Kad prie šventinio stalo kiekvienas jaustųsi jaukiai: klausos protezavimo specialistės patarimai

Artėja gražiausios ir jaukiausios metų šventės, kurias daugelis iš mūsų tikisi praleisti šeimos rate. Dabar – pats pasiruošimo įkarštis, kuomet planuojama, kokios bus šių metų dekoracijos, kokie patiekalai puoš Kūčių ir šv. Kalėdų stalą bei kokiomis dovanomis džiuginsime artimuosius. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir tų, kurie sėdės prie šventinio stalo, komfortu – užtikrinti, kad kiekvienas jaustųsi saugiai ir jaukiai. Patarimais, kaip švenčių metu pasirūpinti klausos sutrikimų turinčiais artimaisiais, dalijasi klausos centro „Audiomedika“ specialistė Justina Mickutė Žilinskė.

Justina Mickutė Žilinskė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip sukurti jaukią šventinę aplinką?

Klausos protezavimo specialistė sako, kad norint, jog šventės metu tiek gerai, tiek silpniau girdintys dalyviai atsipalaiduotų, reikia sudaryti sąlygas kiek įmanoma ilgesniam nepertraukiamam bendravimui.
„Natūralu, kad šventės metu stengiamės atlikti pasiruošimo metu sau suformuotas užduotis: papuošti patalpas, tinkamai paruošti stalą ir laiku jį sutvarkyti, pakeisti patiekalų lėkštes… Taip pat padovanoti dovanas bei aptarti gautąsias. Ir visa tai yra neabejotinai svarbu! Šios priemonės kuria mūsų švenčių nuotaiką. O puiki mūsų artimųjų šventinė nuotaika – tiesus kelias į jų širdis“, – šypteli pašnekovė. Taip pat ji ragina nepamiršti iš anksto numatyti laiko ramiam bendravimui. Visiems, ypač žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, labai svarbu šventės metu rasti laiko ramiai pasikalbėti. „Jei žinote, kad jūsų šeimos rate triukšmo paprastai netrūksta, štai keletas patarimų, į kuriuos rekomenduoju atkreipti dėmesį organizuojant šventę:

• Jeigu turite giminaičių, kurie kalbėti mėgsta labiau nei klausyti, vertėtų pasvarstyti apie šventės moderatoriaus Galbūt jūs, sutuoktinis ar kitas šeimos narys galėtų patalkinti siekiant, kad visi šventės dalyviai būtų pakalbinti, išgirsti bei išgirdę kitus. Vienas didžiausių iššūkių silpnai girdinčiam žmogui – suprasti kalbą triukšme. Pasirūpinkite, kad kalbėtoją suptų pagarbi tyla. Juk girdėti lengviau, kai kalbėtojas yra vienas.
• Įsitikinkite, kad vykstant pokalbiams televizoriaus ar radijo garsas yra išjungtas. Gerai girdinčiajam nėra sudėtinga keisti akustinį dėmesio objektą. Praradęs susidomėjimą pokalbiu, žmogus gali klausyti televizijos laidos, o panorėjęs vėl grįžti į pokalbį. Silpniau girdintis asmuo tokioje aplinkoje negalės nei kokybiškai sekti pokalbį, nei klausytis laidos.
• Jeigu susibūrime ketina dalyvauti mažamečių giminaičių, pasirūpinkite patalpa, kurioje vaikai turėtų galimybę pažaisti netrukdomi, arba apgalvokite galimybę silpniau girdinčius šeimos narius pakalbinti atskiroje, tylesnėje aplinkoje.
• Apgalvokite pokalbių vietos išdėstymą. Jei pagrindinis šventės stalas yra siauras, ilgas, arba sėdėjimo vietos išdėstytos taip, kad ne visi šventės dalyviai mato vieni kitų veidus, verta apsvarstyti galimybę pakilus nuo pietų stalo užimti lanku ar ratu išdėstytas vietas ir taip sudaryti bendravimui ar bendriems žaidimams palankias sąlygas.“

Dažniausiai pasitaikančios klaidos: kaip jų išvengti?

Ruošiantis šventėms, svarbu prisiminti, jog tranki muzika ir fejerverkai vargina klausą, tad galima apsieiti ir be jų. „Saugoti klausą, vengti akustinio šoko (ypač stiprių garsų) bei ilgalaikio triukšmo taip pat svarbu tiek gerą, tiek silpną klausą turinčiam žmogui“, – teigia klausos centro „Audiomedika“ specialistė. Verčiau rinktis sveikatai ir aplinkai draugiškesnes pramogas, o muzikos galima klausytis ir ne itin garsiai.

Anot Justinos, viena iš dažniau pasitaikančių klaidų bendraujant su prasčiau girdinčiu žmogumi – pastangos kalbėti kuo garsiau, nekreipiant dėmesio į kalbėjimo tempą, artikuliavimą. „Kalbėkite aiškiai, o ne garsiai. Darykite tarpus tarp žodžių, kalbėkite atitinkamai intonuodami, leiskite stebėti savo lūpas. Didžioji dalis silpniau girdinčių žmonių prasčiau girdi aukštų dažnių garsus. Tad garsiau ištartas žodis nebūtinai palengvins jo suvokimą. Beje, tiek gerai, tiek silpnai girdinčio žmogaus akustinio komforto riba nesiskiria, todėl garsiai rėkdami ir triukšmaudami neprigirdinčiam žmogui galime suteikti tokį pati diskomfortą, kaip ir gerai girdinčiajam“, – patarimais dalijasi ekspertė.

Kartais klausos sutrikimų turintys žmonės vengia susibūrimų dėl savo problemos. Paklausus, kaip tokiam žmogui išlipti iš komforto zonos ir atsipalaiduoti, klausos protezavimo specialistė pataria į tai žvelgti paprasčiau. „Labiausiai padeda suvokimas, kad neprivalome būti tobuli! O geriausia priemonė – humoras. Leiskite sau pajuokauti su aplinkiniais savo klausos tema, padėkite jiems suprasti, kokiais atvejais negirdite. Neapsimeskite, kad išgirdote! Verčiau darkart pajuokaukite. Patikėkite, tai palengvins ir pagyvins bendravimą. Prasčiau girdėti – kur kas mažesnė problema nei apskritai nebendrauti! Nenusisukime nuo savo artimųjų vien todėl, kad sunkiau juos suprasti. Mes jiems reikalingi, kaip ir jie mums“, – patikina Justina.

Visgi, pasak specialistės, geriausia priemonė prasčiau girdinčiajam – treniruoti klausą, ruošti ją sudėtingoms šventės situacijoms. „Visuomet, kai tik įmanoma, kalbančių žmonių klausykite naudodami specialiai jums pritaikytus klausos aparatus. Jie sustiprins garsus, kurie būtini, kad gerai suprastumėte žodžius. Tinkamai mankštinama klausa ir kokybiškos klausos priemonės paprastai suteikia galimybę bendrauti grupėje nejaučiant diskomforto“, – teigia klausos centro „Audiomedika“ atstovė.

Nuotoliniai susitikimai – puiki bendravimo priemonė

Šių dienų aktualijos lemia tai jog kai kuriuos artimuosius sveikinsime su šventėmis per kompiuterio ekranus. Paklausus Justinos, kaip geriausia sukurti jaukią aplinką bendraujant su žmogumi, turinčiu klausos sutrikimų nuotoliniu būdu, ji teigia, jog specialaus pasiruošimo tam nereikia. „Svarbūs tie patys dalykai, kaip ir bet kuriam nuotolinio susitikimo dalyviui. Siekiant užtikrinti aiškų garsą, reikėtų naudoti patogias ausines – kiti susitikimo dalyviai tikriausiai elgsis taip pat. Jeigu susitikimo pradžioje vienu metu bandys kalbėti keli žmonės, nesijaudinkite, tiesiog aptarkite taisykles. Kalbėti po vieną – įprasta nuotolinių susitikimų praktika“, – paaiškina specialistė. Ji papildo, jog be aukščiau išvardytų aspektų, būtų puiku pasirūpinti ir vaizdo kokybe. „Geriausia, jog filmavimo kamera susitikimo dalyvių veidus fiksuotų stambiu planu. O savo judėjimą bei veido išraiškas patartina derinti su savo kalba bei reakcija į kalbėtoją. Tokiu atveju susitikimas neabejotinai paliks nuostabių įspūdžių jo dalyviams!“