Mini batutai: šuoliai į geresnę savijautą  

Vaikystėje šokinėti ant batutų – tiesiog smagu, o užaugus paaiškėja, kad toks šokinėjimas, kartu derinamas su įvairiausiais pratimais, gali būti ne tik smagi pramoga, bet ir teigiamos įtakos sveikatai turinti fizinė veikla. Pasak sporto trenerės, pirmosios batutų studijos Lietuvoje „Live in Bounce“ įkūrėjos Donatos Raižytės (@donata.rai), treniruotės ant batutų pasižymi visapusišku poveikiu kūnui: padeda gerinti pusiausvyrą, aktyvinti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinti raumenų tonusą, ištvermę, stiprinti imunitetą.

Pirmoji pažintis su batutais – universitete

Nuo šeštos klasės trenere svajojusi tapti mergina pasakoja, kad mintis apie trenerės profesiją jos niekada vėliau nepaleido. „Lankydama dziudo treniruotes buvau sugalvojusi, kad noriu pradėti kažką naujo, ko Lietuvoje galbūt nėra“, – sako D. Raižytė. Apie treniruotes ant batutų ji netikėtai sužinojo jau studijuodama Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ruošdamasi paskaitai. „Ruošiau skaidres apie funkcines treniruotes ratu ir norėjosi apie jas rasti įdomų vaizdo įrašą, kad pristatymas būtų geresnis. Taip ir atradau batutus. Iš karto kilo mintis: „O! Kaip faina ir negirdėta!“, – pasakoja mergina.

Indrės Gronskienės nuotr.

Praėjus pristatymui, ji pradėjo batutais domėtis daugiau. „Pasižiūrėjau tuos batutus, pamačiau kainą ir pagalvojau: „Nu gerai, Donatėle, dar tu kažką gero nuveik, užsidirbk pinigų, tada galėsi investuoti ir pradėti daryti“, – šypteli. Vis dėlto, savo mintimis ji pasidalino su kurso drauge – šiai idėja taip pat patiko, todėl merginos susiradusios internete tuo metu Lietuvoje batutus platinusių asmenų kontaktus, netrukus su viena moterimi susitarė dėl susitikimo. „Nuvažiavom, pabendravom, ir iš susitikimo jau išvažiavau su batutu. Tiek degiau noru, kad ji man sako: „Kol nusipirksi, užsisakysi sau batutą, tai aš tau paskolinu – turiu vieną atliekamą.“ Turbūt jau matė, kad degė akys“, – pačią veiklos pradžią prisimena D. Raižytė. Lapkričio mėnesį ji nusipirko savo pirmąjį batutą, o ateinančią vasarą kartu su kurso drauge išvyko į treniruočių mokymus Šveicarijoje, iš kurių grįžusios įkūrė pirmąją Lietuvoje batutų studiją.

Priverčia dirbti visus kūno raumenis

Specialistė teigia, kad treniruotės ant batutų pasaulyje yra labai populiarios, ypač – Amerikoje, Vokietijoje, Belgijoje. Šveicarijoje, pasak jos, itin populiaru batutą turėti namie. Paklausta, ar sunku buvo atidarius studiją į ją pritraukti lankytojus, mergina atsako, kad žmonėms reikia suteikti daugiau informacijos, nes neretai su treniruotėmis ant batutų nesusidūrę žmonės į tokį užsiėmimą žiūri kaip į vaikišką dalyką. „Tai nėra vien tik vaikiškas pasišokinėjimas, nes per treniruotes atliekame įvairiausius pratimus ir visapusiškai stiprinam kūną, – sako D. Raižytė. Ji atkreipia dėmesį, kad šios treniruotės ypač naudingos moterims, kurių dubens dugno raumenys susilpnėję, ir kurias dėl to vargina problemos su šlapimo nelaikymu, nes leidžia pasiekti efektyvių rezultatų. „Moterys, turinčios dubens dugno raumenų problemų, pamato batutą ir iš karto ant jo deda kryžių. Ant batuto galbūt labai greitai pasireiškia, kad ši problema yra, bet tuo pačiu, ant batuto ji turbūt geriausiai išsisprendžia“, – teigia trenerė.

Indrės Gronskienės nuotr.

Treniruotės – kiekvienam pagal poreikį

Treniruočių ant batutų būna įvairių tipų. Vienos – ramesnės, panašesnės į Pilateso, – jose daugiau spyruokliuojama nei šokinėjama, dėmesys labiau koncentruojamas į giliuosius kūno raumenis, koordinaciją. Kitos pasižymi didesniu intensyvumu, jose ritmiškai šokinėjama pagal muziką. Ištvermė gerinama ir jėgos treniruotėse. Vis dėlto, Donata pabrėžia, kad net ir jos vedamose didesnio intensyvumo treniruotėse, šuoliai atliekami neaukštai. „Socialiniuose tinkluose pasklidusios tokios treniruotės su batutais, kuriose šokinėjimas yra beprotiškas. Realiai, treniruotėse tokio šokinėjimo nėra, nes jis jokios naudos neturi“, – aiškina specialistė.

Kaip, ir ar greitai žmogus pripras prie batuto – labai individualu. Pasak trenerės, vieni atėję į pirmą treniruotę jaučia baimę, kitiems sudėtingiau šokinėjant kartu atlikti ir pratimus, dar kitiems, priešingai, viskas pavyksta iškart. „Visiems sakau, kad pirma treniruotė yra skirta ne su manimi susipažinti, ne su treniruotės tipu, bet susidraugauti su batutu, – sako D. Raižytė. – Ateidami į pirmą treniruotę, mes neįsivaizduojame, kas mūsų laukia, nežinome, kaip reaguos kūnas – kiekvienas žmogus pripratimą prie batuto jaučia skirtingai. Įprastai prireikia poros kartų, kad tu tikrai pradėtum jaustis užtikrintai.“

Turėjo ir senjorų grupę

Donata negaili pagyrų maždaug prieš metus suburtai senjorų grupei, kurių motyvacija sportui, aktyviam gyvenimo būdui buvo netgi didesnė nei daugumos jaunesnių lankytojų. „Turėjau labai fainas moteris. Jos sportuodavo pas mane, dar kitur lankydavo rytines mankštas ir būtinai su šiaurietiškomis lazdomis kiekvieną dieną eidavo septynis kilometrus“, – senjorių motyvacija džiaugiasi trenerė.

Indrės Gronskienės nuotr.

Amžiaus limito, nuo kurio jau būtų nerekomenduojama užsiimti šiuo sportu, pasak specialistės, nėra. Donata pasidalino istorija, kurią jai papasakojo vienas belgų treneris: „Kai treneris pardavė senjorui batutą, paskambino to senjoro sūnus ir pradėjo piktintis „Ar jūs pablūdote, ką jūs čia įkišote jam? Nebenueina iki parduotuvės savarankiškai, o tai ką, ant batuto pradės šokinėti?!“ Vis dėlto treneris įtikino jį, kad viskas bus tvarkoj. Praėjus ilgesniam laikui, paskambino tas pats sūnus ir sako: „Žinokit, aš irgi noriu to batuto“.

Panašių istorijų yra  pasitaikę ir Donatos grupėse, kai iš pradžių skeptiškai dėl treniruočių nusiteikę senjorų artimieji, pamažu pradėdavo juos palaikyti. „Žinoma, senjorams pritaikomos paprastesnės, lengvesnės treniruotės, jose daugiau spyruokliavimo, siekiama, kad jų limfotaka daugiau dirbtų, kad tiesiog pagerėtų jų savijauta, ir jie sustiprėtų iš vidaus“, – sako D. Raižytė.

Šuolio kokybė priklauso nuo technikos ir batuto

Donata patikina, kad sportuoti ant batutų tikrai galima ir namie, tik vertėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. „Dažnai rekomenduoju ar į vieną asmeninę treniruotę ateiti, ar į grupines truputį pavaikščioti, kad sužinotume, pamatytume pačią techniką, nes ji yra šiek tiek specifinė. Pavyzdžiui, pėda visada turi būti pilna, nes jeigu mes vis pasistiebsim iš to norėjimo stabiliau stovėti, mūsų pėdų pozicija bus netaisyklinga. Papildoma informacija, kaip taisyklingai šokinėti, kaip taisyklingai atlikti pratimus, yra reikalinga“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Indrės Gronskienės nuotr.

Trenerė taip pat pataria nepirkti pirmo pasitaikiusio batuto, daugiau pasidomėti, kuo jie skiriasi, ir, pagal galimybes, verčiau rinktis ne spyruoklinį batutą, o su gumomis. „Spyruoklė gali įsitempti apie 40 proc. savo ilgio. Kai ji susitraukia, tuo momentu įvyksta atotranka, kurią pajuntame mūsų sąnariai, nugara“, – sako D. Raižytė. Pasak specialistės, batutai su gumomis yra elastingesni, o iš pastarųjų – savo gumų elastingumu išsiskiria bellicon batutai: „Šių batutų guma gali išsitempti iki 170 proc. savo ilgio, todėl mūsų kūnas tolygiai pakyla ir tolygiai leidžiasi, dėl to nėra atotrankos ir pažaidos. Vokietijos sveikos nugaros asociacija yra patvirtinusi, kad jie nekenkia mūsų nugarai, todėl ant jų gali sportuoti ir žmonės, turintys nugaros problemų.“

Ir vis dėlto, kuris – didysis ar mini – batutas yra pranašesnis? „Pati batuto nauda išlieka ta pati, tačiau dažniausiai dideli batutai nėra labai kokybiški, be to, yra didesnė susitraumavimo rizika. Kai ant didelio batuto vienu metu šokinėja daug žmonių, žmogus nevaldo savo judesio. Ant mini batuto tu vadovauji savo erdvei, o ne kažkas kitas“, – sako D. Raižytė.

Liveta Burkšaitė