Kaip paruošti sodą žiemai? Ekspertės patarimai 

Atėjus rudeniui, sodininkai ne tik mėgaujasi derliumi, bet ir pradeda ruošti savo ramybės oazę žiemos sezonui. Tiesa, ne kiekvienas žino, kaip pasirūpinti augalais taip, kad pavasarį jie pasitiktų atsigavę ir dar labiau džiugintų šeimininkus. Apie savo sodininkystės kelią pasakoja bei gudrybėmis dalijasi ilgametė sodininkė Rasa Piliponė.

Kaip seniai pradėjote domėtis sodininkyste?

Nuo pat vaikystės iki studijų metų su tėvais daug laiko praleisdavau kolektyviniame sode, apsupta augalų ir daržovių. Tekdavo padėti nudirbti daugelį darbų, nes anuomet kolektyviniuose soduose buvo labiau orientuojamasi į kuo didesnį žemės panaudojimą su tikslu užsiauginti daržovių, o ne pasimėgauti pievele ir gėlynais. Šiuo metu aktyvia sodininkyste užsiimu pastaruosius 15 metų, turiu kolektyvinį sodą.

Kokius augalus galima rasti jūsų sode?

Visko po tuputį (šypteli). Auginu įvairius vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, uogas. Šiltnamyje – pomidorus ir agurkus. Taip pat nemažą dalį užima gėlynai, dekoratyviniai augalai ir veja.

Kaip manote, kokius įrankius privalo turėti kiekvienas sodininkas?

Nors sode labiausiai reikalingos augalus ir žemę mylinčios rankos, tačiau nei vienas sodininkas neapsieis be pagrindinių įrankių – kibiro, laistytuvo, kastuvo, mažo kastuvėlio, grėblio žemei ir vejai, įrankių žemei purenti bei sekatoriaus. Žinoma, visada norisi eksperimentuoti ir kartas nuo karto įsigyti kokį įdomesnį, patogesnį įrankį, palengvinantį ar tiesiog praskaidrinantį žemės ir sodininkystės darbus.

Tikriausiai dabar – pats laikas pradėti ruošti sodą žiemai. Kaip kinta augalų priežiūra šaltuoju sezonu?  

Baigiantis šiltajam sezonui, palaipsniui nuimamas derlius ir sodas bei daržas ruošiami žiemojimui. Kai kurios daržovės uždera pakankamai anksti ir jau rugpjūtį ar rugsėjo pirmoje pusėje nuimamas derlius, o likusios augalų dalys sudedamos kompostuoti. Tokiu atveju visada anksti likusias tuščias lysves apsėju garstyčiomis. Jos dar spėja užaugti ir net sužydėti. Rudenį apkasus tokią žalią masę, iki pavasario pasigamina puiki dirvos trąša, dirva netgi dezinfekuojasi, atsistato ir pasiruošia naujam sezonui.

Aš esu linkusi į tradicinį žemės įdirbimo būdą, t. y. nuėmus derlių žemė yra apkasama ir paliekama žiemoti tvarkinga, be augalų liekanų, piktžolių. Tas pats galioja ir gėlynams bei vejai. Vienmetės gėlės turi būti nuraunamos, daugiametės apkarpomos – tai atliekama palaipsniui, kai tik gėlės nužydi ir nudžiūsta lapai. Kai kurių daugiamečių gėlių (pvz. kardelių) svogūnėliai turi būti iškasami ir padedami vėsioje patalpoje žiemoti. Rekomenduojama žiemai iškasti ir tulpių, narcizų ar hiacintų svogūnėlius, kad kitais metais gėlės būtų didelės ir neskurstų augdamos susigrūdusios, mat kiekvienais metais svogūnėliai priaugina vaikų. Taip pat visuomet stengiuosi rudenį kuo vėliau nupjauti veją, tada pavasarį bus galima mėgautis gražia žalia veja ir bundančia gamta, o akių nebadys nuo rudens likę nudžiūvę augalų stagarai.

Ar yra tokių augalų, kuriems žiemą reikia papildomų apsaugos priemonių?

Kai kuriais daugiamečiais augalais reikia labiau pasirūpinti laukiant žiemos. Pavyzdžiui, rožės turėtų būti dengiamos, kad nenušaltų. Rododendrams rekomenduojama sukonstruoti apsaugą iš agroplėvelės nuo žvarbių vėjų. Taip pat dideliems žiemos šalčiams mažiau atsparūs jauni medeliai ir vaiskrūmiai. Negali nuspėti, kokia bus žiema – ar šalta, ar bus daug sniego.

Per eilę metų išbandžiau ne vieną augalų apsaugojimo nuo šalčių būdą. Jei žinotume, kad žiemą bus daug sniego, tai būtų galima nieko papildomai nedaryti, nes sniego apklotas apsaugo augalų šaknis nuo iššalimo. Kadangi to nežinome, reikia imtis papildomų priemonių. Galima augalų šaknis ir stiebus prie žemės apdengti eglišakiais. Tačiau jų nauda didesnė, jei žiemą juos padengia sniego sluoksnis. Jei žemė išlieka plika, eglišakių nauda pakankamai menka, o dar ir dalis spyglių nukrenta, tai eglių šakelės labiau apsaugos nuo kiškių ar stirnų, kurie žiemos metu gali kėsintis nugraužti jaunų vaismedžių žievę. Tokia problema yra aktuali atokiose miškingose ir neaptvertose vietose.

Kai kurių augalų, pavyzdžiui rožių, apsaugai nuo šalčio gali pasitarnauti agroplėvelė, sulankstyta į daugiau sluoksnių. O mano pats mėgstamiausias, pasiteisinęs ir dar niekada nenuvylęs būdas, yra durpės. Jos tinka bet kokiai žiemai – su daug sniego ar visai be jo. Augalų šaknys – rožių, rododendrų, šilauogių ir kitų augalų, kuriuos reikia saugoti nuo šalčio, yra užpilamos neutraliomis durpėmis, padaromas kauburys, apie 40 centimetrų skersmens ir 20 ar daugiau centimetrų aukščio. Taip šaknys ir stiebo apačia jaučiasi tarsi po apklotu ir šaltis neprasiskverbia ir pat šaknų. Šilauogių ir rododendrų užpylimui naudoju rūgščias durpes, nes tada pavasarį jas prasklaidžius lieka tarsi trąša ir dirva atnaujinama. Pavasarį gėlynuose tuos kauburius galima tiesiog išsklaidyti, sumaišyti su žeme.

Iki kiek nukritus temperatūrai augalams kyla pavojus nušalti? Kokius augalus reikia laikyti uždengtus esant žemai temperatūrai, o kokius galima palikti atvirai?

Nedideli šalčiai, iki -10 laipsnių, nėra pavojingi. Kol temperatūra truputį žemiau nulio, tol dar nieko nedengiu, bet tuo metu jau galima pradėti planuoti užpylimo ar uždengimo darbus. Ir tie darbai turėtų būti atliekami, iki kol temperatūra bus žemesnė nei -10 laipsnių. Jei yra mažai sniego, o sinoptikai pranašauja žemesnę nei -20 laipsnių temperatūrą, esant galimybei yra labai gerai ant neatsparių augalų uždėti papildomą sluoksnį sniego.

Ką dar turėtų žinoti kiekvienas žiemai besiruošiantis sodininkas?

Visada reikia pasidomėti auginamais augalais ir rekomendacijomis jų veislėms. Taip neapsikrausite papildomais, nereikalingais darbais. Daugumos daugiamečių augalų net nereikia dengti ar kaip nors kitaip saugoti nuo žiemos šalčių. Užtenka tiesiog tinkamai juos prižiūrėti, rudenį išpjauti nudžiūvusias ar būtinas genėti šakeles.

Kadangi stengiuosi savo daržoves auginti kuo natūraliau, pirmenybę teikiu tokiam dirvos tręšimui, kaip kompostas (jam pagaminti naudojamos augalų liekanos, pjaunama veja) bei dirvos apsėjimas garstyčiomis. Kadangi žemė metų metus yra naudojama ir alinama, pastebėjau, kad to ne visuomet pakanka, todėl rudenį žemę pabarstau dar ir kompleksinėmis rudeninėmis trąšomis, kurios padeda atkurti dirvą prieš naująjį sezoną.

Laura Šakirovaitė