„Metų senjorė 2020“ Ona Sakalauskienė: „Jėgų būti aktyviai man suteikia optimizmas ir meilė“

Ona Sakalauskienė rinkimuose atsidūrė Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenės narių iniciatyva. Bendradarbė Aušrinė Česnulienė, kuri ir užregistravo veikliąją senjorę, patikino, jog Onutė verta „Metų senjorės 2020“ vardo už savo aktyvumą, nuoširdumą ir atsidavimą organizacijai ir jos žmonėms: „Už tai, kad jau penkiolika metų neatlygintinai dirba kiekvieną dieną, neskaičiuodama nei laiko, nei sveikatos, o dažnai – ir savų pinigų. Už tai, kad myli savo žmones ir yra subūrusi beveik 600 žmonių bendruomenę, kurią sudaro ne tik marijampoliečiai, o ir žmonės iš aplinkinių gyvenviečių. Onutė yra idėjų generatorius, energijos ir geros nuotaikos užtaisas, o entuziazmo ir polėkio jai gali pavydėti ir jaunimas!”, – taip Onutę pristatė kolegė. O ir pati nugalėtoja sako, jog branda, tai aukso amžius.

Kristinos Sabaliauskaitės nuotr.

Onutė Marijampolės TAU vadovauja jau 15 metų – tai savanoriškas, neatlygintinas darbas. Onutės veikla yra puikus pavyzdys, kaip nuoširdus atsidavimas ir rūpestis žmonėmis, pozityvus požiūris ir energija, gali suburti, įkvėpti ir suvienyti žmones bendrai veiklai, tobulėjimui. Senjorės noro veikti nesustabdė net sunki stuburo trauma, kurią ši patyrė visai nesenai: „Kol gulėjau lovoje ir vėliau, kai teko vėl pradėti vaikščioti, aš nuolat sau kartojau: „Aš galiu, aš galiu“, o šiandien aš tikrai galiu, vėl stoviu ant kojų ir kabinuosi į gyvenimą. Dabar jau galiu pasakyti, jog svarbiausia buvo nusiteikimas, – patirtimi dalinasi niekada nepasiduodanti moteris ir priduria, jog pozityvi ji nuo pat vaikystės, – Mano vaikystė buvo labai sunki – ištremta Sibire, be mamos. Patyriau daug sielvarto, bado ir visos šios negandos mane užgrūdino visam gyvenimui. Dabar esu laiminga, patenkinta gyvenimu ir man visko užtenka“.

82-ejų Onutė amžių skaičiuoja neįprastai: „Man liko 18 metų iki 100, pagaliau sulaukiau pilnametystės“, – juokiasi Onutė. „Koks bebūtų sunkumas – optimizmas visada ima viršų, o jeigu pats toks nebūsi, tai ir kitam neįkvėpsi. Patikėkit, jei kas ir gali padėti atsitiesti po gyvenimo negandų, tai tik geras nusiteikimas ir bendravimas“, – sako ji.

Kokia jūsų aktyvumo paslaptis?

Jėgų būti aktyviai man suteikia gera, per ilgus gyvenimo metus pripažinta charakterio savybė – optimizmas ir meilė. Meilė žmonėms, meilė gyvenimui. Jaučiuosi laiminga dalindama meilę kitiems – ji sugrįžta dešimteriopai. Jaučiuosi laiminga, kai galiu  paguosti žmogų, padėti jam ištikus bėdai.

Kokį patarimą duotumėte sau jaunai?

Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, su dabartine patirtimi, tai eičiau per gyvenimą tuo pačiu keliu. Tai mano  gyvenimo kelias. Jis, manau, yra prasmingas ir kilnus.

Kokį patarimą duotumėte kitiems senjorams?

Kol eini – eik. Judėk, nesustok. Mėgaukis gyvenimu. Jis nuostabus. Palinkėčiau, kad gyvenimas mano bendraamžiams atsivertų grožiu, savasties unikalumu. Džiaukimės bendryste, bendraukite, šypsokitės, dalinkitės patirtimi, skleiskite šilumą. Nedejuokite, kad nieko neturite, juk turite gyvenimą – džiaukitės juo. Gyvenkite sklidina širdimi – ką išspinduliuosite, tą ir gausite atgal.

Koks jūsų gyvenimo credo?

,,Tikroji sėkmė – tai kasdienis gyvenimas sklidina širdimi“ (Sara Ban Breathmach).

Ar brandus amžius jums gražus?

Kristinos Sabaliauskaitės nuotr.

Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra gražus. Kiekvienas žmogus nori būti pilnavertis ir aktyvus visais gyvenimo tarpsniais. Žmogaus gyvenimas vertingas tik tuomet, kai senatvėje išsaugomas fizinis aktyvumas, intelektas, protinės galimybės.

Brandus amžius – tai aukso amžius. Žmogaus gyvenimo saulėlydį lyginu su gamta. Kokie gražūs saulėlydžiai gamtoje. Koks gražus brandus žmogaus amžius, jeigu jis prasmingas.

Ką jums reiškia nugalėjimas „Metų senjoro 2020“ rinkimuose?

Šie rinkimai man reiškia daug. Pirmiausia, tai mūsų Marijampolės TAU garsinimas – visų 15-os jubiliejinių veiklos metų įvertinimas. Mūsų darnios savanorių komandos darbo pripažinimas.

Sužinojusi verkiau, tai buvo džiaugsmo ašaros. Nors apdovanojimų esu gavusi, bet taip ir nepavyko priprasti – širdelė virpėjo. Nuolatiniai skambučiai  iš mielų žmonių vis dar pakutena širdį. Esu dėkinga visiems už meilę, šypsenas, bendravimą. Didžiausia laimė, kurią  išgyvename Universitete – tai mūsų visų buvimas drauge, tai bendravimas, mokslo žinių siekimas užsiėmimuose su įdomiais lektoriais, susitikimai su kolegomis iš kitų universitetų, draugystės vakarai, diskusijos ir dar daugybė veiklų. Tai energijos, jaunystės, sveikatos šaltinis pagyvenusio amžiaus žmonėms.  Pažįstu daug aktyvių, veiklių senjorų, kurie nėra pasiruošę sėdėti namuose, kurie aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, savanoriauja, dirba neatlygintinai. Šiuolaikinio senjoro gyvenimas su išėjimu į pensiją nesibaigia.

Iveta Leščinskaitė