Daiva Sruogienė: „Giminės stiprybė slypi protėviuose“

„Vėlinės yra protėvių paminėjimo laikas. Tai artimųjų, išėjusių anapilin, prisiminimo metas, skirtas padėkoti jiems. Jokiu būdu negalima teisti ar pykti. Jie visada stengiasi mums padėti ir palaikyti. Tai proga susitikti su artimaisiais, kurią reikia išnaudoti“, – pasakoja jau daugiau nei 20-metį Ispanijoje gyvenanti, protėvių kultu besidominti lietuvė Daiva Sruogienė.

Giminės stiprybė slypi protėviuose

Paklausta, kodėl gyviesiems reikalingas ryšys su protėvių vėlėmis, moteris pasakoja, kad ir gyviems, ir mirusiems yra svarbu vienokia ar kitokia forma išlikti visatoje, o paminėdami savo artimus geru žodžiu, darydami dėl jų gerus darbus, mes suteikiame galimybę atgimti savo protėviui giminėje. Tuomet, kaip teigia Daiva, gimsta siela su patirtimi, kuri stiprina visą šeimą. Jei pamirštame savo artimą, jis gali atgimti visai kitoje giminėje – toje, kuri jį prisimena, tačiau ten jis jausis svetimas, bus sunku rasti save, o likę jo šeimos gyvieji silpnės.

„Palikę šį pasaulį, mūsų artimieji turi savo užduotis – jie arba lydi mus, arba tampa šeimos dvasia ir, atlikę visas užduotis, atgimsta. Minėdami mirusius savo šeimos narius, mes tarsi sukuriame prisiminimų tunelį, taip juos palaikydami ar pasikeisdami sukaupta patirtimi ir jėga. Šioje žemėje niekas niekur nedingsta, o daugybė nematomų dalykų yra perduodami iš kartos į kartą.

Kadangi žmonės tai suprato jau seniai, mes ir švenčiame Vėlines – šios dienos minėjimas yra sukurtas ir ištobulintas šeimos ritualas, skirtas pagerbti protėvius, taip stiprinant savo šeimą ir jos palikuonis“, – dienos svarbą pažymi Daiva ir priduria, kad mirusieji visada nori mums padėti, todėl svarbu juos suprasti ir mokėti priimti jų pagalbą.

Daiva Sruogienė

Blogiausia – pamiršti artimą

„Gyvųjų pareiga yra prisiminti visus savo artimuosius, viso genealoginio medžio šaknis. Kartais būna, kad dėl įvairių priežasčių, nenorime minėti artimojo, mes jį atstumiame, o tai yra blogiausia, ką galime padaryti – atsisakyti savo šaknų. Kas bus, jei atsisakyme pusės, o gal ketvirčio savo šaknų? Kas bus, jei atsisakysime jėgos, kuri mus veda, kuri mus palaiko? Kas bus, jei mes ir savo vaikams uždarome kelią į jėgą?“, – klausia Daiva.

„Kai atsisakome artimo, atimame energijos šaltinį iš ateities kartų. Vargas ir tam, kuris jaučia nuoskaudą ar jaučiasi išstumtas iš savo giminės – taip yra uždaromas energetinis laukas, o informacija ir patirtis nėra perduodami toliau. Tuomet giminė silpsta“, – perspėja moteris.

Vėlinių tradicijos pasaulyje

Pašnekovė pasakoja, kad įvairiais būdais Vėlinės yra minimos visame pasaulyje, šventės šaknys siekia pagonybės laikus, o bene svarbiausia šią dieną – parodyti pagarbą ir padėkoti mirusiems tėvams, seneliams, protėviams.

„Pavyzdžiui, Kinijoje pagarba protėviams yra dalis oficialios valstybinės religijos – manoma, kad jei šeimos dvasia negauna kasmetinės aukos, ji miršta ir daugiau negali pasirūpinti savo palikuonimis, todėl kinai griežtai laikosi visų artimųjų minėjimo ritualų. Daugybė religinių praktikų ir apeigų, skirtų minėti protėvius, egzistuoja ir Japonijoje, o musulmonai savo maldose mena protėvius iki 7 kartos, – užsienio tradicijomis dalijasi moteris. – Meksikoje švenčiama Mirusiųjų diena yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jie naudoja kaukoles, daugybę aukurų kompozicijų, į kapines neša saldumynus, mirusiųjų duoną, gėlių, artimųjų nuotraukas. Tai labai spalvinga šventė, tačiau kiekviename regione ji švenčiama kiek kitaip. Filipinuose žmonės į kapines nešasi maistą, alkoholinius gėrimus, prie kapinių vyksta mugės, garsiai klausomasi muzikos. Amerikoje minima Helovino šventė, kuri turi pagoniškų tradicijų ir yra atėjusi iš keltų.“

Pasiruošti padeda ritualai

Jei norite geriau pažinti savo protėvius, prieš Vėlines Daiva siūlo namuose atlikti pažintinį ritualą – pasidaryti savo giminės medį. „Žinoti savo giminės medį ir kaip juo naudotis turi kiekvienas. Giminėje yra visos mums reikalingos žinios – kaip auginti, brandinti šeimą ar kaip tapti sėkmingu versle. Būna ir taip, kad esame priversti sumokėti giminės skolas – turime žinoti ir tai“, – pabrėžia pašnekovė.

„Paimkite didelį balto popieriaus lapą, pirmu asmeniu rašykite save. Dešinėje pusėje rašome mamos vardą, jos gimimo ir mirties datas. Kairėje rašome tėvo gimimo ir mirties datas. Ir taip iki 7 kartos. Nereikia rašyti jokių kitų šeimos narių – tik tėvus, nes jie yra tiesioginiai žinių perdavimo šaltiniai. Tuomet į kairę ranką imame žvakę ir, dėdami dešinės rankos pirštą ties kiekvienu nariu, pabandome pajausti jį, padėkoti ir prisiminti. Ties kiekvienu užtenka pabūti nors 30 sekundžių. Apeiga užtrunka apie valandą“, – ritualą pristato Daiva.

Esant kapinėse – tik dėkingumas

Daiva pasakoja, kad, kaip įprasta ir Lietuvoje, prieš Vėlines reikia aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti, paminėti artimuosius geru žodžiu, padėkoti jiems, o grįžus namo apsivalyti – nusiprausti sūriu vandeniu rankas arba visą kūną.

Moteris pabrėžia, kad esant kapinėse svarbu nelaikyti pykčio, nuoskaudų, o širdyje jausti tik dėkingumą išėjusiems artimiesiems. Anot jos, stiprios emocijos gali pažadinti ar pritraukti negatyvias ir nebaigtas artimųjų programas. Kaip padėkos ženklą galima atnešti gėlių ar mėgstamą saldumyną, uždegti žvakę.

Daugiausia, ką galime duoti – prisiminimas

„Sapnuose mus dažnai aplanko anapilin išėję artimieji, o galbūt šalia jie yra ir dabar. Mūsų protėviams reikia mūsų, o daugiausia, ką mes galime jiems duoti, tai prisiminimas. Jei mes prisimename tuos, kurie mums perdavė savo akių ar plaukų spalvą, charakterio bruožus,  jie visada yra šalia, kad mums padėtų, apsaugotų nuo klaidų, parodytų kelią. Vėlinės yra ypatingas momentas, kai reikia prisiminti visus artimuosius, su kuriais mus sieja kraujo ryšys“, – apie prisiminimų svarbą kalba pašnekovė.

Kartu Daiva skatina nepamiršti, kad jūs taip pat esate svarbi giminės dalis, turinti didžiulę jėgą: „Giminėje visada yra pirmasis – tas, kuris padaro kažką svarbaus ir kurį prisimena kartų kartos, todėl labai svarbu, ką jūs galvojate, ką veikiate ar veiksite rytoj. Ar jūsų anūkai norės būti į jus panašūs? Ar jumis didžiuosis? Gal jūs būsite tas pirmasis? Tam nereikia daug – užtenka turėti šiek tiek žinių ir didžiulį norą, nes mumyse slypi didžiulė giminės jėga.“

Vaiva Sadauskė

Taip pat skaitykite: