,

Pakeltos lysvės: keliams ir nugarai lengviau

Pakeltos lysvės ir gražus daržas – tai sąvokos, dažnai einančios greta. Ir ne veltui – smagu užsiauginti savo daržovių, bet įprastos lysvės visai nesižiūri šiuolaikiško namo fone. Įsirengti pakeltas lysves ne tik dėl estetikos, bet ir dėl lengvesnės priežiūros pataria Ingė Auželienė, modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė.

Auginimas pakeltose lysvėse

Pakeltos lysvės, apie kurias kalbame, turi tvirtus šonus iš lentų, rąstelių, akmenų ar kitų medžiagų. Tiesa, įprasta lysvė irgi yra šiek tiek paaukštinta, tačiau lysvė su šonais yra stabilesnė, be to, nereikia ravėti nuožulnių kraštų ir takelio.

Riba tarp lysvės ir takelio labai aiški, todėl mulčias, jei tokį naudojame, neišsibarsto aplink, o lieka lysvės viduje. Takeliui galime pasirinkti kitą dangą, pavyzdžiui, šaligatvio plyteles, žievės mulčią, šienaujamą veją, trinkeles – kad būtų švariau vaikščioti ir daržovių galėtume ateiti net su šlepetėmis.

Jei pakeltų lysvių šonai kiek aukštesni, patogu ant jų atsisėsti, lengviau sėti, sodinti, ravėti. Kai nevargs keliai ir nugara, pati priežiūra taps gerokai malonesnė.

Be to, daržas dažnai turi nedaug vertikalių elementų. Tai ypač pastebima žiemą, kai daržo zona atrodo visai plika. Būtent pakeltos lysvės tampa tais vertikaliais akcentais, o estetiškas vaizdas matomas visais metų laikais.

Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl verta jose auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, ankstyvąsias morkas. Prie stabilių šonų lengva pritvirtinti rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinti ankstyvąjį derlių.

Vėlyvesnėms kultūroms nedidelis lysvės pakėlimas nedaro didelės įtakos, tad jei ne visas daržas suformuotas būtent taip, pakeltas lysves skirkite ankstyvosioms daržovėms.

Dažnai baiminamasi, kad aukštesnės lysvės labiau peršąla. Jei lysvė yra žema ir bent 80 cm pločio, esminio skirtumo nepajusite. Jei lysvė tikrai aukšta ir siaura – žiemą gali greičiau peršalti, todėl tokias įrenkite tik vienmečiams augalams. Gražiai atrodytų aukšta prieskoninių žolelių lysvė prie terasos – ir gražu, ir kvepia, ir patogu pasiskinti prieskonių, ruošiant kepsnius lauke.

Medžiagos ir išmatavimai

Iš ko gaminti pakeltas lysves, spręskite pagal turimas medžiagas, estetiką, ilgalaikiškumą ir skiriamą biudžetą. Dažniausiai naudojamos medinės lentos, rečiau – apdirbti rąstai, sutvirtinti akmenys, plastikinės lentos, mūras. Įprastas lentas lengva sutvirtinti ir lengva išmontuoti – tai privalumas, nes ateityje galite norėti sumažinti arba padidinti lysves.

Dėl nuolatinio sąlyčio su dirvožemiu, mediena greitai yra, nes vyksta natūralūs procesai, todėl lentas po 4-5 metų reikės keisti. Impregnuotos lentos gali tarnauti iki 15-20 metų, o išorinę pusę galite nudažyti derančia prie aplinkos spalva.

Jei sklypas etnografinio stiliaus, labai praktiška montuoti lysves iš pjautų rąstelių. Jei jų aukštis apie 20 cm, tokios lysvės labai patogios, nes ant jų krašto patogu atsisėsti. Be to, tarnaus gerokai ilgiau nei lentos. Tokios lysvės gerai atrodo, jei iš panašių rąstų pagaminti ir turėklai, supynės, smėlio dėžė.

Prie modernaus namo rąstai greičiausiai netiks. Jei norite, kad daržas atrodytų gražiai, suderinkite medžiagiškumą ir atkartokite pasirinktus elementus visame sklype. Prie raudonų plytų namo gerai atrodys panašios išmūrytos lysvės. Prie šiuolaikiško namo gali tikti betonas. Abiem atvejais – reikalingas pamatas, tad lysves įrengti jau sudėtingiau ir brangiau. Tačiau tokios lysvės vizualiai sujungia daržą su likusia sklypo dalimi, todėl jis neiškrenta iš konteksto ir atrodo labai estetiškai. Atidžiau suplanuokite lysvių išdėstymą, nes po kelerių metų persigalvojus nugriauti ir perstatyti kitur, bus komplikuota.

