Ministrė  M. Navickienė: svarbu, kad neliktų nė vieno užmiršto senolio

Tekstas publikuotas rugpjūčio–rugsėjo „60+“ žurnalo numeryje

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad jau šį rudenį bus įgyvendintas ne vienas sprendimas, užtikrinantiems senjorams oresnę senatvę. Su ministre kalbamės apie tai, kokie pokyčiai laukia ir ko vyresnio amžiaus žmonės gali tikėtis netolimoje ateityje.

Ministre, kokie darbai Jums svarbiausi šiandien?

Man rūpi ir senjorai, ir šeimos, auginančios vaikus, ir dirbantieji, ir žmonės su negalia. Tačiau pokyčių siekiame nuosekliai – žingsnis po žingsnio. Visų pirma stengiamės, kad žmonėms ar šeimoms būtų teikiamos reikalingos socialinės paslaugos, kurios palengvintų jų kasdienybę ir atlieptų asmeninius žmogaus ar šeimos poreikius. Norisi, kad didėtų socialinių paslaugų šeimai prieinamumas kiekvienoje savivaldybėje ir jos galėtų naudotis prevencinėmis socialinėmis paslaugomis, kurios padėtų mažinti socialinių problemų atsiradimo riziką šalyje.

Antra, siekiame, kad socialinės apsaugos išmokos būtų adekvatesnės ir tvaresnės: jau įteisinta vienišo asmens išmoka, parengta nauja pensijų indeksavimo sistema, kuri leis pensijas didinti sparčiau. Siekdami mažinti pajamų nelygybę, peržiūrime šalpos išmokų sistemą, ieškome sprendimų, kaip sparčiau jas didinti. Taip pat esame numatę, kad didės minimalios socialinio draudimo išmokos.

Trečia, svarbu pasirūpinti žmonių, turinčių negalią, teisių apsauga ir jiems teikiamų paslaugų plėtra, kad jie būtų labiau įgalinti. Bus sukurtas „vieno langelio principu“ veikiantis pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, mechanizmas. Taip pat rengiame naują negalios nustatymo modelį, kuris atlieps jų asmeninius poreikius.

Senjorai yra bene labiausiai skurdą ir socialinę atskirtį patirianti visuomenės grupė. Ministre, ar planuojate jiems didinti senatvės pensijas?

Skurdas paliečia vis dar daug senyvo amžiaus žmonių. Norėdami pasiekti Vyriausybės užsibrėžtą tikslą mažinti skurdą, pajamų nelygybę, planuojama, kad mažiausios pensijos artėtų prie minimalių vartojimo poreikių, todėl parengėme naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Pagal šį modelį, pensijos didėtų sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leistų pensijas didinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių nesukaupė reikiamo stažo. Tai žmonės, kurie prižiūrėjo negalią turinčius artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir dėl šių priežasčių gauna mažiausias pensijas.

Šiuo metu šalyje turime daugiau nei 600 tūkst. senatvės pensininkų, o bendrosios pensijos dalies didinimas aktualus 70 tūkst. pensininkų, iš kurių net du trečdaliai – moterys.

Siūlomi pokyčiai turėtų dvejopą poveikį: bendroji pensijos dalis labiau atitiktų savo paskirtį, nes būtų universalesnė, o individualioji pensijos dalis įgytų daugiau svorio, nes dėl papildomai didinamos apskaitos vieneto vertės sumokamos pensijų draudimo įmokos įgytų didesnę vertę pensijose. Taip būtų skatinami tie, kurie dirbo ir mokėjo įmokas „Sodrai“.

Taigi, didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję pensininkai – turėję didesnes  pajamas ir didesnį stažą, ir skurdžiausi pensininkai.

Planuojame, kad spartesnis pensijų indeksavimas ir papildomas procentas galios tol, kol vidutinė senatvės pensija pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba kol pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc.

Ministerijos skaičiavimais, vidutinė pensija 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turėtų pasiekti jau 2024 metais. Planuojama, kad 2024 metais vidutinė pensija sieks 530 eurų, o turint būtinąjį stažą –perkops ir 550 eurų.

Nuo liepos mėnesio atsirado nauja vienišo asmens išmoka. Ką svarbu žinoti vienišiems šalies gyventojams?

Vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai jau gali kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 euro. Tikiuosi, kad papildoma išmoka padės sumažinti mūsų vienišų senjorų ir negalią turinčių žmonių skurdą ir atskirtį. Prašymą ją skirti galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į „Sodrą“, bet ir telefonu. Paskirtos išmokos bus išmokamos nuo šių metų lapkričio, kartu išmokant nepriemoką, jei tokia susidarys. Skubos nėra, prašymą galima teikti ir vėliau. Kiekvienam jį pateikusiam išmoka bus išmokama už praėjusius 12 mėn. Jei žmogus pateiks prašymą, pavyzdžiui, kitų metų pradžioje, išmoka bus paskaičiuota už laikotarpį nuo liepos mėnesio, kada ji pradėta skaičiuoti pagal įstatymą.

Šiemet vienišo asmens išmoką gaus vieniši šalpos pensijų ir 260 eurų nesiekiančių socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai arba apie 60 tūkst. asmenų.  Kaip jau minėjau, pirmosios išmokos bus pradėtos mokėti šį lapkritį. Sodros duomenimis, iki rugsėjo 15 d. prašymus vienišo asmens išmokai pateikė jau daugiau kaip 75 tūkst. asmenų.

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši negalią turintys, taip pat pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai. Ją gaus daugiau kaip 400 tūkst. senjorų ir žmonių su negalia.

Prašymus „Sodrai“ jau teikia ir tie, kas teisę gauti išmoką įgis nuo sausio. Taigi, daliai pateikusių prašymus asmenų išmoka priklausys šiemet, daliai – kitąmet.

Kokie dar priimti nauji sprendimai palengvins mūsų senjorų kasdienybę?

Galiu pasidžiaugti, kad daugiau senjorų gali pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu, nes liko galioti tik vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai. Senjorams turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis prilyginamas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduodamas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Jiems nustatyti specialieji poreikiai iš naujo nebus vertinami. Be to, nuo pavasario sutrumpėjo socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo terminai – tai aktualu norintiems gauti socialines paslaugas. Nuo šiol asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (buvo per 14 kalendorinių dienų), o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 kalendorinių dienų (buvo per 30  d.). Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – nuo 30 iki 20 kalendorinių dienų

Nuoširdžiau džiaugiuosi aktyviomis senjorų organizacijomis, kurios vis labiau telkiasi, rūpinasi savo nariais visoje Lietuvoje. Diskutuojame ir su Trečiojo amžiaus universitetu, kaip būtų galima pasiekti regionuose esančius pensininkus, kad ir jie galėtų aktyviai įsitraukti į universiteto organizuojamas edukacijas. Su kitomis senjorų organizacijomis periodiškai susitinkame ir kalbamės apie galimybes, kaip didinti senjorų įtraukimą į visuomeninį gyvenimą, suteikti daugiau galimybių lankytis kultūros renginiuose ar gauti sveikatinimo paslaugas. Bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, tad tikimės, kad dialogas su skirtingomis grupėmis padės atrasti išeitis, kuriant senjorų lūkesčius atitinkančią orią senatvę.