Sausio mėnesio knygų naujienos

Pristatome jau 2022-ųjų metų knygų naujienas! Išsirinkite savo mėgstamiausią naują kūrinį ir su knyga laiką leiskite maloniai.

L. Gluck „Viltinga ir skaisti naktis“

Louise Glück (g. 1943) – viena žinomiausių Amerikos poečių, 14 poezijos rinkinių ir poros esė rinkinių apie poeziją autorė. Poetė yra laimėjusi daugybę svarbių literatūrinių apdovanojimų, įskaitant Nacionalinį humanitarinių mokslų medalį, Nacionalinę knygos premiją, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimą ir daugelį kitų. 2003–2004 m. Louise Glück buvo paskelbta JAV poete laureate. 2020 m. Nobelio premija poetei skirta „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, kurio asketiškas grožis paverčia individo egzistenciją universalia”.

2014 m. išleistas ir JAV Nacionalinį knygos apdovanojimą už poeziją gavęs eilėraščių rinkinys „Viltinga ir skaisti naktis” – atsisveikinimo, išvykimo ir susitaikymo su mirtimi knyga.

Į šią kerinčią knygą įžengi pro sapno vartus ir atsiduri toje pačioje, bet kitaip sutvarkytoje vietoje. Tai pasakojimas apie nuotykį, susitikimą su nežinomybe, drąsi riterio kelionė į mirties karaliją, pasakojimas apie pasaulį, kurį visada pažinojai, pasaulį, primenantį pirmuosius skaitinius, kur „trečiame puslapyje atsirado šuo, penktame – kamuolys” ir kiekvienas pažįstamas dalykas ėmė ribėti it sapno apybrėža, „šuo pakilo dangun vytis kamuolio”.

„Viltinga ir skaisti naktis” pasakoja vientisą, bet iš dalies permainingą istoriją. Ši didingo užmojo knyga yra paslaptinga, pranašiška, širdį verianti ir kupina stebuklų.

P. Lemaitre „Mūsų skausmo veidrodis“

1951 m. Paryžiuje gimęs Pierreʼas Lemaitreʼas (Pjeras Lemetras) kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių, 2006-aisiais. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné” („Kruopštus darbelis”) sulaukė palankių atsiliepimų. O didžioji jo šlovės valanda išmušė 2013 m., kai už romaną „Iki pasimatymo ten aukštai” P. Lemaitreʼas buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija. „Mūsų skausmų veidrodis” yra romanų „Iki pasimatymo ten aukštai” ir „Gaisro spalvos” tęsinys. Visą trilogiją galima skaityti ir kaip atskirus romanus.

1940-ųjų Paryžius. Trisdešimtmetė Luiza dirba pradinių klasių mokytoja, o savaitgaliais papildomai uždarbiauja restorane, kur aptarinėjami naujausi įvykiai: Vokietijai įsiveržus į Lenkiją, darosi vis aiškiau, kad naujo karo išvengti nepavyks.

Hitlerio pajėgoms įsiveržus į Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą, Prancūzijos sostinės gatvėse įsiviešpatauja chaosas. Su visais miestą palikti skubančiais paryžiečiais savu tikslu į kelią patraukia ir Luiza. Per šią kelionę mergina permąstys savo ir visos šalies gyvenimą, pažins niekšus, melagius, bailius ir didvyrius, supras, kad žmogus gali būti absoliučiai visoks, o jo moralinės vertybės neretai priklauso nuo aplinkybių.

Šeimų ir giminių paslaptys, įsimenantys veikėjai, kvapą gniaužiančios istorijos, nuotykiai, nelaimės, farsas, tragedija ir aistringa meilė – viskas kaitaliojasi ir susipina tarsi svaiginančiame kaleidoskope, kurį valdo meistriška didžiulio talento autoriaus ranka.

T. I. Lowe „Po magnolijomis“

Autentiškas ir už širdies griebiantis romanas visiems „Ten, kur gieda vėžiai“ skaitytojams.

Nepaprasta istorija apie paprastą JAV pietuose gyvenančią šeimą. Apie praradimus ir sielos tvirtybę, apie iššūkius ir tikrąsias vertybes, apie rasinę nelygybę, diskriminaciją, Holokaustą, psichikos ligas ir dar daug ką. Gyvenimiškas romanas, kuriame neišvengiamai viena ar kita forma atpažinsite ir save.

1980 m. nedideliame Pietų Karolinos valstijos miestelyje Magnolijoje gyvena paprasta tabaką auginančių ūkininkų Fosterių šeima. Vyriausiai iš šeimos vaikų – Ostinai – tėra trylika metų, kai gimdydama dvynukus netikėtai miršta jos motina. Paauglė priversta tapti šeimos gelbėtoja: ji turi pasirūpinti ir šešiais jaunesniais broliais bei seserimi, ir nelaimės palaužtu tėvu Deividu.

Dar iki nelaimės Deividas Fosteris buvo subūręs Magnolijos Pirmąją prasčiokų bendruomenę – keistą likimo nuskriaustų, pažemintų ar tiesiog sunkumų turinčių keistuolių ir nepritapėlių grupelę. Būtent šie žmonės ir tampa pirmaisiais žmonėmis, ištiesusiais pagalbos ranką tiek Deividui, tiek Ostinai, tiek visai Fosterių šeimai.

R. Sabas „Drakono uodega“

Iš Čikagos meno muziejaus pavagiamas Marko Šagalo paveikslas „Baltasis nukryžiavimas“. Iš pirmo žvilgsnio, tai dar viena vertingo dailės kūrinio vagystė. Vis dėlto nusikaltimo motyvai gali būti kur kas paslaptingesni. Yra manančiųjų, kad dailininkas paveiksle užšifravo informaciją, galinčią pakeisti pasaulį ir nulemti žmonijos likimą.

Nusikaltimo siūlas Galią ir Polą iš Jungtinių Valstijų sugrąžina į Europą – į senovinį kelią, pažymėtą paslaptingo drakono simboliu. Juo prieš porą šimtmečių jau ėjo Napoleonas, o dabar juo leidžiasi įsimylėjėliai. Jie įsipainioja į įtampos ir pavojų kupinas lenktynes su paslaptingomis jėgomis, pasiryžusiomis sugriauti nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Naujame Ryčio Sabo istoriniame trileryje susipina tikri faktai, netikėtos hipotezės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paslaptys ir žymiojo Vilniaus Gaono, kitų litvakų palikimas. Tai „Gaono kodas“ tęsinys, tačiau „Drakono uodegą“ galima skaityti ir kaip atskirą knygą.

1972 metais Vilniuje gimęs Rytis Sabas karjerą pradėjo kaip žurnalistas, vėliau tapo komunikacijos profesionalu. Dirbo Irake, Afganistane, Kosove ir Bosnijoje, yra Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narys. Prestižinės žurnalistinės Vytauto Gedgaudo premijos laureatas. Iš aistros istorijai 2019 metais gimė pirmasis jo romanas „Gaono kodas“.

G. Viliūnė „Imperatoriaus meilužė“

Jiedu susitiko 1812-ųjų pavasarį, Rusijos karo su Prancūzija išvakarėse. Ji – devyniolikmetė Sofija Tyzenhauzaitė, geidžiamiausia Vilniaus nuotaka, graži turtingo Lietuvos aristokrato, Rokiškio grafo Ignacijaus Tyzenhauzo dukra. Jis – Rusijos imperatorius Aleksandras I, trisdešimt penkerių žaviausias Europos monarchas, gražus ir elegantiškas, liūdna šypsena pavergiantis moterų širdis.

Netikėtai įsižiebusi Sofijos Tyzenhauzaitės meilė Aleksandrui I atlaikė karo ir laiko išbandymus. Numojusi ranka į apkalbas ir dvaro intrigas, Sofija pakluso širdies, o ne proto balsui, pasirinko meilę vyrui, kuris niekada nebus jos.

Romanas „Imperatoriaus meilužė“ leidžia iš arti pažvelgti į XIX a. didikų, aristokratų, valdovų gyvenimą, supažindina su Vilniaus, Varšuvos, Paryžiaus dvarų kultūra ir tų laikų kasdienybe. Tačiau svarbiausia čia – laikui ir atstumui nepavaldi meilės ir aistros istorija.

