Aldona Katilienė: „Didžiausias vaistas nuo visų ligų – dėkojimas“

Aldona Katilienė didžiąją dalį savo gyvenimo atidavė savanorystei bokso bendruomenėje, o vėliau įsiliejo į kunigo A. Toliato bendruomenę, kur kasdien atvira širdimi laukia lankytojų: „Mano atveju, savanorystė – tai gyvenimo pilnatvė“, – sako senjorė.

Kokia jūsų aktyvumo paslaptis?

Niekada nereikia pamiršti, kad gyvenimas yra didžiausia dovana ir, einant gyvenimo keliu, už visas gyvenimo pamokas būti dėkingam. Labai svarbu mokėti džiaugtis smulkmenomis, iš kurių ir susideda gyvenimas, niekada neprarasti optimizmo, puoselėti humoro jausmą. Svarbu nepasiduoti, nors kartais, rodos, ir svyra rankos. Visada sakau, kad Dievulis žmogui duoda tiek, kiek jis pajėgia pakelti.

Kokį patarimą duotumėte sau jaunai?

Nieko gyvenime nekeisčiau, tik gal drąsiau siekčiau savo tikslų ir mažiau žiūrėčiau „ką kaimynas pasakys“.

Kokį patarimą duotumėte kitiems senjorams?

Kiekvienas esame savo likimo kalvis ir turime nugyventi savo gyvenimą patys. Galiu palinkėti neprarasti žmogiškumo, optimizmo, humoro jausmo, vadovautis vertybėmis. Įsisąmoninti, kad mums niekas nieko neprivalo, tikėjime ieškoti gylio ir gelmės. Geriausias patarimas, mano nuomone, skaityti dvasingas knygas. Man viena iš jų – kunigo Algirdo Toliato „Ramybė Tau“. Skaityti reikia tam, kad atrastume santarvę su pačiu savimi.

Koks jūsų gyvenimo credo?

Gyvenu vadovaudamasi savo širdimi bei mintimi iš šv. Rašto – elkis su žmogumi taip, kaip nori, kad ir jis su tavimi elgtųsi.

Ar brandus amžius jums gražus?

Taip, tai laikas, kada jau galima laisvai gyventi, kai patirtis jau sukaupta, nes suvalgytas ne vienas pūdas druskos. Nepaliaujamai vis dar mokausi gyvenimo išminties ir šiame amžiuje kiekvienas sutiktas žmogus man – mokytojas. Kol turiu svajonių ir neįgyvendintų tikslų, vis ieškau galimybių. Amžius nėra jokia kliūtis būti šviesiam ir pozityviam, o didžiausias vaistas nuo visų ligų – dėkojimas.

Ką jums reiškia nugalėjimas?

Būti pastebėtai ir įvertintai yra malonu. Laimėti, tai reiškia įsiklausyti ir atliepti lūkesčius kiekvieno – ir tų, kurie balsavo už, ir tų, kurie balsavo už kitą. Tai motyvacija savanoriauti su dar didesniu užsidegimu, nes dar kartą įsitikinau, jog geriausia daugyba yra dalyba.

Iveta Leščinskaitė