,

Pamario  kraštas, kur vanduo kuria gyvenimą…

Pamario kraštas – nuostabus vandenų apsuptas vakarinis Lietuvos kampelis, kurio unikalumas – tūkstančiai hektarų užlietų pievų, kurias, kaip ir Kuršių marias, žiemą sukausto ledas, pavasarį pripildo migruojančių paukščių pulkai, vasarą čia vietą atranda burlenčių sporto paplūdimiai, o kur dar senieji žvejų kaimeliai… Tai kraštas, kuriam priklauso didžiausia Lietuvoje Rusnės sala, legendomis apie milžinus apipintas Kintų miestelis, lietuviškoji Venecija – Mingės kaimas, paukščiais garsėjanti Ventė ir rekordininkė – Švėkšna. Žinoma, tai tik maža dalis Šilutės rajono miestelių, kurių savitumą galima pajusti tik čia atvykus.

„Pamario kraštas kupinas netikėtumų ir paslapčių. Čia, kaip niekur kitur Lietuvoje, juntama gamtos didybė ir grožis. Kraštas paženklintas upių santakomis bei daugeliui yra žinomas dėl didžiojo pavasarinio potvynio. Kviečiame atvykti į Pamario kraštą – susipažinti su nepaprasta jo istorija, išskirtine gamta, pasimėgauti maistu ir Marių skleidžiama ramybe“, – sako Šilutės turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Grygelienė ir supažindina su turistų pamėgtomis krašto vietovėmis.

Į Rusnės salą – pasigrožėti potvyniu ir ledonešiu

Rusnės sala – tai didžiausia sala Lietuvoje, garsi gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Tai ne vienintelė sala Nemuno deltoje: Rusnės salą supa keletas mažesnių. Viena iš jų yra gerai žinoma Briedžių sala. Iš viso Nemuno deltą sudaro 6 didelės salos, o tarp jų yra mažesnių salelių su įlankomis.

Didžiausia Lietuvos sala – Rusnė – puoselėja gilias žvejybos ir kulinarines tradicijas, turi seną istoriją, keletą šiuolaikiškų prieplaukų, Uostadvario švyturį bei didžiuojasi kitais lankytinais objektais.

Atvykusiems ypač patrauklūs senieji Skirvytėlės, Vorusnės ir Pakalnės žvejų kaimai, žvejo etnografinė sodyba-muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Turistų lankoma ir Atmatos krantinės vieta, kuri ypač pamėgta žvejų, kasmet pavasarį besivaržančių dėl laimikio – stintų. Be to, šalia Rusnės salos yra pats didžiausias Nemuno regioninio parko Krokų lankos ežeras, turtingas žuvų ištekliais. Panašu, kad tai viena žuvingiausių vietų Baltijos regione.

Pirmasis tiltas į salą nutiestas 1914 m. Tai buvo 2 arkų Peterso tiltas, kurio liekanos išlikusios iki dabar. Po 60 metų nutiestas gelžbetoninis tiltas, o 2019 m. gegužės 18 dieną oficialiai atidaryta Rusnės estakada, kuria šiandien galima patekti į salą net ir per didžiausią potvynį.

Atmatos krantinė tapo dar populiaresnė, kai 2015 metais Rusnėje buvo atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui. Šis tarptautinės reikšmės įvykis sukviečia į salą svečių net iš Indijos.

Šiandien į Rusnę galima patekti pervažiavus tris didelius tiltus. Du iš jų pastatyti sausumoje, kuriuos vanduo pasiekia tik per potvynius. Tai išskirtinis kampelis Lietuvos pamaryje, garsėjantis pavasariniais potvyniais, kai tirpstantis ledas užlieja apie 30 tūkst. ha Nemuno žemupio lygumos. Paprastai per potvynį vanduo Rusnėje pakyla iki 50 cm ir tai gali trukti nuo savaitės iki dviejų mėnesių. Yra buvę, kad potvynių metu vandens gylis žemiausiame kelio ruože siekė daugiau kaip 1 metrą.

Tiltas nutiestas 1914 metais per Šyšos upę. Tai senamiesčio urbanistikos paminklas.

Nuo seno potvynis apsemdavo vieną pagrindinių kelio ruožų, vedančių į salą, Šilutė–Rusnė. Šį 400 metrų kelio ruožą vietiniai įveikdavo patys tik tuomet, jei vandens gylis siekdavo mažiau kaip 20 cm. Kitu atveju – automobilius keldavo specialus transportas. Potvynis atskirdavo rusniškius nuo visos Lietuvos, o 2019 m. gegužės 18 dieną – sujungė.  Tądien pastatyta kelis dešimtmečius laukta estakada ir naujas plentas, kuris buvo atidarytas tik tų pačių metų gruodžio mėnesį.

Kasmet potvynio metu į Rusnę patraukia būrys smalsuolių pasigrožėti ir dar vienu reiškiniu – ledonešiu, kai upėmis Kuršių marių link pajuda ledai. Tuo metu rusniškiai turi net tradicinę šventę pavadinimu „Šaktarpis“, kuri kasmet sutampa ir su paukščių migracija.

Paukščių karalystė – Nemuno delta

Labiausiai Nemuno delta išgarsėjo kaip paukščių karalija – Nemuno deltos regioninis parkas – viena svarbiausių Europos vietų migruojantiems vandens paukščiams. Užliejamos regioninio parko pievos yra viena iš svarbiausių Europoje traukiančių gulbių giesmininkių poilsio vietų. Kasmet kovo – balandžio mėnesiais ten susitelkia iki 4000 Europos tundrose perinčių gulbių giesmininkių, kurių skardų „trimitavimą“ galima girdėti daugelyje deltos vietų.

Pavasarį užliejamos Nemuno deltos regioninio parko pievos labiausiai traukia gulbes giesmininkes.

Nemuno deltos regioniniame parke, kurio plotas daugiau kaip 28 tūkst. ha, aptikta daugiau nei 300 sparnuočių rūšių. Tūkstantinę sparnuočių gausą teritorijoje lemia ir virš Nemuno deltos besidriekiantis bene didžiausias Vakarų Palearktikoje paukščių migracijų kelias – rytine Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante tam tikromis dienomis praskrenda daugiau nei milijonas sparnuočių, todėl nenuostabu, kad būtent Nemuno deltoje per paskutinį šimtmetį yra aptikta daugiausia šalyje naujų paukščių rūšių – net 46. Pavyzdžiui, Rusnės saloje peri 17 paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą!

Ne veltui dar 1929 m. Ventės rage buvo įkurta ir viena pirmųjų pasaulyje paukščių žiedavimo stočių. Joje šiuo metu yra įrengta didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė, tad sužieduojama dešimtys tūkstančių migruojančių paukščių. Žinoma, jog 2018-aisiais buvo pasiektas rekordas nuo pat stoties įkūrimo – per metus sužieduota net 126 tūkst. sparnuočių.

Tai Ventės rago ornitologinė stotis, kurioje žieduojami paukščiai, veikia paukščių migracijos ekspozicija. Greta yra didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė, kurioje sužieduojama dešimtys tūkstančių migruojančių paukščių.

Šiemet Ventės rago ornitologinė stotis mini 91-uosius veiklos metus, kurioje kasmet apsilanko daug žmonių iš Lietuvos ir užsienio. Čia įrengtas ir muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu. Negana to, užlipus į Ventės rago švyturio apžvalgos aikštelę, galima pasigrožėti Kuršių marių platybėmis, auksinių Kuršių nerijos kopų ir Nemuno deltos panorama.

Ant marių bangų skalaujamo kranto, Ventės rago molo, turistai suranda ramybės oazę.

Be to, Ventėje visuomet pilna ekstremalaus sporto mėgėjų. Dėl palankaus oro, vėjo ir vandens sąlygų į Ventę suvažiuoja buriuotojai iš visos Lietuvos – tai lyg Lietuvos buriuotojų sostinė.

Lankytojams atviras ir Ventės rago švyturys, kurio viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturio aukštis – 18 metrų.

Pasivaikščiojimas po Aukštapelkę

Pastaruoju metu vienas populiariausių lankytinų objektų Šilutės rajone – Aukštumalos pažintinis takas, kurio ilgis į abi puses – 2400 metrų. Aukštumalos pelkė, kadaise buvusi viena unikaliausių Lietuvos aukštapelkių, dabar smarkiai pažeista žmogaus – didžiojoje pelkės dalyje jau daugiau nei pusę amžiaus yra eksploatuojamas durpynas. Visa aukštapelkės ir durpyno teritorija patenka į Nemuno deltos regioninį parką, tačiau tik vakarinė dalis paskelbta telmologiniu draustiniu, kuriame ir buvo įrengtas šis pažintinis takas su apžvalgos bokšteliu.

Labiausiai turistų lankoma vieta – Aukštumalos pažintinis takas, kuriame įrengtas ir apžvalgos bokštas. Ant jo užlipus atsiveria nuostabus gamtos vaizdas.

Tai unikali galimybė susipažinti su aukštapelke, sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis purvynas, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.

Pažintiniame take įrengtas ir apžvalgos bokštas, ant kurio užlipus atsiveria nuostabus gamtos vaizdas.

Mingės kaimas – lietuviškoji Venecija

Mingės kaimas – nedidelis, vos apie pusšimtį nuolatinių gyventojų turintis žvejų kaimelis, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Šis kaimas dėl savo unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“, tad daugelis keliautojų vien iš smalsumo atvyksta į šią vietovę.

Mingės kaimas – „Lietuviškoji Venecija“, kurios pagrindinę gatvę atstoja upė, o į svečius kaimynai vieni pas kitus plaukia valtelėmis arba kateriais. Šilutės turizmo ir informacijos centro nuotr.

Atvykę nustebsite, nes tai vienintelis toks kaimas Lietuvoje, kuriame pagrindinę gatvę atstoja upė, o į svečius kaimynai vieni pas kitus plaukia nuosavomis valtelėmis arba kateriais.

Mingėje įkurtas ir modernus jachtklubas, į kurį suplaukia jachtos net iš vandenyno. Žvejų namai yra restauruoti ir pavirtę viešbučiais ar kaimo turizmo sodybomis, tad mėgstantiems ramius vakarus ir pasiplaukiojimą – tai puiki vieta poilsiui. Kalbama, kad Mingės kaimas – gražiausias deltos kurortas.

Šilutėje – pasigrožėti miesto istorija

Šilutė – rajono centras, kuriame ryškiausiai išlikę įspūdingi Rytprūsių architektūros atspindžiai, daug senoviškų puošnių pastatų, tokių kaip Hugo Šojaus dvaro kompleksas, senojo turgaus aikštė, gaisrinė, paštas bei kiti. Miesto simbolis – evangelikų liuteronų bažnyčia, su viduje esančiomis Biblijos siužetais tapytomis freskomis.

Pavasarį įvairios Šilutės miesto erdvės pasipuošia baltais japoniškų magnolijų žiedais.

Šis miestas turtingas istoriniu kultūriniu paveldu, žymiais čia gimusiais, gyvenusiais ir kūrusiais žmonėmis, su kurių gyvenimu galėsite susipažinti net iš labai arti. Vaikštant Šilutės gatvėmis galima pastebėti, kad viename šaligatvių įmontuoti ir stiklu uždengti unikalūs kambarėliai, pavadinti „Šilutės sekretais“. Juose atkurtas gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Šiuo metu rekonstruotame Lietuvininkų gatvės šaligatvyje įrengta 20 tokių „Šilutės sekretų“. Juos nesunkiai galima rasti dairantis po kojomis abiejose gatvės pusėse, einant nuo Hugo Šojaus dvaro iki sankryžos su Taikos ir Eglių gatvėmis. „Sekretai“ suteikia progą pasmalsauti, ką savo namuose veikė sviestininkas, statybininkas, kaip atrodė dantų gydytojos kabinetas, kokių skanėstų buvo cukrainėje, koks gyvenimas virė siauruko ir autobusų stotyse ar karietų pašte.

Šilutė – sparčiai augantis turistinis miestas, kuris svečiams patrauklus ne tik savo apylinkių unikalumu bet ir savitu paveldu.

Ar žinojote, kad Šilutė daugelio vadinama magnolijų sostine? Kasmet daugelyje Šilutės miesto vietų auga Japoniškos magnolijos, kurių grožis stulbina, o išplitimo istorija Pamario krašte siekia sovietinius metus. Tuomet šį medį iš Austrijos į Šilutę atvežė tuometinis miesto burmistras Martynas Redveikis.

Švėkšna – garsėjanti rekordininkė

Švėkšna – buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis, kurio savita architektūra vilioja jaunavedžius ir lietuviškų filmų kūrėjus. Švėkšna garsi aukščiausia rajone 65 metrų dvibokšte, raudonų plytų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis.

2019 metų Velykų medis Švėkšnoje išpuoštas 32 099 margučiais. Tai naujas švėkšniškių rekordas. Danutės Gailiūnienės nuotr.

Unikalu dar ir tai, kad švėkšniškiai kasmet nustebina kraštiečius ir svečius savo originaliomis idėjomis. Pavyzdžiui, kelerius metus iš eilės per Velykas gyventojai išpuošia medį margučiais. 2017 metais prie šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios ant medžio gyventojai sukabino 7751 margutį. Šis Velykų medis tapo rekordiniu! Vėliau, 2018 metais švėkšniškiai vėl kibo į darbą, tik tąkart sukabino 16 140 velykaičių, o 2019 metais – net 32 099. Taip gyventojai kasmet patys gerina savo pasiektus rekordus. Kasmet švėkšniškiai savo originalumu miesto svečius priverčia aiktelėti iš nuostabos. Žinoma, pernai dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino švėkšniškiai Velykų medžio nepuošė, tačiau bažnyčioje pastatė pačių pintą didžiausią šalyje verbą. Įdomu, kuo šiemet švėkšniškiai nustebins?

Viktorija Skutulienė

Taip pat skaitykite: