,

Gerybinės prostatos hiperplazijos gydymo galimybės ir gyvenimo būdo koregavimo svarba

side-view-older-man-nursing-home-using-smartphone

Gerybinė prostatos hiperplazija yra nuolat progresuojanti, tačiau tikrai valdoma liga. Teigiama, kad anksčiau ar vėliau šia būkle suserga dauguma vyriškosios lyties atstovų, skiriasi tik amžius, kada pradeda varginti gyvenimui trukdantys šlapinimosi sutrikimai.

Teigiama, kad mažiausiai pusė penkiasdešimtojo gimtadienio sulaukusių vyrų jau patiria lengvesnių ar sunkesnių šlapinimosi sutrikimų požymių, o po aštuoniasdešimtojo gimtadienio tokie varginantys simptomai kankina praktiškai kiekvieną vyriškį. Kuo amžius vyresnis, tuo gerybinio prostatos išvešėjimo rizika didesnė. Paprastai pirmieji signalai apie ligą siunčiami apie keturiasdešimtuosius – penkiasdešimtuosius gyvenimo metus, kai pasišlapinti tampa sunkiau.

Apatinių šlapimo takų simptomai apima dažnesnį poreikį šlapintis dieną ir naktį, sunkumus norint pradėti šlapintis, pakitusią šlapimo srovę bei kitus reiškinius, kurie bėgant laikui paprastai tik sunkėja. Kokios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) gydymo galimybės?

Gydymas paskiriamas atsižvelgiant į ligos stadiją, eigą, paciento poreikius ir gydymo galimybes

Veiksmingą gydymą įmanoma paskirti tik tiksliai nustačius diagnozę, įvertinus simptomų pasireiškimo priežastis, bendrą paciento sveikatos būklę ir jo poreikius. Gydytojas nebūtinai pradeda nuo vaistinių preparatų skyrimo, o chirurginis gydymas dažniausiai pasirenkamas tik tada, kai jau nėra kitos išeities.

Jei simptomai labai lengvi ir vyras nejunta jokių sunkumų ar gyvenimą ribojančių nemalonumų, tuomet patariama tik koreguoti gyvenimo būdą ir reguliariai įvertinti ligos eigą, pokyčius, simptomų stiprėjimą (svarbu nustatytu grafiku lankytis pas gydytoją). Tokiu keliu stebima, kaip vystosi liga ir neleidžiama jai pernelyg „įsisiautėti“.

Jei simptomai yra tokie akivaizdūs, kad jau sukelia nepatogumų, tuomet papildomai paskiriami vaistiniai preparatai arba tam tikri jų deriniai. Vieni vaistai lėtina prostatos didėjimą, kiti lengvina pačios ligos simptomus, pavyzdžiui, padeda šlapimui lengviau nutekėti. Naudingi ir augaliniai vaistiniai preparatai, kurie gali būti vartojami vieni, esant lengviems ligos simptomams arba deriniuose su kitais vaistiniais preparatais, jei taip paskyrė gydytojas. Puikus pavyzdys – Prostamol Uno, kurį vartoti itin patogu, nes pakanka vos vienos kapsulės per dieną. Pabrėžtina, kad optimalaus poveikio sulaukiama tuomet, kai vaistas reguliariai vartojamas bent 3-6 mėnesius.

Gyvenimo būdo koregavimo svarba – labai didelė

Žinoma, reikėtų nepamiršti ir sveikos mitybos, judėjimo bei žalingų įpročių atsisakymo svarbos:

  • Pacientams patariama vengti alkoholio, kofeino ir rūkymo.
  • Skatinama rūpintis, kad mityboje netrūktų vitaminų iš šviežių vaisių ar daržovių. Mityba turi būti kuo sveikesnė.
  • Svarbu gerti pakankamai vandens, tačiau jo kiekis turėtų būti ribojamas prieš nakties miegą ar kitus svarbesnius įvykius, ilgesnes keliones. Patariama vandens ir kitų skysčių negerti bent 2 valandas iki miego, o jei labai troškina, reikėtų apsiriboti vos keliais gurkšniais.
  • Šlapinantis patariama neskubėti. Rekomenduojama nusišlapinti per kelis kartus – nors atrodo, kad šlapimo srovė nustojo tekėti, verta pamėginti pilnai šlapimo pūslę ištuštinti po kelių minučių.
  • Labai svarbu vis save padrąsinti ir tikėti, kad liga tikrai suvaldoma. Tokį vaidmenį turėtų atlikti ir šeimos nariai – vyrams taip pat labai svarbus palaikymas ir supratingumas.

Kai vienintele išeitimi lieka chirurginis gydymas

Chirurginio gydymo būtinybė svarstoma tuomet, kai simptomai sunkūs ir jų suvaldyti nepavyksta nei gyvenimo būdo koregavimu, nei vaistų ar jų derinių vartojimu. Vis sunkėjantys ir gydymu nesukontroliuojami simptomai rodo, kad galimai atėjo metas operaciniam gydymui, kuris svarbus ne tik šlapinimosi sutrikimų palengvinimui, bet ir sveikatai pavojingų komplikacijų rizikos sumažinimui.

Yra keletas chirurginio gydymo metodų. Gydytojas parenka tinkamiausią – kartais prireikia tik minimaliai invazinių procedūrų, tad baimintis chirurginio gydymo kelio nereikėtų. Jis paskiriamas tik tuomet, kai jau nebėra kitos išeities, be to, šių dienų medicina šioje srityje jau pakankamai pažengusi.

Taip pat skaitykite: