,

Psichoterapija – gydanti akistata su savo išgyvenimais

woman-holding-hands-together-talking-with-counselor

Liūdesys, nerimas, baimė – tik dalis žmogų per gyvenimą „užgriūnančių“ jausmų. Susitvarkyti su visu emociniu krūviu vienam gali būti išties sudėtinga – kartais nė nesuvokiame, kaip įvairūs, neįsisąmoninti trauminiai išgyvenimai veikia mūsų kasdienybę. Psichologė-psichoterapeutė Brigita Gulbinaitė, savo darbe taikanti psichodinaminės psichoterapijos principus, teigia, kad bet kokių psichoterapijos rūšių esmė yra padėti besikreipiančiam žmogui suprasti kylančių psichologinių sunkumų kilmę ir padėti juos įveikti. Pasak jos, motyvacija, noras suprasti kylančių sunkumų priežastis, ryžtas prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų gyvenime, įgalina keistis ir išsivaduoti iš dvasines ir fizines jėgas sekinančios būsenos.

Padeda spręsti įvairias problemas

Kaip teigia specialistė, psichodinaminė psichoterapija gali padėti susidūrus su laikinais sunkumais, ištikusiais pakitus gyvenimo aplinkybėms – netekus darbo, išsiskyrus arba netekus artimųjų, susidūrus su santykių problemomis. Taip pat, ji gali būti naudinga sprendžiant ilgalaikius sunkumus, kurių priežastis nėra aiški – pavyzdžiui, apėmusią depresiją, tuštumos, beprasmybės jausmą ar nuolat pasikartojančias gyvenimo situacijas.

Psichodinaminėje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas emocijų tyrinėjimui. Analizuojamos ankstesnės patirtys leidžia užčiuopti ryšį su dabartyje esančiais įvykiais bei santykių modeliais. Užsiėmimai dažnai klostosi natūralia eiga – dalyviams suteikiama laisvė neprisirišti prie temų, kalbėti apie tai, apie ką jiems tuo metu norisi.

Pradėjęs lankyti psichoterapiją žmogus leidžiasi į savęs pažinimo ir priėmimo kelionę. Vienas didžiausių iššūkių šioje kelionėje yra tai, kad žmogus turi pagaliau į dienos šviesą ištraukti jausmus, kurie dažnai ilgai buvo slopinami, ir rasti jėgų pažvelgti savo nuoskaudoms į akis. Vis dėlto, tai yra neatsiejama išgijimo dalis. Nors pribręsti šiems pokyčiams reikia laiko, psichoterapeutas yra tas vedlys, kuris teikia emocinę paramą ir padeda susigaudyti savo jausmų labirintuose.

Psichoterapiją gaubia nemažai mitų

Visuomenėje vis dar pasitaiko sklandančių klaidingų įsitikinimų bei stereotipų, kurie trukdo žmonėms ryžtis kreiptis reikalingos pagalbos į psichoterapijos specialistus. Išankstinės nuomonės pasėja abejones, kurias įveikti geriausiai padeda tik įgyta asmeninė patirtis.

„Egzistuoja daug mitų. Dažniausiai jie kuriami apie tai, ką mes mažai žinome ir ko baiminamės. Vis dėlto, jie greitai išsisklaido, jei išdrįstame sužinoti, patirti patys“, – mintimis dalijasi B. Gulbinaitė. Vienas didžiausių mitų, su kuriais savo praktikoje susiduria specialistė, yra manymas, kad žmogus su savo sunkumais turi susitvarkyti pats. „Psichoterapeutas neturi galios išspręsti žmogui kylančių problemų, tačiau jis gali padėti suprasti, kodėl šie sunkumai kyla, padėti pamatyti plačiau, giliau – tuomet žmogus pats randa išeitį“, – teigia moteris. Pasak jos, įvairiapusiškesnis problemos suvokimas padeda nusiraminti bei rasti tinkamus sprendimus. „Psichoterapiją galima palyginti su veidrodžiu, parodančiu mums tai, ko patys pamatyti be jo pagalbos negalime“, – sako B. Gulbinaitė.

Žmonės taip pat neretai mano, jog psichoterapeuto pagalbą gali atstoti pokalbis su draugais ar artimaisiais. Kalbėjimasis, pasak specialistės, iš tiesų padeda išspręsti daugybę problemų – turėti savo aplinkoje žmogų, su kuriuo galėtum atvirai dalintis išgyvenimais yra be galo svarbu. Vis dėlto, B. Gulbinaitė teigia, kad ne visada mokame išklausyti. Vienu pagrindiniu pokalbio su psichoterapeutu ypatumu moteris įvardija specialisto neutralumą. „Draugai, artimieji paprastai nori išspręsti mūsų problemas, duoda daugybę patarimų, kartais, žinoma, norėdami gero, nuvertina mūsų jausmus, sakydami „nekreipk dėmesio“, „neimk į galvą“, „kitiems dar blogiau“ ir pan. Specialistas nevertina, nesmerkia, pripažįsta kylančius jausmus, kokie jie bebūtų, ir padeda suprasti, kodėl taip nutinka“, – aiškina psichoterapeutė.

Galiausiai, kai kurie vis dar mano, kad į psichoterapeutus kreipiasi tik psichikos sutrikimų turintys žmonės. „Sakyčiau, priešingai. Jei pasireiškia psichikos sutrikimai, derėtų kreiptis į psichiatrą. Tokiu atveju, rekomenduojama tiek medikamentinė, tiek specifinė psichoterapinė pagalba“, – teigia specialistė. Pasak jos, gilinimasis į save bei savo problemas pareikalauja nemažai vidinių resursų bei drąsos, todėl atskleidžiamoji terapija skirta drąsiems ir stipriems žmonėms.

Svarbus tarpasmeninis bendravimas

Prieš pradedant psichoterapijos kursą, įvyksta keli įvadiniai pokalbiai. Pirmųjų susitikimų metu kalbama apie žmogui kylančius sunkumus, pasireiškiančius simptomus, jo gyvenimo patirtį ir lūkesčius. Tuomet drauge su specialistu sprendžiama, kuri – individualios ar grupinės – psichoterapijos forma būtų tinkamesnė. Kaip aiškina B. Gulbinaitė, individuali terapija suteikia galimybių daugiau gilintis į asmenybės bruožus. Tuo tarpu grupinė psichodinaminė psichoterapija leidžia geriau perprasti santykių su kitais ypatumus. Grupinėje psichoterapijoje tiesioginio patyrimo būdu žmogus gali pamatyti, koks jis yra būdamas su kitais – kokius jausmus, reakcijas jame iššaukia, stebėti, kaip aplinkiniai reaguoja į jo poelgius.

Pasak specialistės, psichoterapeutas įvertina žmogaus norus, galimybes lankyti grupę ir pasiūlo jam palankiausią variantą. „Jei psichoterapeuto manymu jo vedama grupė yra netinkama, jis rekomenduoja kitas, tinkamesnes grupes ar psichoterapijos formas. Grupės gali būti labai įvairios: palaikomosios, atskleidžiamosios, tarpusavio paramos, kai į ją renkasi su tokia pačia patirtimi ar problema susidūrę žmonės, ir kt.“, – vardija psichoterapeutė. Ji pabrėžia, kad specialistas visada tariasi su besikreipiančiuoju, pagrindžia savo pasiūlymus. „Psichoterapijos atveju, priešingai nei gydant somatines ligas, pacientui tenka kur kas daugiau atsakomybės ir pasirinkimo laisvės, jis nėra pasyviai pagalbą priimantis asmuo“, – sako specialistė.

Sunkus pirmasis žingsnis

Tačiau, ką daryti žmogui, kuris jaučia, kad psichoterapija galėtų padėti susitvarkyti su vidinėmis problemomis, bet jaučia baimę atsiverti? Pasak psichoterapeutės, tokia baimė yra visiškai normali – ateidami į terapiją nerimauja daugelis. „Jei žmogus jaučia, kad psichoterapija galėtų būti naudinga – tai jau labai daug. Pirmasis mažytis kontaktas su psichoterapeutu yra skambutis susitarti dėl galimybės susitikti gyvai. Jei reikia tik nedidelio postūmio – šiltas trumpas pokalbis, specialisto balsas jau gali padrąsinti, – ramina specialistė. – Įvadinių pokalbių metu žmogus pasitikrina, ar užsimegs ryšys su šiuo specialistu, koks vis dėlto jausmas kalbėti kitam apie tai, kas skauda, ką reiškia būti išklausytam ir išgirstam. Kartais tai apskritai būna pirmasis kartas, kai žmogus išdrįsta apie savo nuoskaudas kažkam atvirai papasakoti.“ Specialistė prisipažįsta, kad tai išgirsti yra jaudinantis momentas ir psichoterapeutui. Todėl svarbu nepamiršti, kad specialistas yra toks pat žmogus kaip ir kiti, o būtent žmogiškasis santykis yra vienas iš esminių gydančių veiksnių.

Sėkmės rodiklis – įgytas savarankiškumas

Tai, kiek laiko truks psichoterapijos kursas, yra labai individualu. Pasak specialistės, spręsti konkrečią, aiškiai apibrėžtą problemą laiko prireikia mažiau – paprastai kelių mėnesių, kartais – keleto susitikimų. Jei siekiama esminių, giluminių pokyčių, susitikimai gali tęstis ir kelerius metus. Bet kokiu atveju, psichoterapija siekiama ne panaikinti simptomus, o rasti sunkumų priežastis, todėl dažnai tai yra pakankamai ilgai trunkantis procesas. „Psichoterapijoje galite pasirinkti, kada, apie ką norėsite papasakoti. Niekas negali priversti kalbėti apie tai, ko pasakoti jūs dar nenorite. Apie kai kuriuos dalykus prabylama tik po kelerių metų terapijos“, – teigia B. Gulbinaitė.

„Universalus psichoterapijos tikslas yra ne nuslopinti simptomus, išspręsti laikinas problemas, bet atrasti vidinius įrankius, padėsiančius įveikti ir ateityje iškilsiančius sunkumus. Jei psichoterapijos metu žmogus įsivardijo savo pažeidžiamumą, atrado savo stiprybes, prisiėmė atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime, ir jaučiasi galintis su šiuo įgytu bagažu toliau keliauti savarankiškai – psichoterapija buvo sėkminga“, – patikina psichoterapeutė.

Liveta Burkšaitė

Taip pat skaitykite: