Nerimas  ir vestibiuliarinio aparato sutrikimai. Koks jų santykis su klausa?

Nerimas, sutrikusi pusiausvyra, nuovargis ar galvos svaigimas – dažni senjorų gyvenimo palydovai. Neretai problema yra tiesiogiai siejama su amžiumi ir į ją tiesiog numojama ranka. Tačiau gali būti, kad priežastis slypi sutrikusioje klausoje. Kaip atpažinti ir spręsti problemą, pasakoja „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Andrius Urbonas.

Andrius Urbonas

Tuoj nukrisiu!

„Klausos sutrikimai vyresniame amžiuje gali pasireikšti palaipsniui, pagal žmogaus senėjimo tempą. Kartu su jais gali atsirasti ir kitų negalavimų“, – teigia specialistas. Galvos svaigimas ir sutrikusi pusiausvyra yra vieni iš dažniausių simptomų, kuriais skundžiasi senjorai. „Žmogus stovėdamas jaučiasi nestabiliai, jam sukasi galva ar net gali atrodyti, jog praradęs pusiausvyrą jis tuoj nukris.“ Retas apie tai pagalvotų, tačiau tokiu atveju rekomenduojama pasitikrinti klausą. Nors vestibuliarinės disfunkcijos priežastys gali būti įvairios, viena jų – klausos sutrikimai, pavyzdžiui, Menjero liga, įvairios infekcijos.

Mūsų ausys yra tiesiogiai susijusios su vestibuliarine sistema. Vidinę ausį sudaro klausos organas – sraigė ir vestibuliarinis aparatas, kuriame išsidėstę pusiausvyros receptoriai. Vestibiuliarinė sistema atpažįsta judėjimą per specialias jutimo ląsteles, kurios aktyvuojamos pakreipiant ar judinant galvą. Sistema siunčia signalus į vestibuliarinį nervą, kuris sujungia kochlearinį nervą ir perduoda elektrinius signalus į smegenis. Viskas vyksta grandinės principu, tad natūralu, jog vienai grandžiai nutrūkus, t. y. sutrikus klausai, gali atsirasti ir pusiausvyros sutrikimų.

Draugų būrys vis dažniau kelia diskomfortą

Anot klausos protezavimo eksperto, nusilpusi klausa ilgainiui sukelia ne tik sveikatos, bet ir psichosocialines problemas. „Pirmiausia pasikeičia žmogaus psichologinė būsena. Dėl nuolatinės įtampos stengiantis viską išgirsti, žmogus tampa pavargęs, irzlus, jam būdinga slogi nuotaika, gali atsirasti net polinkis į depresiją“, – teigia pašnekovas. Ilgainiui susiduriama su socialine izoliacija – neprigirdintis žmogus vengia bendravimo ir atsiriboja nuo šeimos, draugų bei kolegų, nebedalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl jaučiasi vienišas.

Taip pat klausos sutrikimų varginamo asmens kasdienybėje gali atsirasti nekviestas svečias – nerimas. Kitaip tariant, nuolatinio susirūpinimo būsena, juntama dėl nesėkmingų pastangų dalyvauti pokalbiuose, baimės praleisti, ką pasakė pašnekovas ar nerealizuoto bendravimo poreikio. Klausos sutrikimų sukeltas nerimo sutrikimas gali sukelti ilgalaikes pasekmes: nemigą, raumenų skausmą, negebėjimą susikoncentruoti.

Iš kur tas nuovargis?

Ne visi senjorai gyvena aktyvų gyvenimą, tad neretai kyla klausimas – kodėl dienos pabaigoje aš jaučiuosi pavargęs? „Gyventi su klausos sutrikimu yra sunkus darbas. Kasdienės situacijos reikalauja daug pastangų, kad galėtume suprasti elementarią kalbą. Turint klausos sutrikimą, ausys nebesugeba atpažinti visų garsų. Tuomet smegenys turi dirbti intensyviau, kad užpildytų spragas ir pašnekovas suprastų, kas buvo sakoma“, – paaiškina klausos protezavimo specialistas. Visi šie procesai siejami su intensyvia protine veikla, todėl labai išvargina žmogų.

Stengdamasis suvokti, kas buvo pasakyta, asmuo labai koncentruojasi į  pokalbį, o nuolatiniai bandymai iššifruoti prastai išgirstus žodžius – susilpnina atmintį. Jeigu pašnekovas ir sugeba tęsti pokalbį, vėliau gali būti sunku atsiminti, apie ką kalbėjo. „Norint sumažinti smegenų apkrovą yra labai svarbu gerai girdėti aplink kalbančius“, – pabrėžia specialistas.

Kaip padėti sau ar artimajam?

Negydomi klausos sutrikimai ne tik sukelia diskomfortą bei įvairius negalavimus, bet gali tapti ir rimtų psichologinių ar net psichinių ligų priežastimi. „Dažnai dėl negydomo klausos nusilpimo nutrūkus bendravimui su artimaisiais, draugais, žmogus palaipsniui grimzta į emocinę duobę. Tai gali sukelti net depresiją ar senatvinę demenciją. Taip pat klausos netekimas gali paskatinti jau esamos demencijos progresavimą.“

Kol papildomai atsiradę sveikatos sutrikimai nėra pasiekę kritinės ribos, reikia imtis veiksmų. Klausos centro „Audiomedika“ specialistas teigia, jog pusiausvyros sutrikimus reikėtų gydyti atsižvelgiant į sveikatos būklę. „Infekcijas galima gydyti antibiotikais, o tokioms ligoms kaip Menjero liga reikalingi kiti vaistai. Daugelis žmonių, turinčių nuolatinių ar negydomų pusiausvyros problemų, pasitelkia tam tikrus pratimus – vadinamąją vestibiulinės reabilitacijos terapiją. Jie tarsi išlavina pusiausvyros sistemą atsparumo tam tikriems judesiams, todėl žmogui lengviau judėti ir nekamuoja galvos svaigimas. Pratimai turi būti atliekami tinkamai, todėl svarbu kreiptis į specialistą, kuris paaiškins, kaip juos atlikti.“

Supratimą apie erdvę ir saugumą gali patobulinti ir klausos aparatai. Jie sustiprina ausies būgnelį pasiekiančio garso kokybę ir kiekį, todėl smegenys geriau supranta aplinką. „Nors klausos aparatai negali išgydyti demencijos, bet tikrai gali palaikyti smegenis veiklias. Taip pat padeda sumažinti protinio atsilikimo riziką, kuri yra susijusi su negydomu klausos sutrikimu“, –  tikina ekspertas. „Kuo ilgiau žmogus delsia, tuo labiau silpsta klausos nervas ir atrofuojasi smegenyse esantis klausos centras. Ilgainiui blogėja kalbos suvokimas, kai žmogus garsą girdi, bet nesupranta žodžių“, –  priduria jis. Klausos aparatas – klausos centrų pagalbininkas. Dėvintieji šiuos aparatus geba nustatyti aplink save esančius klausos orientyrus, o tai prisideda prie jų pusiausvyros jausmo. Taip patiriama ir mažiau nerimo, tad visapusiškai pagerėja sveikata bei gyvenimo kokybė.

Vertėtų nepamiršti, jog žmogui yra itin svarbi yra artimųjų pagalba ir palaikymas. Jeigu šeimos aplinkoje yra senjoras, kuriam nedrąsu ar gėda apsilankyti pas specialistą, padrąsinkite jį, paaiškinkite tinkamo gydymo naudą ir pasekmes, kurios laukia numojus ranka į problemą. Tai padės pradėti kelionę kokybiškesnio gyvenimo link.