Kai lysvių ne viena, įrenkite jas iš tų pačių medžiagų, o formas ir aukščius galite rinktis tiek visas vienodas, tiek skirtingas. Vienodos lysvės įneša simetrijos ir tvarkos (tada ir piktžolės ne taip bado akis), bet ir skirtingos gali gerai atrodyti, ypač jei aukštesnės montuojamos tolesnėje daržo dalyje.

Lysvės plotis. Pakelta lysvė dažniausiai tvarkoma ne į ją įlipant, o iš šono, todėl jos plotis turi būti toks, kad laisvai pasiektumėte. Jei lysvė prieinama iš abiejų pusių, 80 cm galėtų būti optimalus plotis. Jei auginami uogakrūmiai ar daugiametės gėlės, kurių nereikia nuolat tvarkyti, pakelta lysvė gali būti gerokai platesnė.

Takai – pusė vaizdo. Galite išgrįsti juos ta pačia danga, kaip ir kitus takus sklype, galite pratęsti veją arba pasirinkti kitą dangą: medžio žievės mulčią, skaldą, šiaudus, betonines plyteles arba trinkeles, medinius takus. Jei tarp lysvių sėsite veją, tako plotį parinkite konkrečiai pagal savo žoliapjovės plotį – I. Auželienė sako, kad būtent šis dalykas labai dažnai neįvertinamas.

Jei takams naudosite skaldelę arba žievės mulčią, plėvelės po ja naudoti neverta, geriau sudėti storesnį sluoksnį (bent 10 cm) – efektas bus, o ir gamtos dėsniams nenusižengta. Sluoksnį kasmet reikės papildyti.

Pakeltų lysvių įrengimas

Jei jau turite lysvę ir norite ją padaryti pakeltą su borteliais, žemes reikia sukasti į vidurį, aprėminti lysvę pasirinktais bortais ir žemes vėl lygiai paskleisti – tai paprasčiausias būdas. Po borteliais (lentomis ar rąstais) verta sutankinti gruntą ir paberti skaldos ar žvyro, kad mediena nebūtų padėta tiesiai ant žemės ir ne taip greitai supūtų.

Jei lysvės vietoje dabar želia žolė, tolesni veiksmai priklauso nuo to, ar greitai norite pradėti daržininkauti.

Lėtasis variantas: pasižymėkite lysvės formą. Uždengus veją juoda polietilenine plėvele arba kartonu (dar geriau), per metus susidarys geros kokybės organika.

Greitasis variantas: reikia atkirsti pasižymėtą vietą, nuimti velėną (galite ją sudėti į komposto dėžę), o į lysvę pripilti gero komposto ar juodžemio.

Formuojant žemą lysvę, visas piktžoles reikia kruopščiai pašalinti.

Jei lysvė aukšta (bent 30-40 cm), užpiltos piktžolės turėtų tiesiog sunykti. Jei lysvė aukštesnė kaip 50 cm, apatinėje dalyje vertėtų palikti angas ventiliacijai, kad viduje būtų palanki terpė ten vykstantiems natūraliems procesams.

Pagal skirtingas technologijas, ant pakeltos lysvės pagrindo galima dėti šakų, lapų, perpuvusio mėšlo. Bet, visų pirma, reikia atsižvelgti į jūsų sklypo gruntą. Jei dirvožemis sunkus, molingas, verta atkasti papildomai apie 30 cm gylio ir užpildyti žvyru ar skalda, kad drenuotųsi. Daržovės paprastai sunkiai pakenčia užmirkimą, todėl pakeltos lysvės yra gera išeitis. Pavyzdžiui, kad morkos būtų lygios ir tiesios, joms reikalinga puri dirva, todėl joms ir kitiems šakniavaisiams labai tiktų kiek aukštesnės, pakeltos lysvės (30-40 cm).

Jei sklypo gruntas lengvas ir nederlingas, gero dirvožemio pripildykite tik pakeltas lysves – visai nebūtina brangaus dirvožemio užsivežti visam sklypui.

Norėdami pagerinti žemę, pirmaisiais metais auginkite sideratus – garstyčias, lubinus, vikius ir kt.

Būtinai mulčiuokite – po mulčio sluoksniu susiformuos geresnė dirvos struktūra, drėgmė ilgiau išsilaikys, dirvos paviršiuje susidarys palanki terpė mikroorganizmams, reikės mažiau ravėti ir laistyti.

 

Taip pat skaitykite: