni“, ­­– svarsto dainininkas.

Liveta Burkšaitė