Tvarumo filosofija: ne tik mada, bet ir nauda

Greitas gyvenimo tempas šiandien mus verčia ne tik skubėti veikti, bet ir skubėti pirkti. Neretai užsukę į parduotuvę šluojame lentynas gerai neapsvarstę, ar mums tų produktų, daiktų ar drabužių tikrai reikia. Tai priveda prie besaikio vartojimo, kuris jau yra tapęs pasaulinio masto problema. Pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ dalijasi, kaip laikantis tvarumo principų galima ne tik prisidėti prie gamtos tausojimo, bet ir prie šeimos vertybių puoselėjimo.

Pradėkime nuo savęs

Žodį „tvarumas“ šiandien girdime kone kasdien. Tai akcentuojama viešojoje erdvėje, reklamose, ant produktų pakuočių ir pan. Deja, neretai susidaro klaidingas įspūdis, jog tai kažkas globalaus ir nepasiekiamo. Todėl pirmiausia išsiaiškinkime, ką reiškia ši paslaptinga sąvoka. Tvarumas – gyvenimo principas, paremtas idėja gyventi ekologiškai teisingai, socialiai ir ekonomiškai atsakingai, siekiant išsaugoti gamtos išteklius. Iš esmės, tvarumas itin glaudžiai susijęs su sąmoningumu arba kitaip, sąmoningu vartojimu – kai yra vengiama bereikalingų pirkinių, taupiai naudojamas vanduo, elektra, pakartotinai naudojami turimi ištekliai, rūšiuojama. Taigi, gyventi tvariau galime kiekvienas – tereikia žengti tą mažą žingsnelį savo ir kitų gerovės link.

Niekam nėra malonu išėjus pasivaikščioti pamiške bristi per šiukšlių krūvas… ką jau kalbėti apie žiemą daugiabučių kiemuose po kojomis besimėtančias fejerverkų pakuotes ar prie kelio liūdnai stūksančias Kalėdų eglutes. Rūšiavimas – pirmasis, tačiau labai svarbus žingsnis pokyčių link. Anot „Žaliojo taško“ atstovų, rūšiuodami ne tik švariname aplinką, bet ir suteikiame galimybę šiukšlėms virsti energija bei finansus taupančiais vertingais ištekliais. Pavyzdžiui, stiklas – itin plačiai pritaikoma ir aplinkai draugiška žaliava. Jį galima perdirbti neribotą kiekį kartų nepakenkiant jo kokybei. Perdirbus vieną stiklo butelį sutaupoma tiek energijos, kad galėtume apšviesti kambarį 4 valandas.

Dar vienas žingsnis, kuris gali būti naudingas ne tik aplinkai, bet ir mūsų vertybinei sistemai – vartotojiškų įpročių koregavimas. Pradėkime nuo švenčių. Spalvingos dekoracijos bei dovanų kalnai suteikia momentinį džiaugsmą, tačiau ilgalaikes, ganėtinai liūdnas pasekmes mūsų planetai. O juk galima suderinti naudą bei malonumą – kas gali būti geresnė dovana nei kokybiškas laikas su šeima? Todėl užuot šlavus prekybos centrus ir pirkus krūvas maisto, dekoracijų bei dovanų, siūlome skirti laiko savo artimiesiems – vaikams, anūkams, draugams. Suburkite visą šeimą į kūrybines dirbtuves, kuriose pasigaminsite puikių dekoracijų iš namuose turimų žaliavų – senų popierių, pakuočių, siūlų ar pan. O pirktinius pyragaičius puikiai pakeis iš turimų ingredientų iškepti naminiai sausainiai. Anūkai juos tikrai įvertins.

Iš kur semtis idėjų?

Kūrybinę gyslelę turi ne kiekvienas, todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga imti ir patiems sukurti naują daiktą. Tačiau „Žaliasis taškas“ tam turi paruošęs visą leidinį, kuriame galima rasti pavyzdžių, kaip namuose randamas antrines žaliavas panaudoti naujiems daiktams ar šventinėms dekoracijoms sukurti. Darbeliai suskirstyti pagal metų laikus ir šventes, todėl tiek žiemą, tiek vasarą rasite, ką su šeima nuveikti smagaus ir naudingo.

Kartu leidžiant laiką bei mokantis naujų dalykų sustiprinsite tarpusavio ryšį, aptarsite svarbius gyvenimo įvykius, o gal kaip tik, prisiminsite prabėgusias akimirkas. Be to, darbelių gamyba iš antrinių žaliavų – puikus edukacijos šaltinis. Kartu su vaikais ar anūkais kurdami naujus žaislus, drabužius ar kitus daiktus, galėsite parodyti jiems puikų pavyzdį, kaip ir kodėl svarbu nešvaistyti, rūšiuoti ir kitaip puoselėti mūsų planetą. Pradėję nuo savęs, geru pavyzdžiu užkrėsime ir kitus – tiek didelius, tiek mažus, todėl tikėtina, jog ilgainiui šie įpročiai gali tapti pamatiniais.

Stalo žaidimas iš pieno pakuotės? Misija įmanoma!

„Žaliojo taško“ atstovės Jurgita ir Jolita ragina senjorus nešvaistyti ir dalijasi, kaip iš namuose turimų priemonių galima pasigaminti visiems gerai žinomą stalo žaidimą „Kryžiukai ir nuliukai“, kuris taps geriausiu šaltų rudens vakarų palydovu. Tam reikės:

• tuščios pieno pakuotės;
• 5 vienos spalvos kamštelių (nuo pieno ar kitų gėrimų);
• 5 kitos spalvos kamštelių (nuo pieno ar kitų gėrimų);
• seno žurnalo;
• klijų, žirklių, liniuotės, markerio.

Iš pieno pakuotės išsikirpkite nedidelę, kvadrato formos žaidimo lentą. Ją apklijuokite popieriumi iš žurnalo (geriausia, jog popierius būtų vienspalvis). Ant žaidimo lentos nusibraižykite langelius, o ant kamštelių nupieškite X ir 0. Sudėkite kamštelius ant lentos ir mėgaukitės žaidimu! Šį žaidimą su anūkais galėsite ne tik žaisti, bet ir kartu pasigaminti. Paprasta, smagu ir draugiška gamtai.

Kaip teisingai rūšiuoti?

Jeigu vis dėlto žinote, kad pakuotės, buteliuko ar kito daikto tikrai nepanaudosite, jį galite išmesti, tačiau būtinai į jam skirtą konteinerį. Stiklui skirtas žaliasis, popieriui ir kartonui mėlynasis, o plastikui, metalui bei kombinuotoms pakuotėms – geltonasis konteineris.