Pozityvumas – naudingas ar žalingas?
Psichologė – psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, lektorė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė Dr. Agnė Matulaitė, kuri išleido knygą „Žali sausainiai“, paskyrė ją sveikiems neurotikams. Juk sveiki neurotikai, tai kiekvienas iš mūsų – ieškantis, klystantis, bandantis, sveikas žmogus. Klausiame Agnės – kuo svarbus pozityvus mąstymas žmogaus gyvenime ir kaip jį atrasti?
Pozityvaus mąstymo nauda
Vieni sako, jog pozityvus mąstymas, tai raktas į sėkmę, kiti – kad ilgainiui jis gali turėti žalingą poveikį. Pasak A. Matulaitės, abu teiginiai gali būti teisingi: „Jei kryptingai mąstoma ir pasaulis matomas tik per rožinius akinius, galiausiai tie akiniai gali nukristi. Ir ateiti didžiulis nusivylimas. Kita vertus, jei į viską bus žiūrima negatyviai, juodai, tam patvirtinimų savo aplinkoje taip pat nesunkiai atrastume. Manau, atsakymas slypi tame, kad labai svarbu pradėti ne nuo pasaulio, o savęs paties apmąstymo, pareflektavimo. Klausiant, per kokius akinius, su kokia nuotaika dabar žvelgiu į savo aplinką ir aplinkinius žmones? Kaip tai galėtų įtakoti, kaip jį matau? Ar noriu ką nors keisti? Jei taip, tai kaip?“, – atskleidžia psichologė ir priduria, kad pozityvus mąstymas visgi kuria teigiamas emocijas – džiugesį, jaukumą, švelnumą. O tą jausdamas žmogus savo ruožtu psichologiškai jaučiasi sveikesnis.
Taigi, kaip suvaldyti blogas mintis ir ar išties reikia jas suvaldyti? Pasak A. Matulaitės, svarbu prisiminti, kad tai yra tik mintys, kurios šiuo metu ateina į galvą: „Savo mintis galima stebėti kaip jūros bangas, skalaujančias kranto smėlį. Su susidomėjimu. Mintys kaip ir bangos ateina ir nueina. Viena keičia kitą, prasilenkia. Yra įvairūs psichologiniai pratimai, kurių pagalba galima išmokti kontroliuoti, išmesti ar sumažinti galią minčių, kurios trukdo gyventi, kankina naktį ir panašiai. Tad jei atsiranda jausmas, kad kažkokios įkyrios mintys tikrai blogina kasdienio gyvenimo kokybę, tikrai vertėtų nekentėti, o kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus“, – sako psichologė.
Psichologiniai akiniai
Kodėl vieni žmonės beviltiški optimistai, o kiti pesimistai? Anot psichologės, labai svarbu, kokioje aplinkoje žmogus augo, gyvena, kaip jis dabar jaučiasi, kiek streso pastaruoju metu patyrė, ar patyrė palaikymą iš aplinkinių ir kokį. Visiems girdėtas posakis, jog vieniems stiklinė pusiau pilna, o kitiems pusiau tuščia – psichologė sako, jog tai vėl tie patys psichologiniai juodieji ar baltieji akiniai, per kuriuos žiūrime į pasaulį ir labai svarbu nepamiršti, kad tai tik psichologiniai akiniai.
Knygoje „Žali sausainiai“ paminėti „sveiki neurotikai“, pasak A. Matulaitės yra ne kas kitas, o paprasti žmonės, tokie kaip ir ji pati: „Tai žmonės, kurie nuolat reflektuoja savo gyvenimą. Kuriems skauda, kurie jaudinasi, džiaugiasi. Sveikas neurotikas – tai ir aš pati. Nenurimstanti ir kartu visai sveikai funkcionuojanti. Ši mano knyga – tai tarsi kokių trumpų fenomenologinių esė – gyvenimiškų istorijų ar nuotrupų rinkinys. Tikiuosi, padedanti kam nors atpažinti save. Galbūt apkabinanti kažką, kas jaučiasi vienišas ar nesuprastas. O gal paskatinanti pasijausti stipresniam, nes jau yra kažkas kitas, kas dvejoja, nežino ir to nesibaimina. O gal baiminasi, bet vis tiek žengia į priekį“, – pasakoja A. Matulaitė.
Iveta Leščinskaitė
