Gydomasis žirgų poveikis žmogui: žirgų terapija

Nuo seno gerai žinoma, jog gyvūnas turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei, emocinei ir psichologinei sveikatai. Kaip matome iš istorijos šaltinių, katės ir šunys buvo laikomi ne tik žmogaus draugais, palydovais, bet ir gydytojais. Tačiau ar žinojote, jog terapijose dalyvauja ne tik minėti gyvūnai, bet ir žirgai?

Apie terapijos naudą, pasitelkus šiuos didybe ir gracija spinduliuojančius gyvūnus, kalbame su gydytoja, vaikų psichiatre bei žirgų terapijos specialiste Viktorija Palubeckiene.

Kas yra žirgų terapija? Papasakokite daugiau apie procesą, kaip jis vyksta?

Žirgų terapija – pagalbos žmonėms būdas, pasitelkiant žirgus. Tradiciškai skiriamos trys pagrindinės žirgų terapijos rūšys: hipoterapija – gydymas žirgo judesiu, gydomasis jojimas ir žirgininkystė bei psichologinis konsultavimas (psichoterapija) su žirgais.

Hipoterapija dažniausiai taikoma sunkią fizinę ar kompleksinę negalią turintiems vaikams. Šis gydymo būdas paremtas žirgo ir žmogaus judesių, atliekamų einant, panašumu. Gydomasis jojimas ir žirgininkystė – plačiausiai taikoma žirgų terapijos rūšis. Čia per žirgų pažinimą, žirgininkystės ir jojimo pradmenų mokymąsi žmonės įgyja kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių – mokosi bendrauti, bendradarbiauti, kantriai laukti, išsakyti savo norus, atsižvelgti į kito poreikius, planuoti veiksmus, konstruktyviai spręsti kylančius sunkumus, pažinti spalvas, raides skaičius. Psichologinis konsultavimas (psichoterapija) – yra patyriminis psichologinės pagalbos būdas, pasitelkiantis žirgus. Konsultacijų metu nėra jojama, nesimokoma žirgininkystės įgūdžių. Žirgai yra laisvi, o žmonės, stebėdami žirgus ir įsitraukdami į veiklas su jais, su specialistu aptaria savo patyrimus ir gali išmėginti naujus reagavimo, elgesio būdus čia ir dabar. Tai padeda geriau atpažinti, suvokti savo jausmus, mintis, elgesį ir imtis pokyčių nedelsiant.

Kurioje šalyje ir kada prasidėjo žirgų terapija?

Teigiama, kad žmogaus ir arklio bendradarbiavimas prasidėjo prieš daugiau nei 6000 metų. Pradžioje arkliai buvo naudojami kaip maisto šaltinis, vėliau kaip transporto priemonė ar bendražygiai mūšio lauke, dar vėliau, kaip ištikimi pagalbininkai žemės ūkyje ar partneriai žirginiame sporte, pramogų versle.

Laikui bėgant arklio vaidmuo labai kito, tačiau žmogaus ir žirgo ryšys išliko itin stiprus. Ypatingas, gydantis žirgo ir žmogaus ryšys minimas jau senovės graikų ir romėnų veikaluose, o Hipokratas atkreipė dėmesį į teigiamą jojimo, kaip fizinės mankštos, poveikį. Rimtai jojimu kaip reabilitacijos būdu buvo susidomėta tik po stulbinančios poliomielitu persirgusios jojikės Lizos Hartel pergalės Helsinkio Olimpinėse žaidynėse 1952 m. Vienas pirmųjų oficialių gydomojo jojimo centrų įkurtas 1958 metais Jungtinėje Karalystėje. 1980 metais įsteigta Tarptautinė Ugdymo ir Gydymo Žirgais Federacija. Jai priklauso daugiau nei 200 narių iš 50 pasaulio šalių. 1999 m. įkurta tobulėjimo ir mokymosi su žirgais asociacija, kuri plėtoja psichoterapiją su žirgais. Kiek iš viso pasaulyje veikia žirgų terapijos centrų, nėra tiksliai žinoma. Vien Jungtinės Karalystės Neįgaliųjų Jojimo Asociacijai priklauso daugiau nei 500 gydomojo jojimo centrų, aptarnaujančių apie 25 000 pacientų per metus.

Kokiais atvejais ir kokiems žmonėms rekomenduojama žirgų terapija?

Žirgų terapija nėra tinkama visiems. Kaskart sprendžiama individualiai, ar žirgų terapija tinkama, ar yra galimybės ją taikyti saugiai. Dažniausiai gydomojo jojimo paslaugų kreipiamasi dėl vaikų, turinčių psichikos raidos ypatumų (pvz., autizmo spektro sutrikimas, mišrus specifinis raidos sutrikimas, intelektinė negalia, kalbos raidos sutrikimas ir kt.), emocinių sunkumų (pvz., drovumas, baimės, bendravimo sunkumai, depresiškumas ir kt.), nesunkią ar vidutinio sunkumo fizinę ar kompleksinę negalią (pvz., dėl cerebrinio paralyžiaus, apsigimimų, genetinių sindromų ir kt.). Taip pat dirbama su paaugliais, kartais domisi ir vyresnio amžiaus žmonės.

Svarbu suprasti, kad žirgų terapija nėra vien jojimas. Žirgai suteikia galimybę pajusti bendrystę, pabūti gamtoje, prisiliesti prie mūsų istorijos – tam visai nebūtina joti, pakanka prisiliesti prie žirgo, jį paglostyti, pavedžioti, pasikalbėti su specialistu, išsakyti skaudulius, prisiminimus, pasidžiaugti akimirka. Tiesa, svarbu, kad žirgų terapijos komanda būtų itin kompetentinga, nes, pavyzdžiui, taikant hipoterapiją, kiekvienas žingsnelis, kiekvienas judesys svarbus ir turi būti atsakingai apgalvojamas, priklausomai nuo paciento būklės.

Kokį vaidmenį terapijoje atlieka žirgas?

Žirgo vaidmuo priklauso nuo terapijos rūšies. Hipoterapijos metu jis veikia kaip gyvas treniruoklis, mokantis atlikti tam tikrus judesius; gydomajame jojime – kaip mokytojas; psichologiniame konsultavime – kaip veidrodis, atspindintis, išryškinantis vidines žmogaus būsenas. Bet visais atvejais žirgas motyvuoja stengtis, skatina domėtis, tyrinėti, patirti. Žirgai mus žavi, norime su jais susidraugauti, tad net ir nemenki iššūkiai neatrodo tokie neįveikiami ar nepasiekiami.

Kodėl pasirinkote žirgus, o ne kitus gyvūnus?

Žirgai terapijai pasirinkti ne atsitiktinai. Gydyme labai svarbios tiek jų fizinės, tiek psichologinės savybės. Žirgų atliekami judesiai einant yra labai panašūs į žmogaus judesius vaikštant, todėl jodinėjant natūraliai mokomasi atlikti šiuos judesius. Raitelio kūną veikia žirgo kūno šiluma, judesiai yra ritmiški, simetriški – normalizuojasi raumenų tonusas, lavėja pusiausvyra, koordinacija, integruojami iš įvairių jutimo organų gaunami signalai.

Žirgai dėl savo prigimtinio jautrumo ir gebėjimo atspindėti žmonių emocijas vis dažniau pasitelkiami dirbant su įvairių psichikos sveikatos sunkumų turinčiais žmonėmis. Tam kad išgyventų natūraliomis sąlygomis, žirgai yra puikiai išlavinę jutimus, kurių dėka pastebi net menkiausius aplinkos pokyčius. Bendradarbiaudami su žmonėmis, žirgai taip pat atsako į neverbalinius, t.y. kūno kalbos, signalus. Šios natūralios spontaniškos žirgų reakcijos yra nevertinančios, nekritikuojančios, bet labai aiškios, todėl suteikia galimybę nedelsiant gauti atgalinį ryšį apie žmogaus vidinę būseną. Svarbu ir tai, kad žirgai yra dideli gyvūnai, todėl dažnai darbas su jais reikalauja drąsos, aktyvesnio žmogaus įsitraukimo. Bendras darbas su žirgais motyvuoja stengtis ir suteikia saugią erdvę savęs pažinimui, tyrinėjimui ir aktyviam eksperimentavimui.

Kaip gimė idėja užsiimti žirgų terapija?

Mintis ir ryžtas užsiimti žirgų terapija gimė iš begalinio noro pažinti žirgus, siekio per bendravimą su žirgais geriau pažinti save, kartu augti, tobulėti, o vėliau – dalintis tuo su kitais. Žirgai – nuostabūs draugai ir mokytojai. Reikia įdėti nemažai darbo, kad pavyktų su jais susidraugauti, sutarti, bet visa tai yra verta to nuostabaus apdovanojančio ryšio, galimybės pajusti tikrą bendrystę ir būti išvien su gamta ir žirgu.

Kaip žirgai reaguoja į žmones, atvykstančius gydytis?

Žirgai reaguoja labai įvairiai! Nuo vienų žmonių jie traukiasi, o prie kitų mielai stoviniuoja, leidžiasi glostomi. Tai jokiu būdu nereikia manyti, kad žirgas tiesiog nedraugiškas ar atsisako bendrauti. Veikiau reikia paklausti savęs, su kokiu nusiteikimu prie jo einu, gal per daug braunuosi į jo asmeninę erdvę, gal jam tiesiog nemalonu būti liečiamam vienoje vietoje, o kitoje toks pats prisilietimas jau bus malonus. Žirgai socialūs, bendraujantys gyvūnai, jie suteikia mums labai daug informacijos apie mus pačius. Tereikia įsiklausyti.

Ar reikalingas specialus žirgų paruošimas terapijai?

Terapiniai žirgai patiria nemenką psichologinį ir fizinį krūvį, todėl tinkamas jų parinkimas, paruošimas ir kasdienė priežiūra yra būtini, siekiant užtikrinti terapijos saugumą ir efektyvumą. Terapijai nepakanka vien ramaus žirgo. Svarbus jo patyrimas, nuovokumas, paklusnumas, kitos fizinės ir charakterio ypatybės. Svarbu nepamiršti ne tik atskirų specialisto, kliento ir žirgo savybių – svarbu visų jų suderinamumas, gebėjimas bendradarbiauti, kurti visapusišku pasitikėjimu grįstą santykį. Pasirinkimas priklauso ir nuo terapijos pobūdžio, pavyzdžiui, hipoterapijai labai svarbi žirgo judesio kokybė, o psichologiniam konsultavimui gali būti pasitelkiami ir jojimui netinkami, tačiau pakankamai sveiki bei neagresyvūs žirgai.

Įdomūs faktai apie žirgus:

• Žirgų akys pačios didžiausios iš visų sausumos gyvūnų.
• Žirgai negali kvėpuoti per burną.
• Žirgai, kaip ir žmonės, anot žymaus rusų fiziologo I. Pavlovo, yra įvairių temperamentų: flegmatikai, cholerikai, sangvinikai.
• Žirgo amžiaus vidurkis – 30–35 m. Ilgaamžiškumo rekordą pasiekė Prancūzijos imperatoriaus  Napoleono Bonaparto žirgas Marengas. Jis išgyveno 63 metus.
• Žirgo klausa daug geresnė už žmogaus klausą. Žirgai puikiai skiria ne tik žmogaus balsą, bet ir intonaciją. Jei ant žirgo rėkiama, jo pulsas dažnėja.
• Žirgai turi išlavėjusį skonio pojūtį. Jie labai išrankūs švariam maistui: niekada neėda sugedusių avižų, nuodingų augalų ganykloje, negeria vandens, turinčio blogą kvapą, kenksmingų medžiagų priemaišų.
• Net 23 šalyse žirgas laikomas šventu gyvūnu.
• Žirgai jaučia ir skiria žmogaus emocijas. Todėl, jeigu žmogus bijo žirgo, jis gali jo tiesiog neklausyti.
• Maloniausias pagyrimas žirgui – jį paglostyti. Nemaloniausias – raginti pentinais ir tampyti už žąslų.

Ieva Kazlauskaitė-Ališauskė