Lietuvos  bažnyčios – šimtmečius saugančios žmonių tikėjimą

Keliaujant po Lietuvą įspūdingu dydžiu, unikaliomis formomis bei stiliais išsiskiria bažnyčios, kurių dalis mena net Vytauto Didžiojo laikus, kada krikščionybė Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Kiekviena jų išskirtinė savo istorija ir išlaikiusi autentišką architektūrą. Bažnyčios šimtmečius saugo žmonių tikėjimą, džiaugsmus ir sielvartą.

Lietuvoje yra per 700 šventovių – mūsų kraštovaizdžio puošmenų, kurios visos per menkai pažįstamos. Planuodami kelionę po Lietuvos miestelius, užsukite į bažnyčias, grožėdamiesi šventove, susipažinsite su istorija, prisiliesite prie kultūros pėdsakų. Kelionių maršrutui po Lietuvą pristatome 9 unikalias savo istorija šventoves.

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai remia dangų jau nuo pat 1792-ųjų, kai baigėsi dešimtmetį užtrukusi šventovės statyba. Iš toli matomos baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčios bokštai siekia 50 metrų aukštį.

Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Penkių altorių ir sakyklos ansamblis užbaigtas 1820-aisiais.

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Kurtuvėnų parapijos nuotr.

Vienas seniausių bažnyčios meno kūrinių – vargonai, kurie buvo kurti apie 1796-uosius. Yra išlikusi seniausia įrenginio dalis – prospektas. Jis medinis, vėlyvojo baroko formų, puoštas auksuotais drožiniais.

Nepaisant bažnyčios erdvumo, joje gausu paslaptingų ir tamsių užkampių, siaurų koridorių. Didžiausia paslaptimi apgaubti laidojimo rūsiai. Didysis rūsys, kurio plotis 120 kvadratinių metrų, įrengtas priešais pagrindinį altorių. Po didingais plytų mūro skliautais įrengta 12 kriptų. Žmonės čia laidoti XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje.

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo katalikų bažnyčia – viena iš aštuoniolikos rajone esančių bažnyčių ir viena iš penkių, įtrauktų į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kultūros vertybių sąrašą.

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Šiaulių vyskupijos nuotr.

Tai viena gražiausių Lietuvos bažnyčių, kurios interjeras turtingai gražus – bažnyčia trijų navų su penkiais altoriais. Jos architektūroje susipynė du stiliai – renesansas su neobaroku. Bažnyčios skliautai – cilindriniai, o šventoriaus tvora – akmenų mūro.

Žvelgiant į bažnyčios bokštus matosi, jog kažkada juose buvę laikrodžiai, kurie Šeduvos miestelio gyventojams rodė laiką. Dabar tai tik prisiminimas.

Kražių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia

Tai buvusi benediktinų vienuolyno bažnyčia, iš kurios išlikusi tik mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti XIX a. I-oje pusėje pastatyta Šv. Roko koplyčia.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad 1639-aisiais žemės sklype buvo pastatytas vienuolynas ir bažnyčia. Pasenus mediniams vienuolyno pastatams, po šimto metų buvo pastatyta mūro bažnyčia. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas.

Kražių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia. BĮ Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro nuotr.

Šiuo metu bažnyčioje galima apžiūrėti dvibokštę vėlyvojo barokinio stiliaus bažnyčią, dominuojančią miestelio panoramoje. Bažnyčios interjere dominuoja centrinis barokinis altorius. Taip pat čia galima išvysti vienus didžiausių Žemaitijoje vargonus.

Kulių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia

Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Kulių seniūnijos, esančios Plungės rajone, centre. Ši bažnyčia buvo pastatyta 1900-aisiais. Iš Kulių miestelio istorijos šaltinių žinoma, kad jame dar 1644-aisiais buvo statyta pirmoji bažnyčia.

Nugriovus senąją Kulių bažnyčią, 1897-aisiais prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statyba. Šventovė buvo klasicistinio stiliaus, kurią projektavo švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas, tačiau parapijiečiams ji nepatiko, todėl, vyskupui leidus, pristatytas istorizmo stiliaus bokštas. Šio bokšto statyba projekte nebuvo numatyta. Pagrindiniai bažnyčios statybos darbai buvo užbaigti 1900 metais, bet bažnyčios įrengimo darbai tęsėsi iki pat 1918-ųjų.

Kulių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia. Telšių vyskupijos nuotr.

Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia – klasicistinė, tinkuoto mūro su šešių kolonų portiku pagrindiniame fasade, vainikuojamu trikampio frontono, virš kurio – istorizmo stiliaus bokštas. Bažnyčia yra stačiakampio tūrio halė. Prie bažnyčios architektūros priderinta plytų mūro ažūrinė šventoriaus tvora.

Ši Kulių bažnyčia yra profesionaliosios mūrinės istorizmo architektūros pavyzdys.

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Dabartinė Švėkšnos bažnyčia yra ketvirtoji šventovė: pirmoji sudegė, antroji ir trečioji buvo sugriautos, o 1900-aisiais buvo pašventintas naujosios bažnyčios kertinis akmuo. Kadangi naujoji bažnyčia turėjo būti dvigubai didesnė, kertinis akmuo buvo įmūrytas šalia senosios. Taip simboliškai buvo pradėta bažnyčios statyba.

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Telšių vyskupijos nuotr.

1905 metais pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčia sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 metrai. Bažnyčios interjerą puošia net 8 altoriai. Didysis altorius – beveik 16 metrų aukščio, kartu su sakykla pagamintas Austrijos Tirolyje, Purgerio fabrike. Tiesa, bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885-uosius pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas – viadukas. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje.

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Kudirkos Naumiestyje pastatyta 1781–1783 metais.

Pagal kunigo Juozapo Vališausko projektą bažnyčia buvo be bokštų, tačiau po beveik šimto metų bokštai buvo pristatyti. Laikoma, kad tuomet bažnyčios statyba buvo užbaigta – 1870-aisiais.

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Vilkaviškio vyskupijos nuotr.

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, pereinančio į klasicizmą, statinys. Fasade ryškėja du gana masyvūs bokštai ir tarp jų įsiterpiantis, voliutomis, puskolonėmis ir šventųjų skulptūromis papuoštas frontonas.

Bažnyčios bokštai – stačiakampiai, trumpėjantys nuo apačios į viršų. Istorijos šaltiniuose minima, kad 1944-aisiais bažnyčia stipriai nukentėjo per karą: buvo sunaikinti bokštai, nugriautas stogas. Ilgainiui šventovės stogas buvo atstatytas, restauruotas ir vidus, tačiau bokštai atstatyti gerokai žemesni. Dabartiniai kupoliniai bokštų stogai turi mažus būgnus, ant kurių iškelti kryžiai.

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Išlaužuose, Prienų rajone esanti Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia – viena iš tarpukario kulto statinių, pastatytų rekonstruojant dvaro rūmus. Iš dvaro žemės naujai besikuriančiai parapijai buvo paskirta 8 ha žemės su dvaro statiniais. Pirmuoju klebonu paskirtas kun. Vytautas Gurevičius. Jis rinko lėšas bažnyčios statybai, negailėjo savo santaupų – paaukojo apie 20 000 litų. Kunigas pagarsėjo tuo, kad ne tik vadovavo statyboms, bet ir pats uoliai dirbo.

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Vilkaviškio vyskupijos nuotr.

Dvaro rūmai, kurie buvo statyti 1860-aisiais, vienaaukščiai, su cokoliniu aukštu, erdvia pastoge. 1929 metais rūmai buvo nugriauti iki langų, o mūrinės pastato sienos panaudotos bažnyčiai statyti. Maldos namai pašventinti 1933-iasiais.

Bažnyčia stačiakampio plano, trinavė, bazilikinės erdvės. Planas asimetriškas, prie šoninio fasado centrinės dalies (šiaurės rytų pusėje) pristatytas bokštas. Tokį netradicinį sprendimą nulėmė buvusio dvaro rūmų pastatas. Bažnyčios stogo gale stūkso aštuoniakampis kupolas su žibintu.

Bažnyčios architektūra turi modernizuotų neorenesansinių bruožų.

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Dabartinė Joniškio bažnyčia pastatyta 1895–1901 metais. Tai didžiulis eklektinės architektūros, kryžminio plano pastatas. 65 m aukščio fasadinis bokštas yra vidurinės navos pradžioje. Jo stogas turi barokinių elementų. Vėlyvojo baroko elementų yra langų, angų nišose.

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Bažnyčios nuotr.

Šios bažnyčios architektas – jau minėtas Karolis Eduardas Strandmanas iš Švedijos.  Bažnyčios stogas dengtas cinkuota skarda, bokšte – 6 metrų aukščio kryžius. Grindys mozaikinės. Bažnyčioje 16 durų, visos ąžuolinės su geležinėmis staktomis. Didysis altorius – betoninis, papuoštas kolonomis su statulomis. Be jo yra dar penki altoriai: vienas betoninis ir keturi mediniai. Bažnyčia turi keturis varpus.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia minima nuo 1500 metų, tačiau visai neaišku kur buvo tiksli jos vieta ir kaip ji atrodė. Ilgainiui, bažnyčių būta ne vienos, o stovėjusios dar kelios tarp Apaščios ir Agluonos upių. Ankstesnės jos visos buvo medinės, greitai sunykdavo. Galiausiai tuometinis Biržų šeimininkas, grafas Jonas Tiškevičius, prižadėjo pastatyti naują mūrinę bažnyčią. Pažadą ištesėjo ir pagal architekto Tomo Tišeckio projektą 1861 metais pastatė dabartinę mūrinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, menančią baroko ir klasicizmo laikus.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Parapijos nuotr.

Bažnyčia istoristinė, halinė, stačiakampio plano, dvibokštė – 43 metrų aukščio.  Bažnyčios vidus mena neobarokinį stilių. Įdomu tai, kad bažnyčioje galite pamatyti Tiškevičių giminės herbą, kuris puošia 1879-aisiais kurtus vargonus ir Biržų miesto herbą, kuris puošia medines ložes.

Grafo Jono Tiškevičiaus ir dar kelių šeimos narių palaikai saugomi bažnyčiose rūsyje esančiose kriptose.

Viktorija Skutulienė