,

Po Kalėdų eglute – dovanos aplinkai draugiškose pakuotėse!

Daugelis iš mūsų sunkiai įsivaizduojame Kalėdas be dovanų. Keitimasis jomis – stebuklingas procesas, kurį vainikuoja artimųjų šypsenos gavus tai, apie ką jie svajojo visus metus. Besiruošdami šventėms, didelį dėmesį skiriame ne tik dovanoms, bet ir jų pakuotėms. Todėl neretai kyla klausimų: kaip kuo originaliau pateikti staigmeną, kokią pakuotę pasirinkti, o gal ją sukurti savo rankomis? Pastarasis variantas ne tik suteiks jūsų dovanoms ypatingo žavesio, bet ir žingsneliu priartins prie vartotojiškumo mažinimo. Dovanų pakuotės iš antrinių žaliavų – puikus būdas namuose turimas medžiagas prikelti antram gyvenimui. Kartu su didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ atstovais pateikiame keletą idėjų, kaip originaliai ir tvariai supakuoti Kalėdų dovanas.

Antras šansas senoms paklodėms

Turbūt meluotume sau, jeigu sakytume, jog spintoje nėra nei vieno drabužio, su kuriuo jau laikas atsisveikinti, ar patalynės, kurią planavote sunaudoti skudurams… Tikime, kad šie daiktai gali pavirsti į šį tą gražesnio, pavyzdžiui, dovanos pakuotę. Tai – vienas paprasčiausių, o svarbiausia – tvarių dovanų pakavimo būdų.

Dovanai supakuoti reikės:

  • Nereikalingos tekstilės
  • Žirklių
  • Karoliukų, sagučių (pagal poreikį)
  • Virvutės arba kaspino

Viskas paprasta – atsikerpame norimo dydžio audinio gabalą ir įvyniojame dovaną! Sulanksčius galima medžiagos galus susiūti, surišti ar susegti žiogeliais. Daug kas priklauso nuo dovanos formos, galima galus suimti ir aprišti kaspinu, juosta ar virvele. Taip bus paprasčiau tiek jums, tiek tam, kuris turės dovaną išpakuoti. Turint noro ir priemonių, galima pakuotę papuošti – prisiūti karoliukų, sagučių, aprišti juostelėmis ar siūlais. Ir štai – dovana saugiai ir šiltai supakuota!

Vis dėlto, jeigu liks nepanaudotų audinių ar jų likučių, juos reikėtų išmesti į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius. Ten turėtų keliauti drabužiai, avalynė, patalynė, antklodės, užuolaidos, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kitos tekstilės gaminių atliekos. Taip pat tekstilės atliekos iš gyventojų nemokamai priimamos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse. Teisingai surūšiuotos atliekos yra perdirbamos arba panaudojamos energijai gauti.

Pakuotė iš laikraščių, žurnalų ar reklaminių leidinių

Ko gero, daugelio iš mūsų lentynose rastume bent krūvelę seniai perskaitytų laikraščių ar žurnalų. Be to, kasdien į pašto dėžutę gauname nemažą kiekį reklaminių lankstinukų ar kitų leidinių, kurie ilgainiui tampa paprasčiausiomis atliekomis. Todėl užuot pirkus dovanų popierių, kuris netrukus bus išmestas, galima pritaikyti lašelį kūrybiškumo ir panaudoti pakuotėms senus lankstinukus ar laikraščius. Minimalios laiko bei priemonių sąnaudos užtikrins ne tik originalų, bet ir tvarų sprendimą.

Dovanai supakuoti reikės:

  •   Nereikalingų popieriaus gaminių (laikraščių, žurnalų, kalendorių ar pan.)
  •   Žirklių
  •   Lipnios juostos
  •   Papuošimų (pagal poreikį)

Naudojant laikraščius, žurnalus ar kitokį nereikalingą popierių, galima pakuoti dovaną kaip su įprastu pakavimo popieriumi arba galima pasitelkti fantaziją ir vynioti dovaną atraižomis, popierių lankstyti, sluoksniuoti. Papuošimams galima naudoti senus kaspinus, juostas, lipdukus ar net susikonstruoti kaspiną iš popieriaus likučių. „Žaliojo taško“ komanda primena, jog išpakavus dovanas, panaudotą popierių reikėtų atsakingai surūšiuoti – jo atliekos turėtų būti sausos iš švarios. Perdirbę 1 toną popieriaus, galime išsaugoti net 17 medžių, sutaupyti 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kad jos užtektų 6 mėnesius apšildyti vidutinio dydžio namą.

Suteikime antrą šansą popieriniams pirkinių maišeliams

Pastaraisiais metais dėl pasaulyje siautusios pandemijos itin išaugo maisto bei kitų prekių pristatymas į namus. Džiugu, kad nemažai parduotuvių priėmė sprendimą prekes vežti popieriniuose maišeliuose arba leidžia pasirinkti, kokiame maišelyje jos bus pristatytos. Tačiau tai lėmė, jog daugelio iš mūsų namuose susikaupė krūvelė popierinių maišelių, liūdnai gulinčių kampe ir laukiančių, kol bus kam nors panaudoti. O panaudoti juos galite būtent dovanoms pakuoti! Popierinės, natūralių spalvų pakuotės dabar sparčiai populiarėja, tad dabar puikus metas derinti stiliaus ir tvarumo idėjas. Natūralūs gamtos akcentai – augalai, kankorėžiai, spygliuočių šakelės ar džiovinti vaisiai puikiai pagyvins jūsų dovanos pakuotę.

Dovanai supakuoti reikės:

  • Popierinio maišelio
  • Žirklių
  • Lipnios juostos
  • Nereikalingos juostelės ar virvutės
  • Namuose ar gamtoje randamų papuošimų.

Pirmiausia reikėtų nuo maišelio nukirpti rankenas ir prakirpti jį taip, kad gautumėte vientisą lapą. Tuomet pakuojame dovaną kaip su įprastu dovanų pakavimo popieriumi. Tiesa, tai gali būti kiek sunkiau dėl kietųjų maišelio dalių. Belieka tik papuošti, čia – laisvė jūsų fantazijai: aprišame virvelėmis, džiovintais vaisiais ar prikabiname kankorėžių… Tam, kuris gaus tokią dovaną, labai pasiseks, juk į pakuotę buvo įdėta darbo ir širdies, o ir maišeliai pailgino savo gyvavimo ciklą – pakartotinai panaudoti tapo išskirtiniu šventiniu papuošimu.

Atkreipiame dėmesį, jog popieriaus atliekas reikėtų mesti į joms skirtą mėlynąjį rūšiavimo konteinerį. Ten taip pat turėtų būti metami laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos ir jų viršeliai, maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Minėtos atliekos gali būti su lipnia juostele ar sąvaržėlėmis, tačiau dėžutes reikėtų išlankstyti – taip sutaupysite vietos konteineryje. Perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti.

Pirmoji ir didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ primena, kad rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar panaudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus.

Taip pat skaitykite: