Arbūzų auginimas: patarimai gausiam derliui

Slices of juicy red watermelon

Sunokę, sultingi, saldūs ir puikiai gaivinantys karštą vasaros dieną – tokie gali būti arbūzai ne tik parsinešti iš parduotuvės, bet ir užauginti mūsų daržuose. Tik, ką daryti, kad šių milžiniškų uogų derlius iš tiesų džiugintų? Patarimais dalinasi sodo bei daržo prekių parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ atstovė Jurgita Grigienė.

Ar pastebite tendenciją, kad šiltėjant klimatui, žmonės vis dažniau išdrįsta pamėginti užsiauginti egzotinių vaisių ar augalų Lietuvoje?

Savo asortimente turime ne tiek daug egzotinių augalų. Arbūzų ar melionų tokiais augalais nelaikytume, nes jų sėklų Lietuvoje galėjome nusipirkti ir prieš 20-25 metus, tik šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš daug didesnės veislių įvairovės. Taip pat paskutiniu metu įsitvirtinus šiltoms vasaroms juos galime užsiauginti ne tik šiltnamyje ar po priedangomis (kaip buvo įprasta anksčiau, jei norėjai turėti derlių), bet ir lauke.

Kokios arbūzų veislės yra tinkamiausios auginti Lietuvoje?

Vertėtų rinktis ankstyvąsias veisles ar hibridus. Visos veislės, esančios mūsų asortimente, Lietuvoje auga ir dera.

Kaip taisyklingai ir kada reikėtų pradėti daiginti arbūzų sėklas?

Norint gauti ankstyvesnį derlių, reikia užsiauginti daigus. Daiginti reikėtų balandžio  pabaigoje, šiltoje patalpoje. Į 12-15 cm skersmens puodelius sėjame po 1-2 sėklas. Sudygus laukiame, kol daigas paaugs ir turės pirmuosius tikruosius lapelius. Kai esame tikri, kad negresia šalnos, pasodiname daigus į nuolatinę augimo vietą. Į nuolatinę augimo vietą daigai sodinami nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios. Persodinant reikia būti atsargiems, jokiu būdu nenupurtyti žemių nuo daigo šaknų – arbūzų ir melionų daigai jautrūs persodinimui.

Fresh watermelons.

Kiek arbūzų gali išaugti iš vieno daigo?

Vaisių kiekį galime reguliuoti pašalinant dalį užuomazgų. Tai reikia daryti, nes jei paliksime visas, užaugs daug, bet labai mažų vaisių. Jei užuomazgas šaliname, tuomet vienas augalas užaugina 4-6 vaisius (labai palankiomis sąlygomis gali ir daugiau), tokio svorio, koks nurodomas veislės aprašyme.

Kur geriau auginti arbūzus – šiltnamyje ar lauke?

Galima visur, bet arbūzai – augalai, šliaužančiu stiebu, ir užima gana nemažai vietos, ne kiekvienas gali skirti tiek vietos šiltnamyje. Vienam daigui šiltnamyje tektų atiduoti 3 m².

Koks dirvožemis yra geriausias arbūzų auginimui?

Gerai augs priesmėlyje, lengvoje, nemolingoje, vandeniui laidžioje dirvoje.

Nuo ko priklauso arbūzo saldumas?

Arbūzams reikia daug saulės ir šilumos, tuomet jie užauga saldūs. Jų  negalima sodinti pusiau ar visiškame pavėsyje.

Kokiomis trąšomis arbūzus tinka tręšti?

Stambius vaisius užauginantys augalai iš dirvos pasiima daug maisto medžiagų, todėl tręšti reikia. Pasodinus į dirvą reikia tręšti azoto trąšomis, vėliau, kai užmezga pirmąjį vaisių, tik kalio trąšomis, tačiau be sieros.

Mitas ar tiesa, kad auginant arbūzus juos reikia daug ir dažnai laistyti?

Vandens jiems reikia nedaug. Ryte arbūzai gardžiuojasi rasa. Jei auginate šiltnamyje, augalus reikia apipurkšti. Jei tęsiasi ilga, karšta sausra, tuomet galima palieti, kad neišdžiūtų. Reikėtų ankstų rytą laistyti ne tik šaknis, bet ir lapus.

Kokie požymiai padeda atpažinti, kad arbūzas jau prinoko?

Žiūrime, ar apdžiūvusi vaisiaus jungtis su virkščia, jei taip – arbūzas sunokęs. Dar galima pakėlus vaisių pažiūrėti, ar ta vieta, kuria jis liečiasi su žeme, yra geltona – jei taip, galime manyti, kad jau laikas arbūzą skinti.

Kokias didžiausias klaidas žmonės daro augindami arbūzus?

Pasodina daigus į netinkamą dirvą, netinkamą vietą, netinkamu laiku. Arbūzus reikia labai atsargiai ravėti, nekilnoti virkščių, nes augalai pradeda džiūti. Patartina arbūzus kasmet auginti vis kitoje vietoje.

Liveta  Burkšaitė

Taip pat skaitykite: