,

4 virtuvėje randamos gėrybės, kurių naudą privaloma žinoti 

Puoselėdami savo sveikatą stengiamės gyventi aktyviai, subalansuoti mitybą, nepamirštame ir apie maisto papildus ar odos priežiūros priemones. Tačiau daugelis iš mūsų net nesusimąsto, kad sveikatai naudingų produktų galima rasti kone kiekvieno virtuvėje. Dalijamės, kuo gali būti naudingi jums gerai pažįstami, o galbūt priešingai – nepelnytai pamiršti virtuvės turtai.

Azijos auksas – cinamonas

Cinamoną pažįstame kiekvienas. Gardiname juo arbatą, kavą, kepinius ar įvairių šalių patiekalus. Tačiau, ar žinote, iš kur šis prieskonis kilęs, kaip jis pagaminamas ir kokia jo nauda organizmui?

Egzistuoja dvi pagrindinės cinamono rūšys – Ceilono cinamonas yra laikomas naudingesniu bei vertingesniu nei Kasijos cinamonas. Būtent pastarąjį dažniausiai randame prekybos centruose. Prieskonio gamyba daugiausiai paplitusi Kinijoje ir Indonezijoje. Pirmiausia nukertamas kininio cinamono medis, tuomet nuo jo kamieno atskiriama vidinė žievė, o nereikalingos dalys pašalinamos. Žievė sudžiovinama – šio proceso metu ji susiraito į ritinėlį, kurį vadiname cinamono lazdele. Dalis sudžiovintų lazdelių paliekama, o dalis sumalama ir rinkai tiekiamas cinamonas lazdelių ir miltelių pavidalu.

Nuostabų aromatą prieskoniui suteikia eteriniai aliejai ir kitos medžiagos, esančios medžio žievėje. Tačiau cinamonas ne tik pasižymi fantastišku aromatu, bet kartu yra itin naudingas mūsų sveikatai:

  • Prieskonis pasižymi antigrybeliniu poveikiu ir puikiai tinka kovoti, pavyzdžiui, su grybeliu Candida;
  • Gerina kraujo apytaką smegenyse;
  • Gali padėti varginant stipriam galvos skausmui ar net migrenai;
  • Padeda reguliuoti medžiagų apykaitos procesus;
  • Vartojant kartu su medumi, gali palengvinti artrito simptomus;
  • Cinamonas gausus veiksmingų antioksidantų;
  • Padeda mažinti kraujo krešulių susidarymo riziką;
  • Sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina insulino gamybą, tad gali būti naudingas 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms.

Šokoladas – ne tik skanu, bet ir sveika

Šokolado istorija prasidėjo prieš 4000 metų senovės Mezoamerikoje, dabartinėje Meksikoje. Čia buvo rasti pirmieji kakavos augalai. Olmekai, viena iš ankstyviausių Lotynų Amerikos civilizacijų, pirmieji kakavos augalą pavertė šokoladu. Ritualų metu jie gėrė šokoladą ir naudojo jį kaip vaistą.

Sakoma, jog vidutinis Jungtinės Karalystės gyventojas per savo gyvenimą suvalgo apie 1,5 tonos šokolado. Lietuviai irgi yra smaližiai, tad tikėtina, jog nelabai atsiliekame nuo britų. Nors daugelis mėgsta prie kavos pasilepinti šiuo skanėstu, piktnaudžiauti juo nereikėtų. O štai saikingas šokolado vartojimas gali būti ne žalingas, bet kaip tik naudingas:

  • Jis turi įtakos senėjimo procesams – gali juos sulėtinti ir prisidėti prie odos elastingumo išsaugojimo;
  • Nedideli kiekiai juodojo šokolado gali padėti reguliuoti kraujospūdį;
  • Šokolade esantis kakavos sviestas gali užkirsti kelią aterosklerozei;
  • Šokoladas yra natūralus antioksidantas;
  • Kad ir kaip sunku patikėti, tačiau geros kokybės šokoladas gali būti naudingas dantims – jame esantis kalcis juos stiprina, o kakavoje esantis taninas padeda esant dantenų uždegimui;
  • Saikingai vartojant juodąjį šokoladą gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje;
  • Taip pat jis gali būti vartojamas prevenciškai norint išvengti širdies ir kraujagyslių bėdų;
  • Šokoladas veikia kaip afrodiziakas.

Ciberžolė – ilgametis stebuklas iš Indijos

Ciberžolė – iš Indijos kilęs imbierinių šeimos žolinis augalas, kurį kulinarijoje naudoja tiek geriausi virtuvės šefai, tiek namų šeimininkai. Pirmiausia – dėl spalvos. Jeigu norite savo patiekalus nudažyti sodriais gelsvais atspalviais, berkite ciberžolės miltelių į pyragus, duoną, keksus ar blynus. Šiuo prieskoniu gardinami ne tik kepiniai, bet ir sriubos, troškiniai, padažai ir net gėrimai. Ciberžolė suteikia patiekalui subtilų, tačiau unikalų skonį.

Vis dėlto, skonis ir spalva – nėra pagrindiniai šio patiekalo privalumai. Šis prieskonis turtingas vitaminų A, C ir D, kalcio, geležies, piridoksino, magnio, lipidų, sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų, mononesočiųjų riebalų, natrio, kalio. Taip pat jame gausu angliavandenių, skaidulų, baltymų, kurkuminoidų, eterinių aliejų, maistinių skaidulų ir natūralaus cukraus. Ciberžolę verta įtraukti į savo racioną, nes:

  • Naudinga smegenų veiklai – gali padėti išvengti įvairių smegenų ligų ir su amžiumi susijusios protinės veiklos susilpnėjimo;
  • Ciberžolės vartojimas gali palengvinti artrito simptomus, malšinti ligos sukeliamus skausmus;
  • Padeda skatinti metabolizmą, tad naudinga metantiems svorį;
  • Sureguliuoja virškinimo procesus – gali sumažinti pilvo pūtimą, nuraminti skrandžio negalavimus;
  • Prieskonis pasižymi nauda emocinei sveikatai – gali pagerinti nuotaiką. Joje esantis kurkuminas pasižymi antiuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu. Kitaip tariant, padeda apsaugoti ir stiprinti imuninę sistemą, gali būti naudojamas įvairių ligų, vėžinių susirgimų prevencijai. Jis geriausiai įsisavinamas kartu su juodaisiais pipirais, tad juos reikėtų vartoti kartu su ciberžole.

Žalioji arbata – natūralus organizmo žadintuvas

Žaliosios arbatos kilmės sostinė – Kinija. Ten šio gėrimo kelionė prasidėjo dar 2737 m. Ši arbata buvo atrasta visiškai atsitiktinai, kai Kinijos imperatorius Shennongas per klaidą išgėrė vandens, kuriame užvirė negyvas arbatos lapas. Imperatoriui skonis pasirodė neįtikėtinai gaivus, todėl buvo sukurtas naujas gėrimas.

Žaliosios arbatos gamybos procesas prasideda nuo to, kad arbatos lapai yra nuskinami nuo Camellia sinensis augalo – iš jo gaminama ir juodoji arbata. Vėliau lapai greitai kaitinami keptuvėje arba garinami ir išdžiovinami, kad ne per daug oksiduotųsi. Priešingu atveju žalieji lapai taptų rudais ir pasikeistų jų šviežias ir gaivus skonis.

Nors žaliosios arbatos puodelyje kofeino yra mažiau nei tokio pat dydžio juodosios arbatos ar kavos puodelyje, šis gėrimas ne tik sušildo kūną, bet ir jį pažadina. Be to, ši arbatos rūšis pasižymi ir kitomis naudomis organizmui:

  • Gali pagerinti smegenų funkciją;
  • Pagreitina riebalų deginimą;
  • Jos sudėtyje esantys antioksidantai gali sumažinti rizika susirgti tam tikrų tipų vėžiu;
  • Žalioji arbata naudinga smegenų veiklai;
  • Padeda pašalinti blogą burnos kvapą;
  • Gali padėti išvengti 2 tipo diabeto;
  • Gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

Laura Šakirovaitė

Taip pat skaitykite: