Pigmentinės dėmės: kodėl verta pasisaugoti UV spindulių?

Smagu pasilepinti saule ir oda jausti šildančius jos spindulius. Vis dėlto, dermatologai ne veltui kartoja, kaip svarbu tai daryti saikingai ir nepamiršti įvairių atsargumo priemonių norint išvengti nemalonių padarinių. Vieni jų – atsiradę odos pigmentacijos pokyčiai, ant odos matomi patamsėjimai. Apie pigmentinių dėmių atsiradimą, prevenciją bei gydymą pasakoja LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininkė, prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.

Kas yra pigmentinės dėmės ir dėl ko jos atsiranda?

Pigmentinės dėmės yra odos bėrimas, kurio pagrindą sudaro pigmentinių ląstelių pagamintas odos pigmentas – melaninas. Pigmentinių dėmių ir priežasčių joms atsirasti gali būti įvairių. Strazdanos, dar kitaip vadinamos „saulės bučiniais“, yra įgimtos pigmentinės dėmės. Jos atsiranda vaikystėje ir nekelia jokios grėsmės, nors daliai žmonių gali „trukdyti“ kosmetiškai. Vis dėlto, strazdanoti žmonės turi didesnį polinkį sirgti piktybiniu odos vėžiu, todėl jie turi stipriau saugotis saulės visais įmanomais natūraliais būdais, o jeigu neišeina – naudoti apsauginį kremą nuo saulės.

Yra ir įgytos pigmentinės dėmės, kurios atsiranda jau įvairiame amžiuje, bet ne nuo vaikystės, – jas atsirasti paskatina ultravioletiniai saulės spinduliai. Verta paminėti, kad saulės radiacijos poveikis yra nuolatinis, tik kinta jo intensyvumas – žiemą jis yra mažesnis nei vasarą, tačiau net ir debesuotą, lietingą dieną mes patiriame UV apšvitą.

Vadinasi, priemones su SPF filtrais reikėtų naudoti visus metus?

Jeigu pigmentinių dėmių yra daug, apsauga nuo saulės turėtų būti nepertraukiama, tik šių priemonių cheminė sudėtis neturėtų būti labai agresyvi. Jeigu visiškai blokuosime odą priemonėmis nuo saulės, tuomet sutriks vitamino D gamyba, o jis yra labai svarbus kalcio įsisavinimui. Kalcis reikalingas kaulų atsinaujinimui – tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant apsisaugoti nuo osteoporozės, taip pat kalcio reikia ir visoms organizmo ląstelėms, nes jis dalyvauja visų organų ląstelės dauginimosi cikle ir padeda palaikyti ląstelių atsinaujinimą. Todėl reikia rasti balansą tarp UV apsaugos ir vitamino D sintezės.

Pigmentinių dėmių pradeda daugėti, kai atsiranda pirmieji odos senėjimo požymiai. Tai vadiname odos fotosenėjimu. Suplonėjus epidermiui – viršutiniam odos sluoksniui, – tampa matomi melanino pigmento klodai, ir pasimato dėmės. Daugiausiai jų atsiranda ant veido, dekoltė srityje ir ant plaštakų. Rasti balansą tarp vitamino D sintetinimo ir odos fotosenėjimo stabdymo yra sudėtinga, todėl manyčiau, kad teisinga taktika kasdien apsaugoti veido ir rankų odą priemonėmis su nedideliu SPF filtru, o tamsiuoju metų periodu papildomai pradėti naudoti vitamino D papildus.

Ar įmanoma pigmentines dėmes išnaikinti visam laikui? Kokios priemonės galėtų padėti jas sumažinti?

Išnaikinti jas yra labai sunku, beveik neįmanoma. Jeigu norima naikinti, reikėtų kreiptis į grožio klinikas, kuriose yra specialūs lazeriai. Tačiau tai yra invazinis gydymo metodas, kuris sužaloja viršutinį odos sluoksnį, gijimo etapas pasižymi kitomis rizikomis, todėl svarbu pasverti šio gydymo naudą ir riziką. Gali būti naudojami kremai, į kurių sudėtį įeina specialios cheminės medžiagos, tokios kaip retinolis, vitaminas C, AHA rūgštys, padedančios pigmentines dėmes išbalinti. Padėti gali ir odos eksfoliacija cheminiais šveitikliais – tokius būdus taip pat gali pasiūlyti grožio klinikos ir kosmetologai.

Apsauga nuo saulės ir kasdienis odos šveitimas gali veikti kaip prevencija?

Kasdien odos šveisti tikrai nereikia. Epidermis atsinaujina maždaug kas 21 dieną, todėl abrazyvinės priemonės veidui ir kosmetologo procedūros su cheminiais šveitikliais rekomenduojamos kartą per mėnesį. O dieninį kremą nuo saulės su nedideliu SPF filtru (iki 10) patartina naudoti kasdien saulėtu metų periodu – pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį.

Ar įmanoma, kad pigmentinės dėmės išnyktų savaime? Ar balinant pigmentines dėmes su kosmetinėmis priemonėmis jos gali vėl atsinaujinti, išryškėti?

Strazdanos – taip, žiemą visada išnyks, tačiau kitos pigmentinės dėmės – ne. Kosmetinės priemonės gali truputį sumažinti pigmento ryškumą, bet pilnai išnaikinti pigmentinių dėmių nepadės. Galbūt yra ir individualių atvejų – iš pacientų turime labai mažai grįžtamojo ryšio. Vis dėlto klinikiniai tyrimai rodo gana didelį pasitenkinimą pacientų, kurie naudoja specialias kosmetines priemones. Jeigu pacientai pasitenkinę, vadinasi, jos veikia.

Vis dėlto, tai yra gana ilgas procesas, ir efektyvių rezultatų tenka palaukti?

Taip, ir gydomosios kosmetikos naudojimas nuo pigmentinių dėmių, ir prevencija yra ilgas bei nuolatinis procesas.

Tačiau pigmentinės dėmės yra daugiau estetinė problema? Sveikatai jos nekenkia?

Dažniausiai jos yra estetinė problema, bet yra dar viena pigmentinių dėmių rūšis – vadinamoji piktybinė pigmentinė dėmė. Ji išsiskiria tuo, kad pradeda labai agresyviai augti, didėti savo skersmeniu. Dažniausiai susiformuoja ant rankų arba apatinėse galūnėse ir būna dviejų, trijų centimetrų skersmens. Didėjimo periodas gali užtrukti iki dešimtmečio. Iš tokios piktybinės pigmentinės dėmės arba šlako retais atvejais gali išsivystyti melanoma, todėl mes pacientus esame linkę informuoti, kad kai pigmentinė dėmė padidės dvigubai, trigubai, atsiras spalvos pokytis, atsiras juodi, tamsiai rudi intarpai, išopės jos paviršius – rekomenduojame jau suskubti ir konsultuotis su dermatologu.

Kas lemia, kad vieni žmonės pigmentinių dėmių turi daugiau, kiti – mažiau? Ar tiesa, kad moterys yra labiau linkusios jų turėti?

Taip, natūralu, kad moterys jų turi daugiau. Apklausos rodo, kad moterys dažniau daugiau laiko praleidžia saulėje, nori stipriau įdegti, be to, nėštumo sukelti hormoniniai pokyčiai gali paskatinti pigmentinių dėmių atsiradimą – vadinamąją veido melazmą. Didesne rizika pasižymi šviesiaodžiai – kadangi odos tipas yra paveldimas, yra šeiminiai polinkiai į strazdanotumą. Nesavalaikė praleista odos priežiūra ir nesisaugojimas nuo UV spindulių yra pagrindinis veiksnys.

***

Pigmentinės dėmės gali būti įgimtos ir įgytos. Dažniausiai jos atsiranda ant veido, rankų odos, dekoltė srityje. Didžiausia rizika pasižymi strazdanoti, šviesią odą turintys žmonės.

Pigmentacijos pokyčius neretai išprovokuoja hormoninis disbalansas, dėl to pigmentinių dėmių gali atsirasti nėštumo metu.

Nepiktnaudžiaukite saulės spinduliais, venkite lankytis soliariumuose. Tenkant būti lauke aukščiausio Saulės aktyvumo metu (nuo 10 iki 16 val.), nepamirškite naudoti apsauginį kremą su aukštesniu SPF filtru, dėvėti plačiabrylį galvos apdangalą, odą pridengti šviesiais drabužiais. Jei įmanoma, rinkitės būti pavėsyje.

Lengvesnė kasdienė apsauga nuo saulės reikalinga net ir apniukusią dieną. Kasdienai vertėtų rinktis dieninį veido kremą su nedideliu SPF filtru.

Pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų įvairių vitaminų ir mikroelementų. Valgykite raugintus kopūstus, paprikas, brokolius – taip aprūpinsite savo organizmą vitaminu C, kuris yra ypač reikalingas mūsų odai, siekiant ją apsaugoti nuo žalingų saulės spindulių poveikio.

Efektyvių rezultatų naikinant pigmentines dėmes gali padėti pasiekti kosmetinės priemonės su vitaminu C, retinoliu, AHA rūgštimis. Taip pat, jų išvengti gali padėti reguliarios odos šveitimo procedūros pas kosmetologą.

Nors pigmentinės dėmės dažniausiai yra kosmetinė problema, jas įvertinti turėtų gydytojas. Atsiradus bet kokiems pokyčiams – pakitus spalvai, dydžiui, paviršiui – vertėtų nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu.

Oda turi atmintį, todėl jos priežiūra turi būti nuolatinė: svarbu ją valyti, tinkamai drėkinti, maitinti, nepersistengti mėgaujantis saulės voniomis.

Liveta Burkšaitė