GINA VILIŪNĖ (g. 1974 m.) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, veda ekskursijas, rašo straipsnius, yra knygos „Vilniaus šventovės” (bendraautoris Raimondas Urbakavičius, 2012), istorinių romanų „Karūna be karaliaus” (2012), „Vilniaus madona” (2014), „Magdalė, smuklės merga” (2016) autorė.

E. Daciūtė „Geriausia gimtadienio dovana“

8 m. vaikams

Ko norėtum gimtadieniui?

Ne taip lengva pasirinkti! Liuka suka galvą ir kamuojasi – nė vienas iš gausybės pasiūlymų ir patarimų nėra tas tikrasis… O gal vis dėlto galima rasti, kas pradžiugintų ir nustebintų? Ir ne tik ją.
Smagių užuominų ieškok šmaikščiose dailininkės Viktorijos Ežiukas iliustracijose!

„Geriausia gimtadienio dovana”:

• Skirta besimokantiems skaityti, bet tiks ir jaunesniems.
  • Skatina daryti gerus darbus.
  • Padeda geriau suprasti save ir savo norų vertę.
  • Lavina vaizduotę ir kūrybiškumą.
  • Šmaikščios iliustracijos įtraukia į knygos turinį.

Evelina Daciūtė – žinomas vardas lietuvių vaikų literatūroje, ji yra išleidusi per dešimt knygų vaikams ir suaugusiesiems. Žinomiausia – paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė”, taip pat skaitytojų pamėgtas poezijos vaikams rinkinys „Paslapčiausia paslaptis”, dvi „Skaitau pats” serijos knygelės.
Iliustruotoja ir komiksų kūrėja Viktorija Ežiukas iliustravo jau antrą Evelinos Daciūtės knygą, pirmoji – „Kas pažįsta Šmikį Bilbą”.

S. Nėris „Senelės pasaka“

Spalvingoje knygelėje – gerai žinoma Salomėjos Nėries sueiliuota žiemos pasaka. Vaikams tikrai patiks spausti mygtukus ir klausytis aktorės įgarsinto eilėraščio, o gal netgi mokytis jį mintinai.

Salomėjos Nėries „Senelės pasaka”:

• lavina ritmo ir rimo pojūtį;
  • plečia žodyną, lavina tartį;
  • padeda mokytis eilėraščio mintinai;
  • žaismingos iliustracijos skatina kūrybingumą;
  • kartoninė knyga suapvalintais kampais yra saugi mažyliams.

Salomėja Nėris –  viena garsiausių XX a. lietuvių poečių, padariusi didžiulę įtaką vėlesnėms poetų kartoms ir sukūrusi nuostabių eilėraščių vaikams, kurių mokosi jau kelios kartos.

Šiltų, žaismingų piešinių autorė – dailininkė Vilija Kvieskaitė. Ji iliustravo įgarsintų eilėraščių knygą „Kiškių troleibusai” ir kiek vyresniems skaitytojams skirtą Selemono Paltanavičiaus knygą „Sniego žmogelių žiema“.

J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias. Barbora Radvilaitė“

Tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ atkuriamas 1969 metų jaunimo gyvenimas Lietuvą slegiančioje represinės santvarkos sistemoje. Džiazas trims grojantiems jaunuoliams ir jų solistei yra išgyvenimo ir maišto prieš suaugusiuosius būdas.

Trijų dalių poetinė drama „Barbora Radvilaitė“ nušviečia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimą ir išryškina Renesanso epochos istorinių asmenybių portretus. Pagal šią pjesę pastatytas 1972 m. Kauno dramos teatro režisieriaus Jono Jurašo spektaklis buvo pripažintas Lietuvos šimtmečio spektakliu.

Privaloma literatūra 9 ir 10 klasėse.

„Barborą Radvilaitę“ seniai svajojau parašyti; žavėjo mane Barbora, kuri buvo verta aukščiausios garbės ir didžiausio įžeidimo; būdama nepaprastai graži ir žavinga, maištavo prieš pasaulį ir skleidė pasauliui savo vidinį spinduliavimą; tokiems neatleidžiama.“ Juozas Grušas

„Jo pjesės, vaizduojančios tiek istorinį laikotarpį, tiek jo laikus, labai įvairios, daugiabriaunės ir intelektualios, kalbančios apie svarbiausias vertybes ir amžinąsias tiesas.“ Eglė Baliutavičiūtė