,

Mankšta vandenyje: mažina skausmus ir psichologinę įtampą

„Sportas – sveikata!“ – ne kartą esame girdėję specialistų raginimus neapleisti judėjimo. Tik kaip sportuoti, kai judėjimas jau yra tapęs iššūkiu? Vengdami skausmo ir nemalonių pojūčių pradedame vengti ir judėjimo, o tai dar labiau gilina problemą, nes taip ir liekame suktis uždarame rate. Tačiau išeičių yra, ir viena jų – mankšta vandenyje. Pasak kineziterapeutės Agnės Žebrauskienės, vandenyje neretai galime atlikti tai, ko sausumoje nepajėgiame. Tai puikus užsiėmimas, gerinantis ne tik mūsų fizinę būklę, bet ir teigiamai veikiantis emocijas.

Agnė Žebrauskienė

Mankštos vandenyje specialistų ir jomis užsiimančių žmonių vertinamos dėl kelių priežasčių: jos puikiai tinka patyrus įvairias traumas, nes padeda greičiau atstatyti prarastas funkcijas, malšina stresą bei įtampą, leidžia atsipalaiduoti, didina pasitikėjimą savo jėgomis, gerina medžiagų apykaitą, stiprina širdį. Šių treniruočių dėka tvirtėja raumenys, gerėja laikysena, lankstumas, dailėja kūno linijos. Jos tinka gydant antsvorį bei nutukimą. Mankštos vandenyje ypač rekomenduojamos kenčiantiems sąnarių ar nugaros skausmus, sergant osteochondroze ar radikulitu. Dėl šių skausmų treniruotis sporto salėje neretai būna sudėtinga, todėl baseinas tokiu atveju gali tapti puikia alternatyva.

Vandenyje atlikti pratimus paprasta ir efektyvu

„Vanduo turi keletą pagrindinių savybių, kurios ir lemia tą skirtumą lyginant su sausuma. Žmogus, įlipęs į vandenį, visada jaučiasi lengvesnis. Vandens plūdrumas sumažina gravitacijos poveikį sąnariams ir tai lemia skausmo sumažėjimą. Taip pat, bet koks judesys vandenyje sukelia pasipriešinimą, todėl net ir atliekant nedidelius judesius vandenyje, yra atliekama pakankamai gera, stipri treniruotė“, – sako A. Žebrauskienė. Tokio pobūdžio mankšta praverčia ir vyresniame amžiuje, nes senstant neretai silpnėja judesių koordinacija, atsiranda įvairių pusiausvyros sutrikimų. „Hidrostatinis slėgis stabilizuoja sąnarius, todėl vandenyje žmogui yra lengviau išstovėti. Be to – jeigu yra tokia rizika – vandenyje yra pakankamai saugu kristi“, – mankštos vandenyje privalumus vardija specialistė.

Kineziterapeutė teigia, kad teigiamų rezultatų vandenyje neretai pavyksta pasiekti greičiau nei sporto salėje. „Kiek pastebiu iš savo praktikos, žmonės netgi po pirmos procedūros įvardina, kad jau yra kažkoks pokytis – dažniausiai į teigiamą pusę. Kūne pajaučiamas laisvumas, judesys tampa labai malonus. Mankštos vandenyje metu norisi ir netgi išeina daug daugiau visko atlikti nei būnant sausumoje. Pati procedūra yra daug smagesnė ir neįprastesnė – tai skatina dar daugiau judėti, ir rezultatai būna atitinkami“, – sako A. Žebrauskienė.

Viena treniruotė įprastai trunka nuo 30 iki 45 min. Jas atlikti rekomenduojama tiek, kiek rekomenduojama turėti ir bendro fizinio krūvio – bent tris-keturis kartus per savaitę. Mankštai paįvairinti gali būti pasitelkiamos ir įvairios pagalbinės priemonės: vandens svareliai, pasipriešinimo gumos, kamuoliai, vandens lazdos, todėl procedūros tampa dar įdomesnės. Tiesa, prieš mankštą vandenyje reikėtų bent 1,5–1 val. nevalgyti.

Prieš pradedant lankyti – svarbi gydytojo konsultacija

Pasak specialistės, prieš pradedant lankyti treniruotes vandenyje, svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad jis įvertintų, ar tokios treniruotės žmogui yra saugios. „Mankštų vandenyje negalima lankyti, jei yra tokių sveikatos problemų kaip: alergija chlorui, grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, epilepsija, turima atvirų žaizdų, karščiuojama“, – sako A. Žebrauskienė. Specialistas, įvertinęs sveikatos būklę, gali rekomenduoti lengvesnį krūvį, parinkti tinkamesnį, saugesnį mankštos variantą. Taip pat, užuot lankius grupinius užsiėmimus, galima rinktis individualias treniruotes, kuriose visas specialisto dėmesys ir priežiūra yra skiriami asmeniškai. „Grupinėse mankštose sunkiau pastebėti kiekvieną asmenį individualiai, nei kad dirbant su dviem ar vienu žmogumi vienu metu“, – sako kineziterapeutė.

Galima naudingai išnaudoti laiką gamtoje

Vasarą treniruotes baseine gali pakeisti mankštos vandens telkiniuose – upėje ar ežere. Buvimas gamtoje ir gryname ore padeda žmogų harmonizuoti, stiprina imuninę sistemą, o derinamas su fizine veikla leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų. Tačiau svarbu paisyti saugumo reikalavimų – nesimaudyti esant dideliam bangavimui, nežinant gylio bei dugno ypatybių, perkaitus, tamsoje ir kt.

 Pratimai, kuriuos galima išmėginti:

  1. Pečiai vandenyje, rankos sulenktos per alkūnes, delnai laikomi pirštais į dangų ir delnais ploti krūtinės aukštyje. Delnai nutolsta vienas nuo kito per krūtinės ar tik delno plotį.
  2. Pečiai vandenyje, pilvo raumenys įtempti ir, mėginant išstovėti, stipriai ploti tiesiomis rankomis priekyje savęs ir už savęs dubens / pilvo lygyje.
  3. Iš stovimos padėties pašokti abejomis kojomis į viršų ir kelius traukti link krūtinės. Taip pat galima pabandyti suploti delnais po pakeltomis į viršų šlaunimis ir taip susiriesti tarsi į kamuoliuką.

Pratimus galima kartoti iki lengvo nuovargio, pakartoti po kelis kartus.

Liveta Burkšaitė

Taip pat skaitykite: